Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. J. gynėjai Lidijai Blinkevičienei (prokurorės dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi R. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis.

5. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi R. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris to paties teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kurio taikymas paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartimi.

7. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas R. J. pratęstas ir ši priverčiamoji medicinos priemonė yra taikoma iki šiol.

8. Panevėžio apygardos teisme gautas R. J. skundas (toliau – Skundas), iš kurio turinio galima spręsti, kad su Skundžiama nutartimi nesutinkama.

9. Teismo posėdžio metu R. J. gynėja prašė Skundą tenkinti ir R. J. pakeisti taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Prokurorė prašė R. J. skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

10. Skundas atmetamas.

11. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta R. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino tinkamai, atsižvelgdamas į nepakitusią R. J. psichinę būklę, nepakankamą kritiką dėl ligos ir sąlygų ambulatorinio gydymo užtikrinimui nebuvimą.

12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs R. J. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 17 d. išvados (b. l. 2–4) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiamu apylinkės teismo sprendimu.

13. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo R. J., pagrįstai atsižvelgė į Komisijos 2025 m. balandžio 17 d. medicininės apžiūros išvadą, kurioje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį R. J. psichinė būsena išlieka be esminės teigiamos dinamikos ir nors stebimuoju laikotarpiu konfliktiško elgesio, agresijos nestebėta, laikosi režimo, vartoja paskirtus medikamentus, tačiau nepaisant taikomo intensyvaus psichiatrinio gydymo, klinikiniame vaizde išlieka aktyvūs persekiojimo, didybės, aukštos kilmės, santykio kliedesiai įtakojantys R. J. elgesį, vyrauja asmenybės pakitimai, gynybiškumas, stokojantis logikos mąstymas, kritikos ligos atžvilgiu nebuvimas.

14. Iš R. J. skundo turinio galima spręsti, kad jis nesutinka su Skundžiama nutartimi priimtu sprendimu pratęsti jam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, prašo išleisti iš ligoninės pas sūnų į (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo gyvenimo draugė. Iš bylos matyti, jog Komisija 2025 m. balandžio 17 d. medicininės apžiūros išvadoje konstatavo, kad R. J. nepripažįsta savo ligos, vaistus geria, „kad išleistų“, „kad „paleistumėte“. Iš bylos matyti, kad R. J. priverstinai gydomas trečią kartą, paskutinio gydymo metu peiliu sužalojo gydytoją; visiškai nesigali dėl savo išpuolio prieš gydytoją, neigia ją sužalojęs, teigia, jog „tik įbrėžiau, dūriau kur nėra svarbių organų“. Komisijos 2025 m. balandžio 17 d. medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, jog R. J. elgesys tinkamas tik esant kontroliuojamojoje struktūruotoje aplinkoje, nes ambulatorinio gydymo metu vaistų vartojimą nutraukia. Nors R. J. motina sutinka ambulatorinio gydymosi metu pasirūpinti R. J., tačiau iš Komisijos 2025 m. balandžio 17 d. medicininės apžiūros išvados, taip pat ankstesnių teismų nutarčių matyti, jog ambulatorinio gydymo sąlygomis R. J. nesilaikė ambulatorinio gydymo tvarkos, o artimieji R. J. elgesiui teigiamos įtakos neturi. Komisijos išvadoje nurodyta, jog R. J. mąstymas paralogiškas, nenuoseklus, rezonieriškas, aktyviai išsako savęs pervertinimo, aukštos kilmės (B., V. D. motinos palikuonis, Lietuvos valdovų palikuonis), santykio, persekiojimo „su juo „susidorojo“, pasinaudodami sistemos trūkumais, kad neišaiškėtų tiesa“. Pripažįstama, jog R. J. yra reikalinga priežiūra, kurios šiuo metu pagal pateiktus duomenis ambulatorinėmis sąlygomis nėra galimybių užtikrinti.

15. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti R. J. šiuo metu dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi R. J. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl R. J. Skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.