- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- II-353-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01403-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-2567-2018, kuriuo A. U. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 70 Eur bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė V. M. 2018 m. gegužės 28 d. surašė A. U. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13ANR_P-11247-2018 dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog A. U. 2018 m. vasario 1 d., 17.18 val., pastatė automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jogailos g. 5, Vilniuje, ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė V. B. 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-2567-2018 pripažino A. U. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 70 Eur baudą.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-2567-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal anoniminį skundą, patalpintą Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, pridėjus 3 iš toli darytas vienodas nuotraukas, iš kurių negalima daryti išvados, jog automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant šaligatvio, nes visa teritorija yra išklota betoninėmis plytelėmis, todėl neįmanoma nustatyti, kur yra šaligatvis. Skunde, be kita ko, nurodyta, jog nuotraukose neužfiksuotas pažeidimo laikas ir tai, kad pažeidimą padarė būtent A. U. Skundą padavęs asmuo atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtoje atmintinėje nurodyta, kad fiksuojant nusižengimą turi būti padarytos bent 3 skirtingos nuotraukos, fotografuota turi būti iš arti ir iš priekio, kad matytųsi, ar nėra specialių leidimų statyti automobilį, kai tuo tarpu jo atveju šių taisyklių, fiksuojant jam inkriminuotą pažeidimą, laikytasi nebuvo. Taip pat A. U. teigimu, buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, nes toje pačioje vietoje pastatyto kito automobilio vairuotojui administracinė atsakomybė nebuvo taikoma, konstatavus nesant pagrįstų nešališkų įrodymų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyrius prašo A. U. skundo netenkinti. Nurodo, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tačiau fiksuojant nusižengimą buvo daromos transporto priemonės nuotraukos, o pažeidimo faktą paliudijo S. P. Pažymėta, kad ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog A. U. padarė administracinį nusižengimą: 1) automobilio pastatymo vieta (Jogailos g. 5 Vilniuje,); 2) pažeidimo užfiksavimo laikas (2018 m. vasario 1 d., 17.18 val.); 3) nuotraukose užfiksuotas pažeidimo faktas; 4) pažeidimo liudytojas S. P., patvirtinęs savo tapatybę. Iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad šaligatvis atskirtas borteliu. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos automobilio fotonuotraukos, kuriose automobilis būtų užfiksuotas iš priekio, kadangi joks leidimas nesuteikia teisės statyti automobilį ant šaligatvio. A. U. teiginys, kad nenustatytas subjektas vertintinas kaip gynybinė pozicija, nes ANK 611 straipsnis numato, kad, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. A. U. nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių ir nenurodė, kad jam priklausančią transporto priemonę vairavo kitas asmuo, nepasinaudojo ir savo teisėmis teikti paaiškinimus, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, susipažinti su bylos medžiaga ir kt. Institucijos įsitikinimu, A. U. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Skundo byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovui nedalyvaujant. Institucija apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, dėl paduoto skundo pateikė atsiliepimą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. U. savo skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Atsakydamas į teismo klausimus, patvirtino, kad automobilis Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, automobilį jis pastatė nutarime nuodytoje vietoje, tą padarė 2018-02-01, po 17 val. Be skunde nurodytų argumentų A. U. papildomai nurodė ir tai, kad vieta, kurioje jis pastatė automobilį, yra privati teritorija, valstybė jo darbovietei (duomenys neskelbtini) išnuomojo valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), dėl ko stovėjimo tvarką nustato sklypo savininkas. Įvykio metu toje vietoje vyko statybos darbai, objektas (Jogailos g. 3) dar nebuvo priduotas, todėl automobilis realiai buvo pastatytas statybų teritorijoje. Be to, kaip ir nurodė skunde, jis neturėjo galimybės nuspręsti, kad vieta, kurioje pastatė automobilį, yra šaligatvis. Kaip matyti iš pateiktos ištraukos iš daugiabučio projekto dangų ir aukščio plano, vieta, kurioje stovi automobilis, yra ne šaligatvis, o trinkelėmis grįsta dalis, kuri yra tokio paties aukščio kaip ir likusi dalis. Jis nepadarė jokio nusižengimo, todėl byla turi būti nutraukta. Be to, neaišku, kodėl jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, kaip tuo tarpu kiti analogiškomis aplinkybėmis automobilius pastatę asmenys nėra baudžiami.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš A. U. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija dėl skundžiamo nutarimo yra dvejopa – viena vertus, asmuo dėsto argumentus, kurais įrodinėja, jog vieta, kurioje jis pastatė automobilį, negali būti laikoma šaligatviu, tačiau tuo pačiu tikina automobilį nurodytu adresu turėjęs teisę statyti bet kur (tame tarpe ir ant šaligatvio), kadangi nurodyta vieta buvo privati statybų teritorija. Tuo tarpu pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nurodęs ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilį pastatė jis, taip pat akcentavo esant nenustatytą nusižengimo laiką. Teismui aiškinantis tokį išsakytų argumentų prieštaringumą, A. U. nurodė, kad jis naudojasi savo teise gintis nuo jam inkriminuoto nusižengimo ir tą daro naudodamasis visais įmanomais argumentais. Toks asmens atsakymas rodo, jog pastarasis, siekdamas pageidaujamo rezultato (nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo), nurodo visus galimus argumentus, nukreiptus įtikinti jį nepadarius administracinio nusižengimo, tačiau tokie argumentai, anaiptol, nėra objektyvūs ir pagrįsti, o laikytini viso labo gynybinės pozicijos dalimi.
Grįžtant prie A. U. pozicijos, atkreiptinas dėmesys, jog apklaustas teisme jis patvirtino jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats pastatęs nutarime nurodytoje vietoje, panašiu metu, t. y. 2018-02-01, po 17 val., nors šias aplinkybes pastarasis ginčijo prieš tai pateiktame rašytiniame skunde, nurodydamas neva pranešime neužfiksuotas nei pažeidimo laikas, nei tai, jog automobilį pastatė būtent jis. Pozicijos nenuoseklumas atsispindi ir pareiškėjui įrodinėjant, jog teritorija, kurioje buvo priparkuotas jo automobilis, yra privati statybų vieta, dėl ko, jo įsitikinimu, automobilį galėjo statyti kur tik pageidauja. Pabrėžė, kad valstybė jo darbovietei (duomenys neskelbtini) išnuomojo valstybinę žemę, dėl ko stovėjimo tvarką nustato sklypo savininkas. Įvykio metu toje vietoje vyko statybos darbai, objektas (duomenys neskelbtini) dar nebuvo priduotas, todėl automobilis faktiškai buvo pastatytas statybų teritorijoje. Visgi, kita vertus, tiek skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo metu A. U. teigė, jog dėl vienodos grindinio dangos (betoninių trinkelių) ir vienodo aukščio jis negalėjo nuspręsti, jog vieta, kurioje pastatė automobilį, yra šaligatvis, o ne, pavyzdžiui, kelkraštis. Aiškus ir nuoseklus yra tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas – panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje 2018-02-02 buvo patalpintas pranešimas apie ant šaligatvio pastatytą automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešime, priešingai nei nurodo skundą padavęs asmuo, yra užfiksuotas pažeidimo laikas (2018-02-01, 17.18 val.), pažeidimo vieta bei pateiktos ant šaligatvio pastatyto automobilio fotonuotraukos. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant teisme A. U. pats patvirtino, jog nurodytu laiku Jogailos g. 5, Vilniuje, nuotraukose užfiksuotoje vietoje automobilį pastatė būtent jis, todėl dėl šių aplinkybių teismui jokių abejonių nekyla (įvertinus tokius asmens teiginius, teismui nebuvo pagrindo apklausai kviesti nusižengimą užfiksavusį S. P.). Tuo pačiu sekančiais argumentais A. U. tikina nenumanęs, jog automobilį stato ant šaligatvio, nes visa teritorija yra padengta vienoda danga, kurios aukštis nė kiek nesiskiria. Šį skundą padavusio asmens argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, kad abiejose gatvės pusėse esantys šaligatviai yra atskirti nors ir nedideliu, tačiau iškiliu, aukštesniu nei važiuojamoji dalis betoniniu borteliu, be to, ant šaligatvio yra įrengti metaliniai stulpeliai (visai netoli pastatyto automobilio), kas tik dar kartą patvirtina, jog ši zona nėra skirta automobiliams. Teismas A. U. poziciją dėl to neva jis negalėjo suprasti, jog stato automobilį ant šaligatvio, laiko gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nuotraukose užfiksuotas važiuojamosios dalies ir šaligatvio atribojimas yra daugiau nei akivaizdus ir nekeliantis jokių abejonių, dėl ko teismas neturi pagrindo laikyti, jog skundą padavęs asmuo galėjo sąžiningai klysti, manydamas, jog automobilį pastatė kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje. Šiuo atveju visai nesvarbu, koks dangos aukštis yra įtvirtintas atitinkamuose dokumentuose. Svarbiausia, jog asmuo pagal objektyviai matomas aplinkybes gali spręsti dėl vietos ir galimybės joje statyti transporto priemonę. Analizuojamoje byloje pagal objektyviai matomą vaizdą A. U. net neturėjo kilti abejonių, kad automobilį jis pastatė tam neskirtoje, tiksliau draudžiamoje vietoje, o būtent ant šaligatvio.
Nors A. U. teisingai pastebėjo, kad jo automobilis fotonuotraukose yra užfiksuotas tik iš galo, tačiau nagrinėjamu atveju automobilio fotonuotrauka, kurioje automobilis būtų užfiksuotas iš priekio, nėra būtina, atsižvelgiant į tai, jog automobilis pastatytas ant šaligatvio, o statyti transporto priemonę tokioje vietoje nesuteikia joks leidimas (dėl nurodytos aplinkybės atitinkamai betikslis skundo teiginys esą fotonuotraukose nebuvo užfiksuotas sustoti ir stovėti draudžiantis ženklas). Teismo vertinimu, pateiktos fotonuotraukos yra informatyvios, automobilis bei jo valstybiniai numeriai užfiksuoti aiškiai, taip pat iš fotonuotraukų aiškiai matyti, jog automobilis stovi ant šaligatvio, o nuotrauka, kurioje būtų užfiksuotas vaizdas iš automobilio priekio, niekaip negalėtų pakeisti užfiksuoto pažeidimo kvalifikavimo.
Negalima nepastebėti ir to, kad skundą padavęs asmuo neteisingai aiškina, jog statybų bendrovės atliekami rekonstrukcijos darbai suteikia teisę rekonstruojamoje teritorijoje bendrovės darbuotojams nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog A. U. nurodytu adresu buvo vykdomi statybos darbai, tačiau pats skundą padavęs asmuo teismui nurodė, kad teritorija, kurioje jis pastatė automobilį, nebuvo aptverta, į ją galėjo patekti visi norintys asmenys, pažeidimo vietoje vyko įprastas eismas, dėl ko tokios vietos negalima laikyti nei uždara statybviete, nei, juo labiau, tokioje vietoje nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir transportą statyti kiekvienam pageidaujamoje bei patogioje vietoje. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, galima spręsti, kad A. U. padaryta subjektyvi išvada, jog automobilį jis pastatė galimai ne ant šaligatvio, taip pat, jog dėl vykdytų statybos rekonstrukcijos darbų automobilį jis, kaip statybos darbus atliekančios įmonės darbuotojas, juo labiau dar ir įgaliotas, galėjo statyti bet kur, niekuo nepagrįsta, o vien asmens klaidingas įsitikinimas bei noras nebūti nubaustam negali būti pagrindu naikinti nutarimą.
A. U. teiginiai dėl pažeisto lygybės prieš įstatymą principo, kadangi toje pačioje vietoje pastatyto kito automobilio vairuotojui administracinė atsakomybė nebuvo taikoma (taip pat ir daugeliui kitų), vertintini kaip nepagrįsti, dėl ko yra atmestini. Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju administracinė atsakomybė taikoma ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis. Vien ta aplinkybė, jog kiti panašius nusižengimus galimai padarę asmenys nebuvo nubausti (dėl netinkamai užfiksuoto pažeidimo, nenustatytų regikšmingų aplinkybių ir t.t.), nesuteikia pagrindo nebausti tų asmenų, kurių nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių. A. U. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl išdėstytų motyvų teismas kaip nepagrįstą atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-2567-2018, palikdamas jį galioti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. U. skundą atmesti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-2567-2018, kuriuo A. U. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 70 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.