Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas: Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo, 2018 m. rugsėjo 25 d. paleistas iš pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto su buvusia sugyventine K. M. metu, panaudodamas jos mažamečių vaikų atžvilgiu fizinį smurtą, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu jos mažamečiui sūnui T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veidą bei vieną kartą į kaklą, po to laiptinės koridoriuje tyčia vieną kartą spyrė koja K. M. mažamečiui sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., į pilvą ir vieną kartą į ranką, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems mažamečiams T. J. ir L. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su jam 2019 m. lapkričio 29 d. pareikštu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas supranta, viską suvokia, yra blaivus, savo veiksmus valdo. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai ir sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis jam įteiktame pranešime. Datos ir laiko tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena, bet galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.20 val., kaip nurodyta įtarime. Būdamas bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pas draugą kambaryje vartojo alkoholį. Išgėrė tikrai daug degtinės, net nepamena kiek, jautėsi stipriai apsvaigęs. Sugalvojo, kad jam reikia nueiti pas buvusią sugyventinę K. M. pasiimti savo likusių daiktų. Jam atėjus prie buto jos buto Nr. 413 durų, niekas neįleido. Paskui apsimetė, kad nuėjo, o kuomet K. atidarė buto duris, jis pateko į vidų, susiginčijo su K.. Pamena, kad kambaryje buvo du sugyventinės vaikai T. J., apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus ir L. K., apie 8 m. amžiaus. T. liepė jam išeiti iš namų. Jis prastai orientavosi aplinkoje dėl suvartoto alkoholio, todėl galėjo suduoti T. iš rankos į veidą, bet tiksliai visko nepamena, sutinka su aplinkybėmis nurodytomis įtarime. Paskui jis išėjo į laiptinės koridorių, ieškojo K.. Ji buvo išbėgusi kviesti policijos, nes pati taip sakė. Koridoriuje prie durų pamatė stovintį L. K.. Jis nepamena kaip užgavo L., bet jeigu L. taip sako, vadinasi taip ir buvo. Sutinka su aplinkybėmis nurodytomis įtarime. Dėl girtumo negali papasakoti visų įvykio aplinkybių nuosekliai ir kažkurių aplinkybių iš vis neprisimena. Pamena, kad buvo išvežtas policijos pareigūnų ir uždarytas į areštinę, o kitą dieną apklausos metu savo kaltės nepripažino, nes tuo metu dar išvis nieko neprisiminė, buvo blogos savijautos, norėjo kuo greičiau būti paleistas. Šiuo metu savo kaltę pripažįsta visiškai, nes buvo susitikęs su K. bei T. ir L. ir jų atsiprašė, jie jam viską papasakojo, kas įvyko tą vakarą ir jis neturi pagrindo jais netikėti. Labai apgailestauja dėl savo veiksmų. Berniukams nupirko keletą jų norimų daiktų ir žaislų, kad nors kiek išpirkti savo kaltę ir atlyginti padarytą žalą. Susitikę pasisveikina, pasikalba. Berniukai sakė, kad ant jo nebepyksta, nuoskaudos nebejaučia. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pasižada daugiau nusikaltimų nedaryti. Jis šiuo metu niekur nedirba, buvo išvykęs į užsienį, dirbo ten. Dabar grįžo ir ketina būti Lietuvoje, planuoja artimiausiu metu įsigyti verslo liudijimą, pagal kurį užsiima vidaus apdaila. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant arešto bausmę arba baudą. Priėmus sprendimą jį prašo siųsti adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, ten jis pastaruoju metu būna (1 t., b. l. 116-117).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. T. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja K. M. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrių, priimtas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 20 val. 20 min. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, namuose neblaivus sugyventinis V. T., atėjęs pasiimti savo daiktų, tyčia vieną kartą sudavė iš delno jos sūnui T. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) per veidą ir tyčia vieną kartą sugriebė jam už kaklo. Tokiais veiksmais sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Vėliau laiptinės koridoriuje V. T. iš kojos tyčia spyrė į pilvą jos sūnui L. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). L. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo stipriai išgąsdintas, patyrė šoką, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atlikta liudytojo apklausa, (b. l. 6-8).

2019 m. rugpjūčio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. M. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su dviem savo vaikais T. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir L. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Su savo sugyventiniu V. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) kartu gyveno apie septynis mėnesius, dažnai konfliktuodavo, jis yra ne kartą prieš ją smurtavęs, dėl to buvo kreipusi į policiją. Dėl nuolatinių konfliktų su V. T. nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarė kartu negyventi, jis jau susirinko savo daiktus. Jos šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 20:20 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, į jos namus pasibeldė V. T., pasiimti savo likusių daiktų, išsigandusi ji jo nenorėjo įleisti į namus, nes V. T. buvo neblaivus. Jis be perstojo vartoja alkoholį. V. T. įėjo į jos namus, ėmė keikti ją necenzūriniais žodžiais, agresyviai elgėsi. Kadangi V. T. elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, jos stojo ginti sūnus T. J.. T. J. pasakė, kad jis išeitų iš jų namų. Tuomet V. T. tyčia vieną kartą sudavė iš delno jos sūnui T. J. per veidą ir tyčia vieną kartą sugriebė jam už kaklo. Tokiais veiksmais jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji ėmė kviestis pagalbos, bėgo pas kaimynus. Kaimynas S., kurio anketinių duomenų nežino, atėjo į koridorių ir prie jos buto durų ramino V. T.. Tuomet pamatė kaip koridoriuje V. T. iš kojos tyčia spyrė į pilvą jos sūnui L. K.. L. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo stipriai išgąsdintas, patyrė šoką. T. T. taip pat agresyviai artėjo prie jos, tačiau tarp jų stovėjo kaimynas S., todėl smurtauti prieš ją jis neišdrįso. T. T. ankščiau yra stumdęs jos sūnų. Ji išbėgusi iš namų, nubėgo į šalia esančią piceriją ir išsikvietė policiją. Kadangi sužalojimų ant T. ir L. kūnų nesimatė, atsisakė kviesti greitąją pagalbą (1 t. b. l. 7).

Iš 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad įvykis užfiksuotas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Nustatyta, kad tai penkių aukštų bendrabučio tipo pastatas. Pirmoje laiptinėje ketvirtame aukšte kairėje pusėje matyti koridorius, koridoriaus dešinėje matyti kambarys 413. Kambaryje matyti virtuvė, toliau sofa- lova, stalas. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau objektų turinčių reikšmės tyrimui nėra (1 t. b. l. 12, 14-18).

2019 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas mažametis liudytojas T. J. parodė, kad jam 13 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 8 - oje klasėje. Gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Ten gyvena su mama ir broliu L. K., broliui (duomenys neskelbtini) metai. Kartu dar gyveno mamos sugyventinis V.. Šiuo metu mamos sugyventinis kartu nebegyvena, nežino kiek laiko tiksliai kartu gyveno, neilgai. Jis to vyro pavardės neprisimena, tyrėjai pasakius vardą ir pavardę žino, kad tai tas pats V. T.. V. yra jį mušęs, kai buvo atėjęs pasiimti savo daiktų. Nepamena kokia tai buvo diena. Mama norėjo išnešti V. daiktus, kad neitų į jų namus. Kai V. atėjo, tai mama ruošėsi į darbą. Prieš tai V. beldė į duris, bet mama neleido. Mama norėjo padėti V. rūbus už durų. V. tyliai pastovėjo už durų, o kai mama pagalvojo, kad jis jau nuėjo, tai atidarė duris, o tada V. įėjo. Tuo metu jis sėdėjo ant lovos kambaryje ir žaidė su telefonu. V. pradėjo šaukti ant mamos, buvo girtas. Matėsi, kad yra girtas. Mama išbėgo kviesti pagalbos. Jis atsistojo, pasakė V. eiti iš buto. Tada V. jam kumščiu vieną kartą sudavė į akį, bet neatsimena į kurią. Jis atsitraukė, ir nors jam pataikė, bet nelabai skaudėjo. J. V. pasakė: „ką tu čia darai“. Tada V. jam kumščiu sudavė į kaklą, bet jis irgi atsitraukė. Pataikė, bet ne labai skaudėjo. Paskui kelias dienas buvo matyti apie 5 cm ilgio kraujosruva. Po to, kai V. jam sudavė į kaklą, tada išėjo. Brolis L. irgi tuo metu buvo kambaryje ant lovos ir viską matė. Brolis išbėgo į koridorių, o jis norėjo užsirakinti duris, kad V. nebeateitų. L. išbėgo pažiūrėti kur mama. Tada koridoriuje L. norėjo praeiti palei sieną. Ir jiems prasilenkiant V. koja su batu apie du kartus spyrė L. į pilvą. L. pradėjo verkti. Mano, kad broliui skaudėjo. V. nuėjo, o jie su L. nuėjo į namus. Anksčiau V. nėra mušęsis. Tai buvo pirmas kartas. Po to įvykio nebuvo susitikęs su V., V. nematė, V alentinas su juo susisiekęs nebuvo ir neatsiprašė. Mama norėjo jį vežti „apdukcijai“, bet ta žymė, kuri buvo ant kaklo, per kelias dienas dingo (1 t., b. l. 50-51).

2019 m. spalio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas mažametis liudytojas L. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis L. K., jam 8 metai. Jie žaidė žaidimą, atėjo V. ir pradėjo belsti ir keiktis. Tada nutilo ir jie galvojo, kad V. nuėjo. Jis norėjo pas jo draugą nueiti marškinius nunešti, mama norėjo atidaryti duris, tada V. įėjo į namus pradėjo keiktis, spardyti mamą, brolis sakė V. eiti iš namų, tada V. broliui trenkė į galvą iš kumščio. Jie išbėgo, norėjo brolį pakviesti. Tada V. jam spyrė į pilvą ir broliui paėmė už gerklės. Atėjo toks dėdė, jų kaimynas, sakė V. baigti, V. puolė mamą. Mama išbėgo į lauką, o jie nuėjo pas kaimynę ir užsirakino duris. Mama nubėgo į piceriją ir toks dėdė iš picerijos ją įleido, mama iškvietė policiją. Mama išėjo iš picerijos ir laiptinėje buvo policija ir V. suėmė. Tas įvykis įvyko šiais metais kai jam buvo 8 metai. Buvo ruduo. Turbūt tuo metu jam dar buvo atostogos. Buvo tamsu, mama jau ėjo į darbą, mama naktį dirba, tai buvo apie 8 val. vakaro. Jie žaidė su broliu namuose (duomenys neskelbtini), 4 aukšte jie gyvena. Jie žaidė kambaryje su broliu. Į duris pasibeldė V.. V. yra dėdė, pas juos kokią savaitę gyveno. Kaip V. pas juos atėjo, tada pas juos jau negyveno. V. atėjo savo marškinių pasiimti. Namie buvo jis, brolis T. ir mama K.. Jie nenorėjo durų atidaryti, V. už durų stovėjo 5 min., po to nutilo ir jie galvojo, kad išėjo. Tada mama atrakino duris ir už durų stovėjo V. ir tada įėjo į butą. Jis su broliu buvo kambaryje, brolis atsistojęs sakė V. eiti. V. pradėjo mosikuoti prieš mamą, bet nepataikė. V. stovėjo prie jų spintos, įėjo į jų kambarį, mama nuėjo į šoną, pradėjo spardytis. Keikėsi labai negražiais žodžiais. Brolis atsistojo nuo lovos ir pasakė V.: „eik iš namų“, o V. trenkė broliui iš kumščio į akį, į veidą, o po to į gerklę. Jis buvo koridoriuje išsigandęs. V. jam spyrė. Matė kaip V. broliui trenkė į veidą, jis buvo kambaryje. V. išėjo iš buto, jis norėjo grįžti į butą pasiimti brolį. Kaip V. spyrė į pilvą, jis buvo koridoriuje. Jam spyrė su batu vieną kartą į pilvą ir antrą kartą į ranką, jis juto skausmą. Jautėsi liūdnai. Kaip broliui trenkė į veidą, tai brolis sakė, kad skauda. Jam pilvą skaudėjo kokias 4 min., po to praėjo. Šiandien nejaučia, kad buvo įspirta. Įvykis vyko neilgai - 15 min. Kaip V. jam spyrė į pilvą, tai matė kaimynas S.. S. stovėjo prie koridoriaus. Kiek metrų buvo iki jo, neatsimena, S. galėjo matyti. Mama buvo šone prie kaimynų durų, ji buvo išsigandusi. S. ją gynė, mama išbėgo, mama matė kaip davė jam į pilvą. Mama po to išėjo į lauką, V. mamą gaudė, po to mama policiją iškvietė. V. norėjo įeiti į piceriją, bet toks vyras jo neįleido. Broliui su kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, po to su ranka paėmė broliui už kaklo, bet jis nematė, jam brolis pasakė. Jam įspyrė vieną kartą va čia ir į ranką, paraudimo nebuvo. Jam skaudėjo, jis verkė, buvo labai liūdnas. Tokių įvykių buvo tik vienas apie kurį pasakojo, ir dar vieną kartą, bet nelabai atsimena. Kad mamą skriaustų ir jis matytų nebuvo, mama pabėgdavo. Kad brolį skriaustų nebuvo. Jis mamą apgynė, V. stumdė. V. buvo vartojęs alkoholį, V. turi draugą, ten nueina ir geria. Šį kartą V. atėjo girtas, matyti iš veido, kad jis buvo girtas. Skiriasi jo veidas, kada būna gėręs ir negėręs. Kaip būna girtas, V. mušasi, kaip negirtas nesimuša. Mušasi su mama, yra matęs, kad muša mamą į veidą. Sužalojimų pas mamą nebūdavo. Buvo pas brolį po sumušimo kažkas ant kaklo likę. Kaip mama pabėgo į piceriją, V. į piceriją neįleido kažkoks darbuotojas, jam tai mama papasakojo. Jis iš namo ir koridoriaus niekur nebuvo išėjęs, tik iš buto išėjo į koridorių ir vėl grįžo į butą. V. pavardės neatsimena, jo vardas V. (1 t., b. l. 79-81).

2019 m. rugpjūčio 22 d. liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiame bendrabučio aukšte. Ten gyvena ir jo kaimynė K. M., (duomenys neskelbtini) bute su savo vaikais T. (didesnis, kiek metų nežino) ir L. (mažesnis, amžiaus nežino). 4-ame bendrabučio aukšte gyvena jo sesuo su draugu, todėl jis apie 20.20 val. ėjo pas ją. Išėjęs iš savo buto išgirdo triukšmą, bendrame trečio aukšto koridoriuje. Ten barėsi K. M. su V. T.. Jie kažkada kartu gyveno, o dabar V. gyvena 4-ame bendrabučio aukšte 320 bute. Negali pasakyti kurioje koridoriaus vietoje viskas vyko, gal netoli K. buto durų. Jos buto durys buvo uždarytos. Jis nuėjo pas K. į kambarį ir pasiėmė abu jos vaikus ir parsivedė pas save, kad vaikai negirdėtų šito barnio. Jis nematė, kad V. T. būtų smurtavęs prieš K. M. vaikus. Vaikai neverkė, jie buvo kambaryje. Jis nesikišo į konfliktą, tik norėdamas padėti vaikams ir apsaugoti juos nuo šito viso triukšmo, kad jie nematytų, parsivedė pas save namo. Kas buvo toliau jis nematė. Pro K. ir V. jis tik praėjo, nieko neramino ir nieko jiems nesakė (1 t. b. l. 85-86).

2019 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. užfiksuotas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini)dėl smurto artimoje aplinkoje adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautos skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos (1 t, b. l. 92-93).

Iš 2019 m. rugpjūčio 20 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1988 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. 21:06:28 patikrinus V. T. girtumą, nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (girtumas) (1 t. b. l. 101)

2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. nutarimu, dalyvaujant atstovui pagal įstatymą K. M. nepilnametis T. J., gim. (duomenys neskelbtini) pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 55);

2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. nutarimu, dalyvaujant atstovui pagal įstatymą K. M. mažametis L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 83);

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo buvusios sugyventinės K. M. mažamečius vaikus, tai yra tyčia vieną kartą sudavė kumščiu mažamečiui sūnui T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veidą bei vieną kartą į kaklą, po to tyčia vieną kartą spyrė koja mažamečiui L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., į pilvą ir vieną kartą į ranką, dėl ko šie patyrė fizinį skausmą.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei būdamas suaugęs ir pakaltinamas, tyčia vieną kartą suduodamas kumščiu į veidą bei vieną kartą į kaklą mažamečiui T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., po to tyčia vieną kartą spirdamas koja mažamečiui L. K., (duomenys neskelbtini), į pilvą ir vieną kartą į ranką, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. T. sukėlė fizinį skausmą mažamečiams T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai bei kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, t. y. mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojos K. M. parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Liudytoja K. M. iš karto po įvykio kreipėsi į BPC skambindama ir prašydama pagalbos. Liudytojas S. P. patvirtino, kad girdėjo triukšmą, mažamečius parsivedė į savo namus.

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį V. T. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jam bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. T. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis teistas Lietuvos Respublikoje, Švedijoje, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 143-152), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 177-181), pagal SODROS duomenų bazės informaciją nedirbantis (1 t., b. l. 185), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 182), registruotas dėl psichiatrinio gydymo, 2015-07-24 - 2015-07-25 gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t., b. l. 192), įrašytas į įskaitą dėl priklausomybės ligų gydymo, 2018 m. spalio 11 d. lankėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale pagal Probacijos tarnybos nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (1 t., b. l. 190). 2019 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-1010/2019 konstatuota, kad nėra duomenų, jog V. T. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 199).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. T. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu sutinka (2 t., b. l. 7).

Įvertinęs padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, o taip pat ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – ją atlikti per 6 mėnesius.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamasis V. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. 21 val. 50 min. (1 t., b. l. 120) iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 11 val. 05 min. (1 t., b. l. 125), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant venai arešto parai.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinant iš (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimai nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. M., L. K., T. J. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė bei su ja skirti įpareigojimai, panaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantys 3 CD su garso įrašais ir nepilnamečių apklausos vaizdo įrašais (1 t., b. l. 54, 92, 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. 21.50 val. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 11.05 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinant iš (duomenys neskelbtini)bei įpareigojimus nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. M., L. K., T. J. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę bei su ja skirtus įpareigojimus, panaikinti.

Arešto bausmę skirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. T. sulaikymo dienos.

Išaiškinti V. T., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas (duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voke esančius 3 CD su garso įrašais ir nepilnamečių apklausos vaizdo įrašais (1 t., b. l. 54, 92, 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.