Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2486-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
e1-2486-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23058-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2486-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23058-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teigia dirbantis UAB „A“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2021 m. liepos 11 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina G. K. metu, kumščiais suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai į galvą (smilkinio srityje), iš karto po to, atsivijęs nukentėjusiąją į kitą kambarį, nuomojamą V. S. ir K. J., čia, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ranka sudavė nukentėjusiajam V. S. vieną smūgį į galvą, nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų ir bandant keltis, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvą (kaktos srityje), ir iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kumščiais sudavė nukentėjusiajai K. J. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą bei kitas kūno vietas ir rankomis sugriebęs ją smaugė, tačiau K. J. įkandus jam į ranką, ją paleido. Taip veikdamas A. K. tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, motinai G. K., be to, tyčia sukėlė fizinį skausmą su juo giminystės ryšiais nesusijusiems V. S. ir K. J..

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su motina, adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra privatus namas, kuriame yra (duomenys neskelbtini) kambariai. Mama G. K. vieną kambarį nuomoja V. S. ir K. J.. Mama serga (duomenys neskelbtini) ir jos sveikata yra labai prasta, mamai negalima vartoti alkoholio. Minėti mamos nuomininkai piktnaudžiauja alkoholiu ir į tai dar įtraukia jo mamą, dėl to ne vieną kartą buvo su jais pokalbis, tačiau jie jo perspėjimus ignoruoja ir toliau geria, skatina mamą vartoti alkoholį. 2021 m. liepos 9 d. minėti nuomininkai gavo pensiją, namuose vartojo alkoholį. Buvo juos įspėjęs, kad nebandytų girdyti jo mamos, tačiau jiems tai nė motais, jie vis vien pasikvietė jo motiną ir visi kartu gėrė trauktinę „Trejos devynerios“ bei kitus stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę). Toks jų girtuokliavimas tęsėsi nuo 2021 m. liepos 9 d. iki įvykio dienos, t. y. 2021 m. liepos 11 d., kada jis nuvažiavo susitikti su draugu A. G., su kuriuo pats išgėrė po 3 l nestipraus alaus. A. pasiskundė, kad neturi kur gyventi ir paklausė, ar galėtų nuomotis kambarį pas jo mamą. Jie nusprendė nuvažiuoti pas mamą ir pasikalbėti dėl šito asmeniškai. A. dar nusipirko butelį trauktinės. Apie 16 val. jiems grįžus namo, jiedu nuėjo pas jo (A. K.) mamą, kuri jau buvo akivaizdžiai neblaivi. A. su mama susitarė dėl kambario nuomos ir jiedu su A. gėrė alų, o mama gėrė trauktinę. Tuomet mama be jokios priežasties pradėjo ant jo (A. K.) rėkti, kaltinti nebūtais dalykais bei vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir jis, nesusivaldęs, norėdamas, kad ji nustotų rėkti, savo dešiniu delnu sudavė jai vieną smūgį per veidą. Supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą, tačiau taip pasielgė tik todėl, kad buvo neblaivus ir nesusivaldė. Tuomet mama nuėjo į nuomininkų kambarį. Jis girdėjo, kaip ji skundėsi, koks jis blogas sūnus. Nuėjo jai iš paskos ir jiems pasakė, kad jie pasižiūrėtų į save, kad nuolat geria. Tuomet nuomininkė K. jam pasakė „pašol von ot siuda (necenzūrinis žodis)!“. Jį tai įžeidė, sunervino, tuomet jis dešine ranka sudavė V. vieną smūgį į kaktą, šis nugriuvo ant grindų, po to, stodamasis sugriebė jį (A. K.) už liemens, po ko jis vieną kartą spyrė V. S. į galvą (kaktos sritį) ir šis atsisėdo ant grindų. Tuomet K. sugriebė jį (A. K.) už kaklo, ant kurio buvo sidabrinė grandinėlė, ir ją nutraukė. Tada atsisukęs jis sudavė K. vieną smūgį į galvą ir ji nugriuvo ant lovos, tuomet jis sudavė K. dar 4 smūgius į galvą. Po to A. ir V. pradėjo jį įkalbinėti baigti konfliktą, jis apsisuko, išėjo į lauką, nuėjo išsimaudyti tvenkinyje. Išsimaudęs nusprendė važiuoti pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus, tiesiog pasidavė neblaivios mamos ir nuomininkų provokacijoms. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kol vyks, tyrimas galės gyventi pas tėvą (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-84, 90-92).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2021 m. liepso 11 d., apie 10 val., ji truputį išgėrinėjo alkoholį su kaimynais savo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val. būdamas jos namuose jos sūnus A. K. pradėjo konfliktuoti su ja, ieškojo prie ko prikibti. Sūnus konflikto metu ją vadino „necenzūrinis žodis“, sakė, kad geriau ji mirtų. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis neblaivus pradėjo įrodinėti kažką, kad neteisingai elgiasi, jis kumščiu trenkė į galvą, į smilkinio sritį, gavosi smūgis ir jai bandant sūnui pasakyti, ką jis daro, jis toliau smūgiavo kumščiais. Kokia ranka mušė ir sudavė smūgius, ji nepastebėjo. Į galvos sritį trenkė nemažiau trijų smūgių. Po sūnaus smurto ji nubėgo pas tame pačiame name gyvenančius nuomininkus K. ir V. prašyti pagalbos. Nubėgus pas kaimynus, A. K. atsivijęs į jų butą pradėjo juos mušti, tiek K., tiek V. Juos mušė tiek rankomis, tiek kojomis, kiek smūgių buvo, ji nežino, neskaičiavo. Trankė į galvą ir į kitas sritis. Primušęs visus A. K. pasišalino iš namų, kur nubėgo, nežino. Rakto nuo namų jis neturi. Namuose buvo ir sūnaus draugas A., pavardės nežino. A. irgi matė šį įvykį, stengėsi nuraminti sūnų, tačiau tai nepadėjo. Anksčiau sūnus irgi yra smurtavęs prieš ją ir buvusį jos vyrą, anksčiau ji yra jam atleidusi dėl smurto atvejų (b. l. 28-31). Papildomai apklausta parodė, kad dėl minėto įvykio greitoji medicinos pagalba atvykusi nebuvo, pati į jokią gydymo įstaigą ji nesikreipė ir nesikreips, nes jai padaryti sužalojimai buvo nežymūs, vertina juos tiesiog fizinio skausmo sukėlimu. Nedarbingumo pažymėjimas dėl šio įvykio jai išduotas nebuvo. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė ir nesikreips. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, šia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio nereikš (b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. J. parodė, kad 2021 m. liepso 11 d. nuo ryto ji ir jos sugyventinis V. truputį išgėrinėjo alų, atskirai savo kambaryje. Apie 16.30 val. į jos nuomojamą kambarį įbėgo nuomotoja G., paskui ją įbėgo nuomotojos sūnus. G. prašėsi pagalbos, o jos (G. K.) sūnus, bėgdamas iš paskos, spyrė iš kojos keletą kartų į G. koją, kurią, pasakyti negali. Ji (K. J.) pradėjo G. sūnui sakyti, ką jis daro, kad baigtų mušti, o jis į jos žodžius nereagavo ir dar labiau mušė, ir kumščiais, ir kojomis. Sumušęs G., pastarosios sūnus puolė prie V. S. ir jam rankomis ir kojomis smūgiavo į galvą ir kitas sritis, kiek smūgių trenkė, nežino, bet buvo ne vienas ir ne du smūgiai. Sugyventinis nesugebėjo staigiai apsiginti. G. sūnus A., sumušęs V. S., puolė prie jos (K. J.) ir mušė į galvą kumščiais, buvo daug smūgių, trankė ir į veidą kumščiais, smaugė paėmęs rankomis už kaklo, tačiau ji įkando jam į ranką ir jis ją paleido, o kai paleido, ji (K. J.) spėjo jam įspirti į tarpukojį. Įvykio metu teigia buvusi šoke, po visko pajautė fizinį skausmą. V. S. yra pakankamai neblaivus ir negali paaiškinti aplinkybių, todėl pats kreipsis į policiją kitą dieną. Anksčiau nuomotojos G. sūnus A. mušdavo motiną ir konfliktuodavo (b. l. 43-46). Papildomai apklausta parodė, kad dėl to įvykio greitoji medicinos pagalba atvykusi nebuvo, pati į jokią gydymo įstaigą ji nesikreipė. Nedarbingumo pažymėjimas dėl šio įvykio jai išduotas nebuvo. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė ir nesikreips, nes jai padaryti sužalojimai buvo nežymūs, vertina juos tiesiog fizinio skausmo sukėlimu. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, šia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio nereikš (b. l. 49-51).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine K. J., iš G. K. nuomojasi vieną kambarį. Tuo adresu pas G. dažnai atvyksta jos sūnus A. K.. Anksčiau santykiai su A. buvo neblogi, tačiau pastaruoju metu pašlijo, nes išgėręs pastarasis tampa agresyvus, pradeda pasakoti, kad (duomenys neskelbtini) sportavo (duomenys neskelbtini), po to pradeda kabinėtis, todėl jis bendrauti su juo vengia. 2021 m. liepos 11 d. kartu su sugyventine buvo nuomojamame kambaryje. Kartu su sugyventine bei namo šeimininke namuose vartojo alkoholį. Po to šeimininkė išėjo į savo kambarį, o jis su K. buvo savo kambaryje. Negali pasakyti, kelintą tiksliai valandą, galimai apie 16 val., atvažiavo A. su draugu. Tarp A. ir jo mamos kilo kažkoks konfliktas. Netrukus po to į jų kambarį atbėgo G., o jai iš paskos atbėgo A. Įėjęs į kambarį A. be jokios priežasties sudavė jam (V. S.) vieną smūgį į galvą, kairės pusės skruosto ir ausies sritį, po ko jis nukrito ant grindų. Bandydamas atsistoti galimai sugriebė A. už liemens ir šis tuo metu spyrė jam į galvą (kaktos sritį). Dėl suduotų smūgių sąmonės praradęs nebuvo, tačiau jautė stiprų fizinį skausmą. Po to A. sudavė smūgį jo sugyventinei ir savo mamai, tačiau V. S. tiksliai nematė, kiek smūgių joms sudavė. Tada A. draugas pradėjo jį raminti, raginti važiuoti iš čia, po ko A. aprimo ir išėjo iš namų. Po šio įvykio greitoji medicinos pagalba pas jį atvykusi nebuvo, jo neapžiūrinėjo, jis pats į gydymo įstaigą nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą jis nesikreipė ir nesikreips, nes jokie sužalojimai jam padaryti nebuvo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, šia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio nereikš (b. l. 60-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad apie 13.30 val. kartu su A. K. atvyko į pastarojo motinos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kalbėtis su A. mama dėl kambario nuomos, nes norėjo čia kraustytis gyventi, čia abu išgėrė alaus, kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negalėtų. Jiems išgėrinėjant A. K. supyko ant savo mamos dėl kažkokios priežasties, tuomet jis atsistojo, sugriebė motiną už gerklės ir delnu sudavė jai per veidą. Po šio smūgio jis (A. G.) pasakė, kad taip daugiau nedarytų ir atsistojo tarp jo ir jo mamos. Kiek vėliau kilo konfliktas tarp A. ir nuomininkės K., jie pradėjo rėkti vienas ant kito, moteris jau ėjo link namų ir tada A. jai pasakė „Tuoj aš tau padarysiu“ ir jis (A. G.) tuomet nubėgo į nuomininkų kambarį iš paskos. Jam užėjus į jų kambarį, kambaryje sėdėjo A. mama, nuomininkė K. ir jos vyras ar sugyventinis, tiksliai pasakyti negali. A., tik įėjęs į kambarį, pradėjo labai agresyviai šaukti ant nuomininkų, tuomet A. kumščiu kažkur 5 ar net 10 kartų trenkė moteriai į veido sritį, jis tuomet paėmė A. K., kad šis šiek tiek apsiramintų. Tačiau tik jam atitraukus A., šis vėl pradėjo mušti nuomininkus, tik šįkart K. vyrą. A. šiam žmogui vieną kartą spyrė į veidą ir tuomet ne vieną kartą kumščiu trenkė vyrui į veidą. Paskui A. išėjo iš nuomininkų kambario, o jis (A. G.) tuo metu jam bandė paaiškinti, kad jis negerai padarė ir dabar dėl šio įvykio turės problemų. A. K., išgirdęs, kad atvažiuoja kažkoks automobilis, nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos ir, peršokęs kiemo gale esančią tvorą, pabėgo iš namų (b. l. 67-70).

Protkole-pareiškime užfiksuota, kad nukentėjusioji G. K. policijai pareiškė, jog 2021 m. liepos 11 d., apie 16.30 val., jos sūnus A. K., gyvenantis kartu adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs namo neblaivus pradėjo konfliktuoti ir, panaudodamas fizinį smurtą, kumščiais sumušė ją, nubėgus pas kaimynystėje gyvenančią K. bei V. prašyti pagalbos, atėjęs sūnus sumušė ir juos. Įvykio metu G. K. teigia pajutusi stiprų fizinį skausmą (b. l. 12-14).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. liepos 11 d., 16.42 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus ((duomenys neskelbtini) metų) neblaivus, agresyvus, puola muštis, GMP nereikia, laukia. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. G., kuris paaiškino, jog matė kaip jo draugas A. K., savo namuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo motiną G. K.. Smurtautojo motina G. K. nurodė, kad atėjęs namo sūnus A. K. pradėjo mušti ją ir name gyvenančius nuomininkus V. S. bei K. J.. V. S. bei K. J. nurodė, kad atėjęs vaikinas pradėjo mušti ją ir jos sugyventinį V., namuose išvartė daiktus. Sūnus A. K. iš įvykio vietos pasišalino iki jiems (pareigūnams) atvykstant, apvažiavus aplinkinę teritoriją sūnaus nebuvo pastebėta. Pranešėja G. K. nurodė, kad sūnus yra jau anksčiau smurtavęs prieš ją ir tai nėra pirmas kartas. Pranešėjai ir nuomininkams buvo sukeltas fizinis skausmas, ant piliečių veidų buvo matomi sumušimai, kraujosruvos. Tiek pranešėja G. K., tiek nuomininkai V. S. su sugyventine K. J. buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, paklausus, ar vartojo alkoholį, jie tai patvirtino. Smurtas pasitvirtino, aukos buvo mušamos kumščiais. Filmuota BODY 1304 (b. l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo sklypas yra aptvertas medine tvora, ant tvoros yra pašto dėžutė, ant kurios yra skaičius (duomenys neskelbtini). Į sklypą patenkama pro vartelius iš gatvės pusės, varteliai nėra rakinami. Namas yra (duomenys neskelbtini) aukštų, su lauko terasa. Terasoje matomos dvi mėlynos bei violetinės spalvos sofos ir viena kėdė pastatyta šalia stalo, ant kurio sudėti puodai, bei kiti virtuvės reikmenys. Taip pat terasoje yra įrengtas židinys, bei šalia jo stovi baltos spalvos šaldytuvas „BEKO“. Užėjus už namo matosi durys į dar du namo kambarius. Šalia įėjimo durų yra padėta skalbimo mašina. Įėjus į vidų, priešais matomas baltos spalvos šaldytuvas, taip pat po kairę pusę šalia šaldytuvo matomos sudėtos statybinės atliekos, kibirai, bei rūbai. Ant sienos kabo paveikslas. Po kaire puse matomos durys į kitą kambarį, įėjus į kambario vidų priešais matomas stalas, už jo yra lova, bei po kairę pusę matoma dar viena lova. Kambaryje yra išmėtyti įvairūs daiktai, po dešinę pusę matomas televizorius, bei ant spintos matomi sukabinti rūbai. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 16-24).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, padarytą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiųjų G. K., V. S. ir K. J. parodymai, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Šiais įrodymais nustatyta, kad A. K. 2021 m. liepos 11 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina G. K. metu, tyčia smurtaudamas prieš ją, kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius jai į galvą (smilkinio srityje), iš karto po to, atsivijęs nukentėjusiąją į kitą kambarį, nuomojamą nukentėjusiesiems V. S. ir K. J., čia, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam V. S. vieną smūgį į galvą, nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų ir bandant keltis, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvą (kaktos srityje), ir iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai K. J. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą bei kitas kūno vietas ir rankomis sugriebęs ją smaugė, tačiau K. J. įkandus jam į ranką, ją paleido. Tokias veiksmais kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai G. K., su kuria kartu gyveno, todėl šiuo atveju jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui. Taip pat kaltinamasis savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą su juo giminystės ryšiais nesusijusiems V. S. ir K. J., todėl A. K. veiksmai šiuo atveju atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir taip pat kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 104-107, 109-110).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, vienu atveju smurtas pavartotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį, kaltinamojo smurtiniai veiksmai sekė vienas paksui kita, nuo jo nukentėjo net trys asmenys, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, smurtas prieš visus nukentėjusiuosius buvo vartojamas jų gyvenamojoje vietoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. neteistas, tačiau 2019 m. spalio 28 d. jo atžvilgiu už analogiško smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį padarymą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju (e. b. l. 93-96), baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, kita vertus, įvykdyti nusižengimai nėra šiurkštūs (b. l. 101-103), nurodė, kad dirba UAB „A“ (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomi bausmių dydžiai – 6 mėnesiai laisvės apribojimo už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 1 metai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą, šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. K. skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat A. K. visą bausmės laikotarpį uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad viena iš nusikalstamų veikų padaryta prieš šeimos narį, A. K. nustatytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šių įpareigojimų, draudimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-95) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir A. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. K.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros (jeigu tokia paskirta) metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė