- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- eI3-1655-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04213-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB "ARCHIMEGA"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Archimega“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. S-146(7-122/2019) „Dėl UAB „Archimega“ skundo“; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 331-1054088 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“; 3) įpareigoti VMI grąžinti PVM permoką.
Pareiškėja skunde nurodo, kad mokesčių mokėtoja UAB „Archimega“ su Klaipėdos apskrities valstybine mokesčių inspekcija pasirašė susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (toliau – Susitarimas). Teigia, kad pasirašius Susitarimą, šalys susitarė dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, mokesčio sumokėjimo bei mokesčių mokėtojos turimos PVM permokos grąžinimo. Tvirtina, kad Susitarime abi šalys išreiškė abipusiai suderintą šalių valią ir į Susitarimą buvo įtraukta nuostata dėl permokos grąžinimo, kuri tenkino abi šalis.
Pareiškėja nurodo, kad remdamasi pasirašytu Susitarimu, Bendrovė 2019 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu grąžinti 40 076, 71 Eur PVM permoką. Inspekcija prašymą tenkinti atsisakė dėl neteisingai nurodyto permokos grąžinimo kodo. Pareiškėja su prašymu grąžinti PVM permoką į Inspekciją pakartotinai kreipėsi 2019 m. rugsėjo 13 d., nurodydama kitą grąžinimo (įskaitymo) pagrindo kodą, tačiau šio prašymo grąžinti permoką nagrinėjimas buvo sustabdytas, motyvuojant tuo, jog 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo surašytas pavedimas tikrinti Nr. (28.1)FRO773-1468.
Pareiškėja mano, jog VMI, atsisakydama tenkinti Bendrovės prašymą dėl neteisingai užpildyto kodo, o vėliau pradėdama naują mokestinį patikrinimą už 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. balandžio 30 d. laikotarpį ir sustabdydama prašymo grąžinti permoką nagrinėjimo procedūrą, nevykdė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pasirašyto Susitarimo ir todėl VMI sprendimas, kuriuo atsisakyta grąžinti mokesčio permoką, yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtų lūkesčių principą.
Pareiškėja, nesutikdama su VMI ir MGK sprendimais, teigia, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 71 straipsnyje nėra nurodyta, kad mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius gali susitarti tik dėl mokesčių administratoriaus kontrolės procedūrų metu nustatyto mokesčio ar su juo susijusių sumų dydžio. Mano, kad susitarimo objektas yra neribojamas ir mokesčių mokėtojas su mokesčių administratoriumi gali susitarti dėl visų ginčytinų klausimų.
Bendrovė skunde pažymi, kad VMI ir Bendrovė derybų metu apibrėžė Susitarimo dalyką: 1) mokėtiną į biudžetą sumą 134 000 Eur, 2) Bendrovės teisę į turimos PVM permokos įskaitymą Bendrovės mokestinei nepriemokai padengti ir 3) Bendrovės teisę susigrąžinti likusią PVM permokos sumą. Ginčo dėl to, kad Bendrovei bus grąžinta patikrinimo metu nustatyta permoka, įskaičius mokestines nepriemokas, derybų metu ir Susitarimo pasirašymo metu nebuvo. Nurodo, jog viena iš sąlygų pasirašyti Susitarimą buvo mokesčio permokos grąžinimas, dėl kurios mokesčių administratorius derybų metu sutiko.
Pareiškėja, nesutikdama su MGK sprendimu, teigia, kad pasirašant susitarimą, teisės aktai reglamentuojantys šį institutą, nedraudžia susitarti ir dėl kitų klausimų, kurie nėra/nebuvo mokestinio patikrinimo/tyrimo dalykas, taip pat nedraudžiama susitarti dėl mokestinės prievolės, kurios apskaičiavimo teisingumas nebuvo tikrintas, tačiau yra susijęs su apskaičiuotomis sumomis. Tvirtina, kad, nei MAĮ, nei Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210, nėra nurodyta, kad šalys gali susitarti tik dėl mokesčio dydžio, kurio apskaičiavimo teisingumas jau buvo tikrinamas patikrinimo metu.
Be to, pareiškėjos teigimu, MAĮ 71 straipsnyje reglamentuotas susitarimas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo yra sandoris, kuriam taikomos ne tik specialios MAĮ 71 straipsnio nuostatos, draudžiančios ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą bei apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime, tačiau taikomi ir bendrieji sutarties vykdytinumo ir privalomumo principai, kuriais grindžiami visi sutartiniai santykiai. Mano, kad mokesčių administratorius, atsisakydamas grąžinti mokesčio permoką, nukrypo nuo Susitarimo dalyko ir tuo pažeidė teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.
Šalies argumentai
Pareiškėja tvirtina, kad, priešingai, nei nurodė MGK, mokesčių administratoriui derybų metu permoka buvo žinoma, nes PVM permokos suma buvo nurodyta ir patikrinimo akte. Permoka buvo susidariusi už ankstesnius laikotarpius, permokos susidarymo laikotarpiai mokesčių administratoriui tiek patikrinimo metu, tiek derybų metu buvo žinomi. Bendrovė vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pagrįstai tikėjosi, kad dėl permokos grąžinimo nebus atliekamos naujos kontrolės procedūros, nes tai buvo viena iš Susitarimo sąlygų.
Bendrovė skunde pripažįsta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikdama Bendrovės mokestinį patikrinimą dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. sumokėto PVM teisingumo, dėl Bendrovei nežinomų priežasčių mokestinio laikotarpio nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. bei 2018 m. rugpjūčio 2 d. netikrino, nors Bendrovė šiuo laikotarpiu vykdė tokią pačią veiklą, atliko tokius pačius sandorius su tomis pačiomis įmonėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėja, atsižvelgdama į MGK sprendime nurodytus motyvus, tvirtina, kad Bendrovė derybų su mokesčių administratoriumi buvo suklaidinta ir todėl toks Susitarimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, teismo turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI), atlikusi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. gegužės 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-150, kuriame konstatavo, jog pareiškėja, įtraukdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pirkimo PVM į atskaitą, buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad šios įmonės į biudžetą nurodytos PVM sumos nesumokės. Patikrinimo akte taip pat konstatavo, kad 2019 m. gegužės 3 d. pareiškėja turi 190 903 Eur PVM permoką ir 15 096,02 Eur PVM nepriemoką.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėja nesutiko su patikrinimo akte nurodytomis išvadomis ir apskaičiuotu PVM, todėl, vadovaudamasi MAĮ 71 straipsniu, kreipėsi į mokesčių administratorių su siūlymu pradėti derybas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Pareiškėja ir Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašyme nurodė PVM mokestinius laikotarpius: nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. Inspekcija atsiliepime atkreipia dėmesį, jog pagal MAĮ nuostatas mokestinio patikrinimo ribos yra apibrėžiamos patikrinimo dalyku bei tikrinamuoju mokestiniu laikotarpiu, todėl Klaipėdos AVMI, atlikusi konkretaus 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. vasario 28 d. laikotarpio PVM mokestinį patikrinimą, negalėjo pasisakyti dėl PVM permokos buvimo, jos realumo už tą mokestinį laikotarpį, kuris buvo netikrintas, tačiau kuris buvo nurodytas pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašyme.
Pareiškėja, gavusi ginčijamą Inspekcijos sprendimą, Inspekcijai 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė naują prašymą grąžinti tą pačią PVM skirtumo sumą už tą patį ginče minimą mokestinį laikotarpį, tačiau nurodė kitą grąžinimo (įskaitymo) pagrindo kodą – 06. Inspekcija pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. pavedimą tikrinti Nr. (28.1) FR0773-1468 pradėjo PVM mokestinį patikrinimą už 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. balandžio 30 d. mokestinį laikotarpį.
Atsiliepimas
Inspekcija atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad susitarimo dėl mokesčio dydžio (MAĮ 71 straipsnis) ir mokesčių permokos įskaitymo bei grąžinimo (MAĮ 87 straipsnis) institutai nėra tapatūs, jais reguliuojami skirtingi visuomeniniai teisiniai santykiai. Administracinių teismų praktikoje analizuojant bei aiškinant MAĮ 71 straipsnio nuostatas ir susitarimo dėl mokesčių dydžio sudarymo pasekmes, laikomasi nuostatos, jog pasirašius susitarimą dėl mokesčių dydžio, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime, t. y. jokie papildomi ginčai ar kitos mokesčių administravimo procedūros, kurių pagrindu gali būti kvestionuojamas mokesčių ir kitų su jais susijusių sumų, dėl kurių (ir kurių atžvilgiu) buvo sudarytas MAĮ 71 straipsnyje nurodytas susitarimas, dydis, nėra galimi (pavyzdžiui, LVAT 2009-05-28 nutartis adm. byloje Nr. A556-670/2009, 2013-05-30 nutartis adm. byloje Nr. A438-562/2013, 2015-12-01 nutartis adm. byloje Nr. A-2004-556/2015, 2019-03-27 nutartis adm. byloje Nr. A-420-438/2019). Atsižvelgdama į MAĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias susitariama dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, į LVAT pateiktus šios teisės normos išaiškinimus, Inspekcija daro išvadą, jog mokesčių administratorius ginčo atveju spręsdamas PVM skirtumo pareiškėjai grąžinimo klausimą remdamasis MAĮ 87 straipsnio nuostatomis, nepažeidė imperatyvių Susitarimo nuostatų, kaip skunde tvirtina pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 331-1054088, kuriuo Inspekcija atsisakė grąžinti Bendrovei 40 076,71 Eur PVM skirtumą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Nustatyta, kad Bendrovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė Inspekcijai prašymą grąžinti 40 076,71 Eur PVM skirtumą, susidariusį už 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokestinius laikotarpius, nurodžiusi grąžinimo (įskaitymo) pagrindo kodą – 13 (MGK byla, b. l. 6).
Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė skundą MGK, kuri 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. S-146(7-122/2019) patvirtino Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 9 d. Nr. 331-1054088 (MGK byla, b. l. 1-5, 110-115).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ).
Pagal MAĮ 84 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
MAĮ 87 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, su mokesčiu susijusios sumos permoka, taip pat susidaręs mokesčio skirtumas grąžinami (įskaitomi) ta pačia tvarka, terminais ir už tokį patį laikotarpį kaip ir mokesčio permoka. MAĮ 87 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Pagal aptariamo straipsnio 7 dalį mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti permoką gavimo datos.
Mokesčių mokėtojo (įskaitant asmenį, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą (iki 2016 m. gruodžio 31 d. už administracinį teisės pažeidimą)) ar už jį trečiojo asmens (toliau – mokesčių mokėtojas) prašymo grąžinti (įskaityti) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų, paskirtų baudų už administracinius nusižengimus (iki 2016 m. gruodžio 31 d. už administracinius teisės pažeidimus) ar kitus mokesčių įstatymus, valstybės rinkliavų ar pagal vykdomuosius dokumentus, kai vykdymo procese valstybei atstovauja VMI, laiku nesumokėtų valstybės naudai išieškotinų sumų, taip pat neadministruojamų, bet į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėtų mokesčių ir kitų įmokų (toliau – mokestis ir bauda už AN) permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų užpildymo, pateikimo, mokesčių ir baudų už AN permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) be mokesčių mokėtojo prašymo ir mokesčių ir baudų už AN ar nepagrįstai išieškotų sumų apskaitos, susijusios su mokesčio ir baudos už AN permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimu (įskaitymu), tvarką reglamentuoja Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. VA-9 redakcija).
Pagal Taisyklių 17 punktą prašymas turi būti užpildytas ir pateiktas laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad prašymo 10 laukelyje „Grąžinimo (įskaitymo) kodas“ įrašomas mokesčių įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytas mokesčio ar baudos už AN permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotos sumos grąžinimo (įskaitymo) pagrindo kodas. Permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) pagrindai ir jų kodai pateikti Prašymo formoje.
Jei pateiktame Prašyme įrašyti duomenys yra neteisingi ir (arba) netikslūs ar nustatoma, kad trūksta papildomų dokumentų ar duomenų sprendimui priimti, Inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, vadovaudamasis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po Prašymo gavimo VMI dienos jį pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per Mano VMI, o jei mokesčių mokėtojas nėra Mano VMI naudotojas, pranešimas siunčiamas Prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu ar Mokesčių mokėtojų registre įregistruotu adresu korespondencijai gauti, buveinės (biuro) adresu Inspekcijos nustatyta tvarka. Nepateikus papildomų dokumentų ir / ar duomenų per pranešime nurodytą terminą, priimamas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčio ar baudos už AN permokos (skirtumo) ir pateikta priežastis (Taisyklių17 punktas).
Nustatyta, jog pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikdama Inspekcijai pirminį prašymą Nr. (17.16-40) GES-403540 grąžinti 40 076,71 Eur PVM skirtumą, susidariusį už 2018 m. kovo 1 d.–2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 1 d.–2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d.–2018 m. rugpjūčio 2 d. mokestinius laikotarpius, nurodė grąžinimo (įskaitymo) pagrindo kodą – 13, t. y. patikrinimo metu nustatyta mokesčio permoka.
Byloje esantis Klaipėdos AVMI 2019 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-150 patvirtina, kad vietos mokesčių administratorius atliko Bendrovės 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. vasario 8 d. laikotarpio PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą.
Remiantis bylos duomenimis, Bendrovė apie tai, jog ji Prašyme nurodė neteisingą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo ) pagrindo kodą, Inspekcijos valstybės tarnautojo Taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka buvo informuota. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
Bylos duomenys rodo ir tai, kad Bendrovė iš esmės sutiko su Inspekcijos pateiktomis pastabomis ir Inspekcijai 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė kitą prašymą grąžinti 40 076,71 Eur PVM permoką (skirtumą), susidariusį už 2018 m. kovo 1 d.–2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokestinius laikotarpius, nurodžiusi grąžinimo (įskaitymo) pagrindo kodą – 06 (MGK byla, b. l. 40).
Klaipėdos AVMI, atsižvelgdama į Bendrovės 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsniu, 2019 m. rugsėjo 25 d. išrašė pavedimą tikrinti Nr. (28.1)FR0773-1468 (MGK byla, b. l. 50-51). Šis administracinis aktas nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijamas, todėl teismas pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su šiuo patikrinimu, nevertina ir dėl jo nepasisako.
MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
Mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (MAĮ 2 straipsnio 24 dalis).
Mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse (MAĮ 2 straipsnio 23 dalis).
MAĮ 115 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teminis patikrinimas – mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas, kuris apima mokesčių mokėtojo mokamo tam tikro mokesčio (mokesčių), administruojamo (administruojamų) atitinkamo mokesčių administratoriaus, per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą.
Nustatyta, kad susitarimas „Dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio” 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nr. (28.21)-KD9-124 pasirašytas Klaipėdos AVMI 2019 m. gegužės 3 d. Patikrinimo akto Nr. FR0680-150 pagrindu (MGK b. l. 39-40). Kaip matyti iš patikrinimo akto, Bendrovės mokestinis patikrinimas inicijuotas, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.5 punktu, atlikus Bendrovės mokestinį tyrimą (2018 m. balandžio 6 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0687-346) dėl 65 645 Eur PVM grąžinimo už 2018 m. sausio mėn., identifikavus mokesčių vengimo požymius, kai mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos, t. y. požymiai apie Bendrovės žinojimą dalyvaujant sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu, tikslu pasisavinti PVM iš valstybės biudžeto.
Remiantis patikrinimo akto duomenimis, patikrinimas atliktas vykdant 2018 m. balandžio 5 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-760, tikrinti mokesčiai: PVM, tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu 2018 m. kovo 29 d. buvo gautas Bendrovės prašymas grąžinti 60 169 Eur PVM permoką už 2018 m. 02 mėn. (MAIS Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. balandžio 5 d. perduotas prijungimui prie atliekamo mokestinio patikrinimo (MGK byla, b. l. 9-37).
Iš ginče minimo Susitarimo turinio matyti, kad dėl 40 076,71 Eur PVM skirtumo Susitarime nebuvo susitarta, šis PVM skirtumas šiame Susitarime nėra minimas bei aptariamas, yra nurodyta tik mokėtina į biudžetą 134 000 Eur PVM suma. Ta aplinkybė, jog patikrinimo akto aprašomojoje dalyje, 3 puslapyje yra nurodyta, jog, Inspekcijos duomenimis, 2019 m. gegužės 3 d. Bendrovė turi 190 903 Eur (areštuotą) mokesčių permoką ir 15 096,02 Eur nepriemoką, nesudaro pagrindo išvadai, jog vietos mokesčių administratorius atliko Bendrovės 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 1 d.–2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d.–2018 m. rugpjūčio 2 d. mokestinių laikotarpių patikrinimą.
Jokių duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog Klaipėdos AVMI atliko 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašyme grąžinti 40 076,71 Eur PVM skirtumą, susidariusį už 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d.–2018 m. rugpjūčio 2 d. mokestinius laikotarpius, patikrinimą, nėra. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo mokestiniam laikotarpiui tikrinti buvo išrašytas pavedimas, numatytas MAĮ 120 straipsnyje ir Bendrovei buvo pranešta apie tokio mokestinio patikrinimo atlikimą (MAĮ 121 straipsnis), todėl PVM skirtumo už mokestinį laikotarpį, kuris nebuvo tikrintas, dydis ar jo grąžinimo tvarka negalėjo ir negali būti Susitarimo dalyku.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad VMI 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 331-1054088 „Grąžinti (įskaityti) permoką(skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ atsisakydama grąžinti (įskaityti) Bendrovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašyme nurodytą 40 076,71 Eur PVM skirtumą, susidariusį už 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokestinius laikotarpius, MAĮ ir Taisyklių nuostatų nepažeidė.
Įvertinus MGK sprendimo turinį, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad MGK nustatė visas mokestiniam ginčui svarbias aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas. Panaikinti Inspekcijos ir MGK sprendimus ir įpareigoti Inspekciją grąžinti 40 076,71 Eur PVM skirtumą pagal Bendrovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą prašymą nėra įstatymu numatytų pagrindų.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.