- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3653-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34003-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- R. N.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB ,,X‘‘, teistas:
1) 2008-12-02 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimas;
2) 2010-05-26 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2011-06-21 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
4) 2011-09-21 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
5) 2019-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. N. 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.3 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 promilės neblaivumas), žodinio konflikto metu tempė sugyventinės P. B. plaukus, ją stumdė ir spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai P. B. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 10 d. kaltinamuoju apklaustas R. N. parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, 2018 m. liepos 11 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo jo sugyventinei P. B., jam buvo paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Apie tris metus gyvena kartu su savo sugyventine P. B., bendrų vaikų neturi. Gyvena jam priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat kartu su jais gyvena jo sugyventinės dukra G. N., gim. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 9 d., vakare, apie 17.00 val., iš darbo grįžo į namus nurodytu adresu, sugyventinės ir vaiko nebuvo. Išgėręs pusę litro alaus užmigo. Tos pačios dienos vakare jį pažadino atvykę į butą policijos pareigūnai, su kuriais buvo jo sugyventinė ir jos dukra, sugyventinė buvo akivaizdžiai neblaivi. Pareigūnai jo paklausė, ar jis negirtas, bei, ar jis galės prižiūrėti sugyventinės dukrą, kadangi ji yra neblaivi. Atsakė, kad yra blaivus, bei gali prižiūrėti vaiką. Po to pareigūnai išvažiavo. Jis kartu su sugyventine ir jos dukra liko bute nurodytu adresu. Apie 20.00 val. pas juos į svečius atėjo jo du pažįstami, tai yra P. ir G. Su draugais bute esančiame balkone vartojo alkoholį, asmeniškai išgėrė 50 gramų degtinės. Apie 21.00 val. jo draugai liko balkone, o jis nuėjo į butą. Bute tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis ginčas, kadangi pastaroji niekur nedirba, pastoviai prageria vaiko pinigus. Konflikto metu jis nesusitvardė, bei griebęs rankomis savo sugyventinę, už plaukų patempė. Neatmeta galimybės, kad konflikto metu galėjo suduoti savo sugyventinei kelis smūgius ranka į kažkurią kūno vietą. Ginčo metu kambaryje buvo jo sugyventinės dukra, kuri ramiai žaidė, į juos dėmesio nekreipė. Kaip ir minėjo, jo draugai ginčo nematė, kadangi buvo balkone. Po konflikto iš buto jis pasišalino, kadangi nenorėjo, kad jį sulaikytų policijos pareigūnai, tačiau tą patį vakarą, tikslaus laiko nežino, laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, bei uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi, norėtų pastarosios atsiprašyti, daugiau taip nesielgs (b. l. 37-38).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 26 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą kaltinamasis R. N. parodė, kad pripažįsta savo kaltę visiškai, su galutiniu įtarimu susipažino, įtarimo esmę supranta. Pasilieka prie pirminės apklausos parodymų bei papildo ir neatmeta galimybės, jog spyrė jai atrodo į koją, bet tiksliai pasakyti negali. Labai gailisi dėl įvykio, daugiau tai nepasikartos (b. l. 50-51).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. nukentėjusiąja apklausta P. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute su sugyventiniu R. N. bei jos dukra G. N., tačiau dukra yra ne R. N.. Kartu gyvena apie 3 metus. Nėra praėję metai jis prieš ją jau yra smurtavęs, už tai teistas. 2019 m. rugpjūčio 9 d. ji dieną gėrė alkoholinius gėrimus mieste ir grįžo namo, tada jos sugyventinis grįžo iš darbo į namus ir apie 21.30 val. supyko dėl to, kad ją rado neblaivią. Jie susipyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tada jis ją pradėjo tampyti kelis kartus už plaukų, kiek kartų, pasakyti negali. Jie vienas ant kito rėkė, jis ją rankomis stumdė, stumdėsi abu bendro naudojimo balkone, tačiau smūgių nesudavė, vėliau ji pargriuvo, kai jis ją patempė už plaukų, ir tuomet jis ją kojomis pradėjo spardyti, tačiau spyriai nebuvo stiprūs, mėlynių po to neliko tik nubrozdinimai nuo žemės, kiek spyrių, pasakyti taip pat negali. Dėl visko patyrė fizinį skausmą. Policiją iškvietė kaimynė, kurios nepažįsta ir jos nežino. Po įvykio greitosios medicinos pagalbos iš karto atsisakė. Į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl ekspertizės nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio taip pat nereikš (b. l. 16-18).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 27 d. liudytoju apklaustas Ž. J. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą, kuriame buvo nurodyta, jog konfliktas vyksta bendrame namo balkone, tačiau nuvykus minėtu adresu, laiptinėje išgirdo triukšmą, pastebėjo praviras buto duris, iš kurio girdėjosi triukšmas, moters verksmas ir vyriškas rėkimas, todėl užėjo į butą. Konflikto metu, kurį girdėjo, moteris verkė, buvo išsigandusi, šoko būsenoje, skundėsi, jog sugyventinis ją sumušė, trenkė į veidą ir spardė į įvairias kūno dalis, moteris buvo neblaivi. Matėsi nubrozdinta kraujuojanti moters koja, tačiau, kuri koja, jis neatsimena, taip pat buvo patinęs veidas. Kol bendravo su moterimi, R. N., būdamas neblaivus, rankose laikė vaiką. Jo paklausė, kas atsitiko, tiksliai neatsimena, tačiau atrodo, kad šis atsakė, jog nieko nebuvo. Toliau bendraujant su moterimi, vyriškis, padėjęs vaiką ant grindų, pradėjo šalintis iš buto. Jiems jį besivejant, šis pasišalino į mišką. Vėliau jie grįžo į butą, į kurį atvyko nukentėjusiosios mama, jie jai perdavė vaiką, patikrino nukentėjusiosios blaivumą. Jiems grįžus prie tarnybinio automobilio, pastebėjo, kad R. N. grįžo į laiptinę, tuomet jis nubėgo paskui šį, o R. N. priešinosi sulaikymui, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, todėl buvo panaudotas elektrošokas ir šis buvo sulaikytas (b. l. 22-24).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. J. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji P. B. paaiškino, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. N. prieš ją smurtavo: tampė plaukus, spardė į visas kūno sritis, sužalojo kairę koją, trankė į veidą, todėl ji patyrė fizinį skausmą. P. B. pagalbos atsisakė, buvo išsigandusi, neblaivi (b. l. 8-9).
Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, darytas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų. Įraše užfiksuota, kad moteris pareigūnui patvirtino, jog patyrė fizinį smurtą (b. l. 27-28).
Iš 2019 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2019 m. rugpjūčio 9 d., 22.10 val. pranešėjo skambutis. Pranešėjas operatoriui nurodė, kad reikalinga skubiai policija, nes bendrame balkone mušasi vyras su sugyventine (b. l. 26).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., 22.22 val. R. N. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (b. l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Aukščiau aptarti ir išvardinti įrodymai kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 promilės neblaivumas), žodinio konflikto metu tempė sugyventinės P. B. plaukus, ją stumdė ir spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai P. B. fizinį skausmą. Taigi, kaltinamasis R. N. sugyventinei P. B., su kuria gyvena ir kartu veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta darytina išvada, kad kaltinamojo R. N. veika baigta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. N. atsakomybę sunkinantį aplinkybė yra ta, kad jis minėtą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 promilės neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, R. N. atsakomybę sunkinantį aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. N. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 66-68). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 69-70).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas R. N. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 58-62), be kita ko, ir už analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas (b. l. 63), dirbantis, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Atsižvelgiant į R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą bei į tai, jog jis anksčiau teistas, R. N. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies maksimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat teismas mano esant tikslinga įpareigoti kaltinamąjį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu R. N. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019-08-09 23 val. 25 min. iki 2019-08-10 13 val. 42 min. (b. l. 30, 42). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina (b. l. 40-41).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas esantis voke prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-08-09 23.25 val. iki 2019-08-10 13.42 val. (1 parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.