- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- A-143-1611-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4), kurį patikslino (b. l. 9, 18–20), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) atsakovo Kybartų pataisos namų direktoriaus 2009 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 7-10/25 „Dėl nuteistojo įrašymo į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą“; 2) atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-1430 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento, 5 000 Lt neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. vasario 18 d. Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos posėdyje buvo pasiūlyta įtraukti jį į linkusių pabėgti įskaitą be jokių įrodymų ir konkrečios informacijos. Pagal Kybartų pataisos namų administracijos paaiškinimus, jis buvo įtrauktas į paminėtą įskaitą dėl to, jog 2007 m. balandžio 9 d. 4.30 val. buvo laikinai pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų besargybinių patalpų ir įvykdė nusikaltimą. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų, tai, jog jis 2007 m. balandžio 9 d. naktį (nuo 4.30 val. iki 6.30 val.) buvo savo gyvenamojoje patalpoje ir miegojo, gali patvirtinti Alytaus pataisos namų pareigūnai, budėję tą naktį. 2009 m. vasario 19 d. Kybartų pataisos namų direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo jis įrašytas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą. Pažymėjo, jog, nesutikdamas su paminėtu įsakymu, 2009 m. gegužės 6 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl, jo manymu, neteisėto įrašymo į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą, tačiau skundas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl tokių Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento priimtų administracinių aktų jam sutriko miegas, prasidėjo emocinė depresija, patiria nepatogumų, kadangi kas kelias valandas reikia atvykti į pataisos namų Kontrolės ir praleidimo punktą, tenka laukti eilėje, dėl to jis patyrė 5 000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 47–48) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kybartų pataisos namai nurodė, kad Kybartų pataisos namų direktorius, priimdamas skundžiamą įsakymą, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 (2007 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-162 redakcija) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) V skyriaus nuostatomis bei atsižvelgė į Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos posėdžio protokolą. Instrukcijos 123 punktas numato, kad informacijos šaltiniai apie suimtojo arba nuteistojo sumanymą pabėgti yra: suimtojo arba nuteistojo asmens byloje esantys dokumentai; duomenys apie teistumą už pabėgimą; suimtųjų arba nuteistųjų laiškai; tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos darbuotojų, suimtųjų arba nuteistųjų ir kitų asmenų žodinė informacija; kiti informacijos šaltiniai. Susipažinus su į Kybartų pataisos namus atvykusio pareiškėjo asmens byla, buvo nustatyta, kad jis Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Baudžiamojoje byloje konstatuotas faktas, kad 2007 m. balandžio 9 d. apie 4.30 val. pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais buvo laikinai pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų. Pabrėžė, jog pareiškėjas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą įrašytas teisingai, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartyje yra nustatyta, kad jis buvo laikinai pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų. Pareiškėjo teigimu, emocinę depresiją jis patiria dėl to, jog naktimis pareigūnų yra keliamas iš miego, patiria nepatogumų, nes kas kelias valandas dienos metu jam reikia prisistatyti į Kontrolės ir praleidimo punktą ir registruojantis Linkusių pabėgti nuteistųjų registre jam tenka laukti eilėje bei lipti iš penkto aukšto į pirmą aukštą. Pažymėjo, jog naktį linkusius pabėgti nuteistuosius miegamojoje vietoje du kartus tikrina prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis. Šis tikrinimas vykdomas suskaičiuojant miegančius nuteistuosius, t. y. nuteistieji nežadinami. Ryte ir dieną linkusių pabėgti nuteistųjų atvykimo registruotis laikas sutampa su neteistųjų maitinimo Kybartų pataisos namų valgykloje, esančioje pirmame aukšte, laiku. Pareiškėjo nurodyti duomenys apie žadinimą iš miego naktinio patikrinimo metu, atvykimą registruotis specialiai nulipant iš penkto į pirmą aukštą bei laukimą eilėje yra neatitinkantys tikrovės.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 67–69) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2009 m. vasario 18 d. Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą, nes nuteistojo asmens byloje buvo duomenų (Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis), jog 2007 m. balandžio 9 d. savavališkai pasišalino iš besargybinių gyvenamųjų patalpų ir padarė nusikaltimą. Su Kybartų pataisos namų direktoriaus 2009 m. vasario 19 d. įsakymu bei jame nustatytais režimo reikalavimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Kadangi Kybartų pataisos namų direktoriaus priimtas įsakymas neprieštarauja teisės aktams, jo panaikinti nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašo priteisti jam 5 000 Lt moralinę žalą, tačiau nepateikia jokių objektyvių, žalos padarymą patvirtinančių įrodymų. Kadangi nei Kybartų pataisos namai, nei Kalėjimų departamentas pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala jam nebuvo padaryta.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 136–138) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad suimtųjų ir nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti ar užpulti, priežiūros ypatumus reglamentuoja Instrukcija. Teismas nustatė, jog Kybartų pataisos namų direktorius, priimdamas 2009 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 7-10/25 „Dėl nuteistojo įrašymo į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą“, vadovavosi Instrukcijos V skyriaus nuostatomis bei atsižvelgė į Kybartų pataisos namų Drausmės komisijos 2009 m. vasario 18 d. posėdžio protokolą Nr. 1-50/134. Teismas vadovavosi Instrukcijos 124, 125 punktais. Pažymėjo, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-221-791/2008 nustatyta, kad 2007 m. balandžio 9 d. pareiškėjas buvo laikinai pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų ir, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais, padarė plėšimą. Už šią veiką pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Šį teismo nuosprendį pareiškėjas skundė Kauno apygardos teismui, tačiau 2009 m. sausio 29 d. šio teismo nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, t. y. faktas, jog pareiškėjas buvo laikinai pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų, pripažintas įrodytu. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 4 d.). Kadangi teismo nuosprendyje neginčijamai nustatytas savavališko pasišalinimo iš Alytaus pataisos namų besargybinių nuteistųjų būrio patalpų faktas, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjas įrašytas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai nuteistieji S. Š., M. D. (M. D.) ir M. S. tvirtino, jog pareiškėjas nebuvo pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų besargybinių gyvenamųjų patalpų, tačiau tokie liudytojų parodymai paneigti teismo nuosprendžiu, be to, tarp šių liudytojų ir pareiškėjo susiklostę draugiški ir tuo pačiu tarpusavyje įsipareigojantys santykiai, dėl to jie yra suinteresuoti bylos baigtimi naudinga pareiškėjui linkme. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad liudytojai yra šališki, subjektyvūs, siekia pareiškėjui palankaus sprendimo, todėl jų parodymai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodo savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą – priteisti jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento priimtų aktų neteisėtumą, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, neatsižvelgiant į tai, ar nustatomas turtinės žalos padarymas. Reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Nurodė, kad vien teiginio, jog atsakovų veiksmai sukėlė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sutriko miego procesas, žalai atlyginti nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie atsakovų veiksmai tiesiogiai paveikė besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyti Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento administracijų veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti, t. y. šių įstaigų pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, t. y. valdžios institucijų neteisėtų aktų, nėra. Nenustačius šios sąlygos, negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalą, todėl jo skundo dalis dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovų skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Bausmių vykdymo kodekso nuostatų reikalavimus. Nurodytų argumentų pagrindu, teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą įsakymą ir sprendimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 141–144) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų nuteistųjų parodymus, jog jis nebuvo pasišalinęs, o nakties metu miegojo. Instrukcijoje nenustatyta, kad laikinai pasišalinęs nuteistasis gali būti įtrauktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, be to, laikinas pasišalinimas negali būti traktuojamas kaip pabėgimas arba bandymas pabėgti (BK 241 str.). Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje neįžvelgė laikino pasišalinimo, pabėgimo ar bandymo pabėgti. Pažymi, jog atlieka bausmę pagal kitą suėmimą. Paskutinio suėmimo metu nepadarė jokio pažeidimo, dėl kurio galėtų būti įtrauktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Be to, į šią įskaitą neįtraukti kiti nuteistieji, atliekantys bausmę pagal paminėtą teismo nuosprendį: M. S., S. Š., R. M. Teigia, jog dėl neteisėto įrašymo į paminėtą įskaitą ir papildomų režimo reikalavimų patyrė moralinę žalą: emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumų, kurie trikdo sveikatą, žemina orumą, pažeidžia Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtintas teises.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 153–154) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kybartų pataisos namai nurodo, kad pareiškėjas į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą yra įrašytas teisėtai, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartyje yra nustatyta, kad jis buvo laikinai pasišalinęs iš Alytaus pataisos namų. Teigia, jog pareiškėjo nurodyti duomenys apie žadinimą iš miego naktinio patikrinimo metu, atvykimą registruotis specialiai nulipant iš penkto į pirmą aukštą yra neatitinkantys tikrovės. Kybartų pataisos namai, atsižvelgę į Instrukcijos 124 punkto reikalavimus, surinktą dokumentinę medžiagą ir pareiškėjo asmens byloje esančius duomenis, pareiškėją į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą įtraukė pagrįstai.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 149–150) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog apelianto ginčijamas sprendimas, kuriuo jis įrašytas į linkusiųjų pabėgti nuteistųjų įskaitą, teisėtas ir pagrįstas, nes Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje neginčijamai nustatytas savavališko pasišalinimo iš Alytaus pataisos namų besargybinių nuteistųjų būrio faktas. Be to, teismas nutarė, kad Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento administracijų veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti, t. y. šių įstaigų pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. valdžios institucijų neteisėtų aktų, nėra. Atsakovų skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Bausmių vykdymo kodekso nuostatų reikalavimus. Teigia, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo Kybartų pataisos namų 2009 m. vasario 19 d. įsakymo matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Instrukcijos V skyriaus nuostatomis ir šio atsakovo Drausmės komisijos 2009 m. vasario 18 d. protokoliniu nutarimu. Iš bylos matyti, kad faktiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu buvo nurodyta aplinkybė, jog 2007 m. balandžio 9 d. pareiškėjas savavališkai pasišalino iš nesargybinių gyvenamųjų patalpų ir įvykdė nusikaltimą. Todėl nagrinėjamai bylai aktualu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) pateikti Instrukcijos V skyriaus nuostatų aiškinimą ta prasme, ar paminėtame protokoliniame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pagrindu įrašyti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti nuteistųjų įskaitą.
Instrukcijos 124 punkte (bylai aktuali 2007-06-12 įsakymo Nr. V-162 redakcija) nurodyta, kad į linkusiųjų pabėgti įskaitą teikiami įrašyti visi suimtieji ir nuteistieji, kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu. Pagal Instrukcijos 123 punktą, informacijos šaltiniai apie suimtojo arba nuteistojo sumanymą pabėgti yra: suimtojo arba nuteistojo asmens byloje esantys dokumentai (123.1 p.); duomenys apie teistumą už pabėgimą (123.2 p.); suimtųjų arba nuteistųjų pažintinė apklausa tardymo izoliatoriuje, pataisos įstaigoje (123.3 p.); suimtųjų arba nuteistųjų laiškai (123.4 p.); tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos darbuotojų, suimtųjų arba nuteistųjų ir kitų asmenų žodinė informacija (123.5 p.); kiti informacijos šaltiniai (123.6 p.).
Pasisakydama dėl šių teisės normų aiškinimo, kolegija pirmiausia pažymi, kad kalinio (šiai asmenų kategorijai pareiškėjas priklausė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 2007-04-09) pabėgimas yra BK 241 straipsnio numatytas tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo padarymo faktas gali būti nustatytas BPK nustatyta tvarka priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Kalbant apie Instrukcijos taikymą, pažymėtina, kad duomenys apie teistumą už pabėgimą yra vienas iš joje numatytų informacijos šaltinių apie suimtojo arba nuteistojo sumanymą pabėgti (123.2 p.). Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teistumas už pabėgimą (tuo atveju, kai pabėgimas įvyko paskutinio laisvės atėmimo metu) yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas įrašyti nuteistąjį į linkusiųjų pabėgti nuteistųjų įskaitą. Šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje aukščiau paminėtas įsiteisėjęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendis negali būti laikomas tokiu pagrindu, nes šiuo nuosprendžiu pareiškėjas nebuvo nuteistas pagal BK 241 straipsnį. Nuosprendyje (o būtent juo kaip šiai bylai reikšmingu informacijos šaltiniu remiasi atsakovai) nurodyta, kad pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais 2007 m. balandžio 9 d. apie 4.30 val. „laikinai pasišalino iš Alytaus pataisos namų“. Tačiau ši faktinė aplinkybė teismo buvo nustatyta kaip kito (BK 180 str. 1 d. numatyto) nusikaltimo padarymo aplinkybė, bet, kaip pažymėta aukščiau, nebuvo šią baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo vertinama BK 241 straipsnio taikymo požiūriu. Tai reiškia, kad aptariamas nuosprendis nėra reikšmingas Instrukcijos 123.2 punkto taikymo prasme. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti šios faktinės aplinkybės reikšmę kitų Instrukcijos 123 punkto nuostatų taikymo prasme.
Pasisakydama dėl kitų Instrukcijos 123 punkto nuostatų taikymo, kolegija pažymi, kad šioje teisės normoje yra nurodytas neužbaigtas informacijos apie suimtojo arba nuteistojo polinkį pabėgti šaltinius sąrašas. Todėl paminėta, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje nurodyta, faktinė aplinkybė gali būti vertinama ir ne teistumo už BK 241 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą aspektu. Tai darydama, kolegija pažymi, kad Instrukcijos 123 punkte numatytos informacijos vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bent kokia informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Tačiau taip pat pažymėtina, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią suimtųjų arba nuteistųjų asmenų pabėgimui. Todėl visais atvejais, vertinant tokio pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad aptariamame nuosprendyje nurodytas faktas (kuris pagal ABTĮ 58 str. 4 d laikytinas nustatytu ir šioje administracinėje byloje) Instrukcijos taikymo požiūriu akivaizdžiai parodo pareiškėjo polinkį pabėgti, į kurį gali būti reaguojama atsakovo pasirinktu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu tiek ta apimtimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, tiek ir ta apimtimi, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pastarasis pareiškėjo skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.