Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-12-17 · Byla Nr. N2-12052-639/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
N2-12052-639/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
E. L.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-12052-639/2012 m.(proceso Nr. 2-06-3-09652-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 116.1; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant E. K., L. P.,dalyvaujant ieškovei I. B.,atsakovo atstovui advokatui A. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui E. L., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo E. L. dukters K. L. išlaikymui 500 litų kasmėnesines periodines išmokas bei priteisto dydžio išlaikymo įsiskolinimą už tris metus atgal iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos, bet jiems 2005-03-31 gimė duktė. Po dukters gimimo kartu gyveno dar du metus, tačiau nuo 2007 m. kartu nebegyvena, atsakovas dukterimi visiškai nesidomi ir nesirūpina, nedalyvauja jos auklėjime ir neteikia jokio išlaikymo. Dukra turi polinkį muzikai, lanko muzikos mokyklą ir šokių būrelį, pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, todėl išlaidos jos išlaikymui žymiai padidės. Paaiškino, kad kai jie gyveno kartu atsakovas užsiiminėjo automobilių prekyba ir jų remontu, todėl jo pajamos buvo geros.

Atsiliepimas

A. E. L. į posėdį neatvyko, bylą vedė per atstovą. Pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Atsiliepime paaiškino, kad galėtų mokėti po 200,00 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau ne 500,00 litų kaip prašo ieškovė, nes jo turtinė padėtis jam neleidžia to daryti. Teigė, kad šiuo metu yra bedarbis. Taip pat nurodė, kad nesutinka kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo teigimu jie kartu su ieškove gyveno pas ji namuose iki 2011 m. pabaigos ir tik nuo 2012 m. ieškovė išvyko gyventi į Klaipėdą pas savo tėvus. Tačiau jis ir toliau gera valia teikė materialinę paramą dukrai, todėl jokio įsiskolinimo nėra. Atsakovo atstovas teismo posėdyje, atsakovo poziciją nurodytą atsiliepime į ieškinį, palaikė ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

Išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė raštą, kuriame nurodė, kad bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, Šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Byloje nustatyta, kad abiejų šalių nepilnametė duktė gyvena su motina (ieškove). Atsakovas nors atsiliepime ir teigė, kad teikė išlaikymą, tačiau šiam teiginiui pagristi nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Ieškovė paaiškino, kad duktė lanko muzikos mokyklą, todėl reikalingos priemonės, taip pat mokyklos organizuojamoms šventėms reikalingi pinigai, duktė nešioja akinukus, serga bronchine astma, maistui per mėnesį reikia apie 300 litų, rūbams avalynei apie 150 litų ir t.t. Taigi nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500,00 litų dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokamomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką ar šio išlaikymo sumą ženkliai sumažinti. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2012-08-01 yra 850 Lt.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašoma 500 litų kasmėnesinių periodinių išmokų suma, nurodė, kad jis negali teikti tokio išlaikymo dėl mažų jo pajamų, kadangi jis yra bedarbis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas periodiškai registruojasi darbo biržoje, o po to darbo paieškos nutraukiamos be teisės registruotis 6 mėn. Paskutinis įrašas byloja, kad daržo biržą jo darbo paiešką nutraukė jo paties pageidavimu nuo 2012-04-11 d. (b.l. 59). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas bent jau ankščiau užsiiminėjo automobilių prekyba ir remontu. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad nuo 1997 iki 2011 m. atsakovo vardu buvo įregistruota ir išregistruota įvairių automobilių. Pablogėjus šalies ekonominei situacijai galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios, tačiau atsakovas turėtų imtis visų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, ieškotų bet kokio darbo ar kitokių pajamų, iš kurių būtų teikiamas pakankamas išlaikymas vaikui. Aukščiau išdėstytais teiginiais, iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas atmeta atsakovo atsikirtimus dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, jog jo pajamos yra mažos (LR CPK 178 str.), kadangi atsakovas, būdamas darbingas, žinodamas, kad turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, kaip minėta darbo paiešką nutraukė savo paties pageidavimu. Tokiu būdu jis neįrodė, kad deda visas pastangas susirasti darbą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius ieškovės, atsakovo atstovo, liudytojos paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dalyje dėl vaiko išlaikymo priteisimo iš atsakovo nepilnametes dukters išlaikymui tenkintinas iš dalies priteisiant po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo momento, t.y. nuo 2012-08-17, iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (LR CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pažymėtina tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė teigė, kad su atsakovu santykius nutraukė nuo 2007 m. ir nuo to laiko gyvena atskirai, taip pat nuo to laiko atsakovas jokio išlaikymo (paramos) neteikė. Atsakovas atsiliepime, taip pat per atstovą teigė, kad jie santykius nutraukė tik nuo 2012 m. pradžios, o iki tol jie gyveno pas jį namuose (Kaišiadorių r.) ir jis išlaikymą teikė. Tačiau šiems atsakovo teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus, kad jų duktė K. L. nuo 2007-09-03 iki 2012-06-01 lankė Klaipėdos lopšelį – darželį „Linelis“ ( b.l. 32), vaistų receptai išrašyti VšĮ Klaipėdos SPC, pradedant nuo 2007-06-05 ir baigiant 2012-10-15 taip pat patvirtina, kad K. L., nurodytu laikotarpiu nuolat gyveno Klaipėdoje. Šią aplinkybę taip pat teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja, ieškovės motina J. B.. Ji taip pat patvirtino, kad atsakovas išlaikymo neteikė, o savo dukrą paskutinį kartą matė kai jai buvo 3 metukai (CPK 185,186, 192,197 str. ). Tokiu būdu byloje neabejotinai nustatyta, kad ieškovė su atsakovu negyvena kartu jau nuo 2007 m. ir atsakovas visiškai dukters nelanko ir išlaikymo jai neteikia.

Pateiktų byloje rašytinių įrodymų pagrindu nenustatyta, kad prašomo priteisti išlaikymą įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiai būtų didesni. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nurodytu laikotarpiu buvo blogesnė ar geresnė, todėl teismas pripažinęs ieškovei įrodžius savo reikalavimą ir dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto buvimo, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (LR CK 3.3 str.1 d.), tenkina reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iš dalies, pripažįstant, kad tėvo turtinė padėtis leido teikti vaikui išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-08-17 iki kreipimosi į teismą dienos, viso 14400,00 Lt (400,00 Lt x 36 mėnesių = 14400,00 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal LR CPK 83 str. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 96 str. 1 d., nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Kadangi išlaikymas priteistas po 400 litų kasmėnesinių išmokų vadinasi patenkintas reikalavimas 4800 Lt. (400 x 12 = 4800 Lt). Be to patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 14400 litų. Taigi ieškovės bendra patenkintų reikalavimų suma yra 4800 + 144000 = 19200 litai. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 576,00 litai, kuris turėtų būti priteistas iš atsakovo (19200,00 Lt x 3 proc.) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo turto areštą palikti galioti iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis, dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškininį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. L. nepilnametei dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 400,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2012-08-17 iki jos pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai ieškovei I. B. ir išlaikymui skirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. L. nepilnametei dukrai K. L. 14400,00 Lt (keturiolikos tūkstančių keturis šimtus litų 00 ct.) dydžio išlaikymo įsiskolinimą. I. B. skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo turto areštą palikti galioti iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis, dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovo E. L. į valstybės biudžetą 576,00 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas