Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Rasai Glovickytei- Liobienei, Markui Dobrovolskiui, Boženai Voišvilienei, Ninai Kolesnikovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 186 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. 2014 m. liepos 29 d. UAB „A“ valdomame autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), su UAB „A“ direktoriumi O. M. sudarė priėmimo- perdavimo sutartį dėl automobilio „Infiniti M35X“, Baltarusijos Respublikos valst. Nr. 0009 HH4, remonto 414,92 eurų (1 432,64 litų) sumai. UAB „A.“ suteikus sutartyje nurodytas paslaugas, A. Č., siekdamas išvengti atsiskaityti už suteiktas paslaugas, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą- 2014 m. rugpjūčio 22 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitą Nr. 1004893, į pastarąjį įrašydamas žinomai tikrovę neatitinkančius duomenis, kad iš UAB „A“ vardu AB „DNB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A“ vardu AB „Šiaulių banke“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervesta 1 432,64 litų (414,92 eurų) pagal PVM sąskaitą- faktūrą AUT Nr. 0000278, ir šį vietinio lėšų pervedimo kvitą 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 18 val. per V. Š. (V. Š.) perdavė UAB „A“ direktoriui O. M., tačiau už suteiktas paslaugas A. Č. neatsiskaitė.

Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2014 m. vasarą jis susisiekė su UAB „A“ vadovu ir į minėtą autoservisą nuvarė automobilį „Infiniti M35X” remontui. Jis buvo kelis kartus nuvykęs į servisą, tikrino remonto eigą. Kai automobilis buvo suremontuotas, atvyko Baltarusijos pilietis V. Š., kurį jis nuvežė į servisą. V. Š. apžiūrėjo automobilį, paprašė dar kažką padaryti su automobilio elektronika. Po to V. Š. pats buvo atvykęs, pasiėmė kvitą, pasirašė jo ar jo brolio vardu ir po kelių dienų nesusimokėjęs išvažiavo į Baltarusiją. Po to jam paskambino UAB „A“ direktorius ir pareiškė pretenziją dėl neapmokėto automobilio remonto. Jis pasakė, kad pasistengs išsiaiškinti. Jis negalėjo išsiaiškinti, nes V. Š. su juo nebendravo. Po to jis sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog jis neva suklastojo dokumentą ir padarė turtinę žalą UAB „A“. Su V. Š. jis pažįstamas nuo 2013 m. V. Š. iš jo pirko motociklus. Tuo metu verslas sekėsi puikiai. Po to jo ryšys su V. Š. nutrūko, kadangi Baltarusijoje įvedė tam tikrus apribojimus. 2013 m. pabaigoje V. Š. atvyko su savo draugu ir pasiūlė jam pradėti drabužių verslą. Pastariesiems reikėjo taško Europoje arčiau Rusijos. Lietuva šiems tiko, todėl buvo nutarta įsteigti įmonę. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jis turėjo didelių problemų, jis pasiūlė įmonės akcininku tapti jo broliui S. Č.. 2013 m. gruodžio mėnesį V. Š. ir jo žmona skrido į Olandiją, kur išsirinko tiekėją. 2014 m. sausio mėnesį atvažiavo pirmas sunkvežimis su drabužiais, jie išsikrovė ir prasidėjo verslas. Jo žmonos darbas buvo klientų paieška. Jis pats dirbo namuose. Jis niekaip nebuvo įmonėje įformintas. Verslas sekėsi neblogai, jie dirbo iki pavasario ar vasaros pradžios. Per tą laiką V. Š. du kartus nuskrido į Olandiją, atvežė siuntas. V. Š. turėjo UAB „A“ banko mokėjimo kortelę, išiminėjo pinigus tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje. Kortelė keliavo, o jis keliauti negalėjo, kadangi jam tuo metu buvo paskirtas įpareigojimas neišvykti ir paso paėmimas. Kortelė buvo naudojama Gardine, V. Š. ten pirko „Coca cola“ buteliuką. 2014 m. vasarą ar pavasarį V. Š. atvarė jam automobilį „Infiniti“ ir nurodė, kad jis šiam- V. Š. yra skolingas. Tačiau iš tikrųjų yra visai kitaip, t. y. V. Š. jam buvo skolingas nežymią pinigų sumą. Tarp jo ir V. Š. buvo žodinis susitarimas. V. Š. jam pasakė, kad automobilis priklauso jam, t. y. V. Š.. Automobilį reikėjo sutaisyti. Jis nuvarė minėtą automobilį į servisą, kur taisė automobilio greičių dėžę, už remontą jis sumokėjo. Greičių dėžę taisė prie taksi parko. Jis atsiskaitė su serviso vadovu, asmeniškai pastarajam perdavė pinigus. Birželio ir liepos mėnesiais jis su tuo automobiliu važinėjo ir negrąžino automobilio V. Š., nes pastarasis buvo skolingas jam pinigų. Galiausiai V. Š. atvyko ir pasakė, kad reikia sutvarkyti automobilį, kad jis- V. Š. automobilį parduos ir su juo atsiskaitys. Tada jis surado servisą. Susitarimas su V. Š. buvo toks, kad jis suras servisą, kur sutvarkys automobilį, o V. Š. atvažiuos ir pasiims automobilį. Jis iš tikrųjų automobilį nuvarė į servisą, kur jis pasirašė priėmimo- perdavimo akte. Jis pasakė, ką reikia automobilyje sutvarkyti. Visi parašai yra jo. Po to jis atvežė V. Š. į servisą „A“, kur jis V. Š. parodė O. ir automobilį. Jis neklastojo dokumento. Jis kalbėjo su UAB „A“ direktoriumi dėl apmokėjimo, šis paskambino jam ir pasakė, kad nėra apmokėta, kad dokumentas yra suklastotas. Jis dokumento nesiuntė. Jis neturėjo nei apmokėjimo kvito, nei sąskaitos- faktūros. Jam nebuvo perduoti šie dokumentai. Serviso direktorius jam pareiškė pretenziją, kad neatsiskaityta už automobilio remontą, kad nepervesti pinigai. Jis pasakė, kad pasistengs išsiaiškinti. Jeigu tuo metu jis būtų turėjęs pinigų, jis būtų geriau sumokėjęs, bet jis neturėjo pinigų. Jis pasirašė priėmimo- perdavimo aktą, bet jis minėto automobilio neatsiėmė. Servise jis prisistatė savo vardu. Gali būti, kad jis prisistatė kaip UAB „A “ atstovas, bet dokumentuose yra jo vardas ir pavardė. V. Š. jam buvo skolingas 5 000 litų. Jis V. Š. nebuvo skolingas. Jis rūpinosi tuo automobiliu, nes tikėjosi, kad V. Š. susitvarkys su automobiliu ir tada atsiskaitys su juo. Jis nurodė O., kad jis negalės pats atsiimti automobilio, kad atvyks kitas asmuo. Jis tarėsi su UAB „A.“ dėl remonto. Jis nepamena, ar buvo tartasi dėl kainos. Jis iš karto nesuvokė, kad jis sudarė sutartį ir jis turės apmokėti remonto išlaidas. Po to jis suvokė, kad teisiškai atsakomybė kyla jam. Jis nežino, iš kur atsirado mokėjimo pavedimas. Jis byloje matė dokumentą. Jis nežino, kieno ten parašai. Jis nežino, kam iš tikrųjų priklausė automobilis. Jis galvojo, kad automobilis priklauso V. Š.. Po to paaiškėjo kitaip. V. Š. prašymas buvo sudaryti sutartį UAB „A.“ vardu, nes V. Š. lyg norėjo daryti mokėjimą per UAB „A.“. Automobilį atvarė ir pasirašė jis. Jis jokių pareigų UAB „A.“ neužėmė, jis ieškojo didmeninių ir mažmeninių klientų. Ofise būdavo V. Š. ir F.. Jo brolis S. ir V. Š. buvo įmonės akcininkai. F. ieškojo kontaktų užsienyje, o jis- Baltijos šalyse. Jo žmona įmonėje nieko nedarė. Jo žmona buvo jo akys- jis prašė jos vykti ir tikrinti kokybę. Įmonės dokumentai buvo Žirgo g. 5, Vilniuje. Ten buvo sandėlio patalpos, ofisas. Ten pat buvo ir įmonės antspaudai, tikriausiai buvo ir banko generatoriai. Jis prie antspaudo galėjo prieiti iki to laiko, kol neuždarė patalpų. Jis turėjo priėjimą prie seifo, prie banko generatoriaus priėjimo jis neturėjo. Jis nepamena, kad generatorius jam būtų reikalingas. Iš pradžių buvo apribotas naudojimasis patalpomis. Buvo tariamasi su bankroto administratoriumi, kada galima atvykti. Patekti į UAB „A “ patalpas buvo galima tik su administratoriaus žinia. Įeiti į ofisą ir į sandėlį buvo galima. Jis negali pasakyti, pas ką buvo banko generatoriai. Kortelė buvo pas V. Š.. Kortelės buvo dvi. Viena buvo įmonės kortelė, o kita buvo išduota V. Š. vardu. Įmonės kortelė turėjo būti pas jo brolį S.. Gardine V. Š. naudojosi įmonės kortele. Pinigai buvo gryninami, niekas nebuvo perkama, dėl ko viskas žlugo. Vienas servisas netvarkė automobilio elektroninės dalies, todėl jis vežė automobilį į kitą servisą.

Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014 esančią AB „DNB banko“ pavedimo kopiją (baudžiamosios bylos Nr. 1-2662-276/2014 T. 4, b. l. 77, padaryta ir prie šios baudžiamosios bylos pridėta šio dokumento kopija T. 2, b. l. 40), A. Č. parodė, kad jis ant „Word“ formato failo surašė, kad jis grąžino pinigus, nors iš tikrųjų jis grąžinimo nebuvo padaręs. Jis laiką pratempė šiek tiek. Jis minėtą dokumentą kaip banko išrašą kompiuteriu atsispausdino. Iš tikrųjų jis „fotošopu“ padarė. Formoje yra lentelė su tekstu, tam tikri langai, kuriuos užpildo banko darbuotojai. Galima padaryti „Word“ formatu, galima padaryti „fotošopu“. Internete galima pasižiūrėti, kaip atrodo blankas, nesudėtinga pridėti, ką nori. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014 teismas pripažino, kad jis suklastojo pavedimą 44 100 Lt sumai. Jis pratempdamas laiką nusiuntė klientui, kad jis padarė pavedimą, nors jis pavedimo nepadarė. Jis pats pagamino minėtą mokėjimo pavedimą. Sumas, sąskaitų numerius, pavardes- viską jis pats įrašė. Jis nežino, kas tokia D. M., kuri figūruoja tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014, tiek ir dabartinėje byloje. Gal ir buvo mokėjimo pavedimo ruošinys, kuriuo jis pasinaudojo. Jis į mokėjimo pavedimą įrašė sumą, datą, kodą, sąskaitos numerį ir gavėją. Jis neprisimena, ar jis įrašė mokėjimo pavedime D. M.. Yra techninės priemones, galima padaryti ekspertizę. Jis negali garantuoti dėl ruošinio. Jis negali garantuoti, kad duomenis jis pats rašė. Galėjo būti mokėjimo pavedimo ruošinys, kurio formą jis ištraukė iš interneto. Mokėjimo pavedime jis įrašė sąskaitos numerį, siuntėjo vardą, pavardę, gavėjo vardą, pavardę, pavadinimą, siuntėjo sąskaitos numerį, sumą. „Google“ paieškoje yra daug dalykų, galima rasti, kaip pasigaminti dokumentus, kokiu būdu. Jeigu mokėjimo pavedime sutampa vardas pavardė, tai yra prielaida, kad jis kažką padarė. Jis pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014 jis buvo suklastojęs dokumentą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad jo pažįstamas V. Š., kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, paprašė jo surasti Vilniuje autoservisą, kuriame galėtų sutvarkyti automobilį „Infiniti M35X“. Jis tiksliai neatsimena, kaip jis pasirinko UAB „A.“ autoservisą, esantį Verkių gatvėje, Vilniuje. Jis nuvažiavo į minėtą autoservisą su V. Š., kur su serviso darbuotoju O. tarėsi dėl automobilio remonto Jis neatsimena, ar buvo sudaryta automobilio perdavimo sutartis. Jeigu ir buvo sudaryta sutartis, jis nežino, ar jo vardu. Jis neatsimena, kad jis pasirašinėtų kokias nors sutartis. Daugiau į tą servisą jis nebuvo nuvažiavęs, toliau dėl automobilio remonto tarėsi V. Š.. Jokių dokumentų jis nepasirašinėjo. Jis negamino kvitų ir šių nepasirašinėjo. Jis nežino, ar automobilis buvo suremontuotas, kas automobilį pasiėmė bei kas ir kaip sumokėjo už automobilio remontą. Jis su autoserviso darbuotoju O. daugiau nebendravo. Jis atsimena, kad šis jam skambino ir klausė dėl atsiskaitymo už automobilio remontą. Jis pastarajam pasakė, kad visus reikalus dėl automobilio spręstų su V. Š.. Jis su V. Š. nuo 2014 m. vasaros nesimatė ir nebendravo. O. jam skambino, tačiau jis pasakė, kad dėl atsiskaitymo šis bendrautų su V. Š. (T. 1, b. l. 151, 154, 158).

Teisiamojo posėdžio metu O. M. parodė, kad įvykis buvo 2014 metų vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Remontui automobilį pristatė A. Č.. Jis nėra matęs pastarojo brolio. Jis A. Č. pažįsta kaip klientą. Šis atvažiavo vienas į jam priklausantį servisą. A. Č. kreipėsi dėl automobilio „Infiniti“ remonto. A. Č. paliko automobilį servise. Su pastaruoju buvo susitarta dėl darbų. A. Č. teikė automobilio detales, kurių reikėjo automobilio remontui. A. Č. iš pradžių neįvardijo savo pareigų. Kai servise pradėjo automobilį remontuoti, jis A. Č. paklausė, kokius rekvizitus įrašyti į sąskaitą. Tada A. Č. prisistatė kaip UAB „A “ vadovas. A. Č. paminėjo, kad tą automobilį prižiūri. Automobilio remonto darbai buvo baigti, buvo surašytas perdavimo aktas. A. Č. paskambino ir pasakė, kad negalės pats atsiimti automobilio, kad atsiųs kitą žmogų. Jis A. Č. pasakė, kad šis pats turi atsiimti automobilį, kadangi yra pasirašęs. A. Č. paaiškino, kad negali atvažiuoti, mašinos savininkas atvažiuos. Jam nebuvo pagrindo neatiduoti automobilio. Už automobilio remontą reikėjo sumokėti iki automobilio atsiėmimo. A. Č. buvo nusiųsta sąskaita. Jis neatsimena, ar A. Č. atvažiavo pasiimti sąskaitos, bet pastarasis tikrai gavo sąskaitą. A. Č. sąskaitą tariamai apmokėjo, nes atvažiavo A. Č. įvardintas žmogus pasiimti mašinos. Asmuo- Baltarusijos Respublikos pilietis prisistatė automobilio savininku, paaiškino, kad tai pastarojo mašina. Jis nėra tikras, kad asmuo baltarusis- A. Č. minėjo, kad baltarusis, todėl jam taip ir užsifiksavo, be to automobilio numeriai buvo baltarusiški. Jam nekilo klausimų dėl to asmens tapatybės nustatymo. Minėtas asmuo jokio asmens dokumento jam neparodė. Asmuo atvežė apmokėjimo dokumentą- sąskaitą- faktūrą, kurioje buvo serviso darbuotojų parašai, kad automobilis perduotas. Buvo prisegtas kasos orderis, kad pinigai sumokėti grynais banke ir įnešti į serviso sąskaitą. Jis neatkreipė dėmesio į kvitą, nes jam nekilo įtarimų. Kvitas atrodė tikroviškai, kvite buvo mėlynas antspaudas. Jis minėtam asmeniui atidavė automobilį. Po dviejų dienų į serviso sąskaitą pinigai nebuvo pervesti. Jis pradėjo skambinti A. Č., šis jam sakė, kad viskas turi būti gerai. Po to jis A. Č. neprisiskambino. Po to mašiną paėmęs asmuo pradėjo kelti pretenzijas, kad su automobiliu kažkas negerai, nors ten su serviso darbais net nebuvo susiję. Jis minėtam asmeniui pasakė, kad šis atvažiuotų į servisą ir pažiūrės, kas su automobiliu negerai. Automobilio remonto darbams garantijos termino nėra, servise žmogui duodamos garantijos. Asmuo, paėmęs automobilį, į servisą neatvažiavo. Jis po savaitės paskambino į baltarusišką numerį. Atsiliepęs asmuo paaiškino, kad pinigų už automobilio remontą pavedimas sustabdytas. Jis buvo nuėjęs į banką, kur jam pasakė, kad nebuvo piniginių pavedimų. Žmogus, kuris atėjo į servisą pasiimti mašinos, buvo panašus į A. Č. brolį. Jis su S. Č. nebendravo. Asmuo, kuris atvažiavo paimti automobilio pasirašė už A. Č..

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus O. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 22), O. M. parodė, kad sąskaita pasirašoma dviem egzemplioriais, vienas lieka buhalterijoje, kitas egzempliorius atiduodamas serviso klientui. Tas, kas ateina atsiimti mašiną, tas ir pasirašo. Šiuo atveju jam buvo atiduotas kvitas, o sąskaita- faktūra su parašais buvo atiduota asmeniui, kuris atsiėmė automobilį. Šis atėjo su pasirašyta sąskaita- faktūra. Servise sutaisius automobilį sąskaita nusiunčiama žmogui. Žmogus ateina automobilį, atsineša sąskaitą su parašais, kurią yra gavęs, atsiima iš serviso automobilį ir gauna iš serviso sąskaitos- faktūros originalą su parašais. Įvyksta apsikeitimas sąskaitomis- faktūromis. Jis nepamena, ar A. Č. jis išsiuntė sąskaitą- faktūrą, ar davė asmeniškai į rankas. A. Č. telefono numerio pradžia- 699, kitų skaičių jis nepamena. Jis tuo numeriu bendravo su A. Č.. Jis skambino ir baltarusiui, kurio numerio jis nepamena. Buvo atėjęs vienas asmuo iš kito serviso ir pamatęs automobilį „Infiniti“ jam pasakė, kad su A. Č. bus sunku, nes šis vengia atsiskaityti. Jis ėmėsi papildomų atsargumo priemonių ir paprašė iš A. Č. pavedimo, kad nebūtų jokių nesklandumų. Jam baltarusis skambino iš baltarusiško numerio. Balsas buvo tas pats kaip ir to žmogaus, kuris atsiėmė automobilį. Tas baltarusis žinojo, kad neatsiskaityta už automobilio remontą. Jis šiam paminėjo, nes pastarasis iš pradžių paskambino ir pasakė, kad išdužo automobilio langas. Automobilį servise apžiūrėjo ir pasakė, kad užkirstas langas, langas turi defektą. Greičiausiai langas išdužo bandant atidaryti. Apie defektą buvo žinoma. Kaip jis supranta, tai minėtas automobilio gedimas buvo blogai sutvarkytas, todėl buvo norima su pretenzijomis kreiptis į servisą. Baltarusis atsiprašė, kad nepadarė pavedimo, ir norėjo dar papildomų darbų, nors už pirminį taisymą neatsiskaitė. Žmogus, atėjęs pasiimti automobilio, buvo tamsių bruožų, maždaug jo ūgio, gal net aukštesnis, be akinių. Jis nepastebėjo šio asmens išskirtinių bruožų. Minėtas asmuo prisistatė UAB „A “ vadovu. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu O. M. parodė, kad jis dirba UAB „A “ direktoriumi, įmonės veikla yra automobilių remontas. 2014 m. liepos 29 d. UAB „A “ sudarė automobilio „Infiniti M35X“, Baltarusijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sutartį su užsakovu A. Č. kaip UAB „A “ direktoriumi. Atliekant automobilio remonto darbus su A. Č. buvo bendrauta dėl automobilio atsarginių detalių teikimo ir kitų darbų. A. Č. telefonu buvo informuotas apie sąskaitą, kuri bus pateikta už remonto darbus ir šis pasiderėjo dėl sumos. A. Č. telefonu informavo, kad automobilį ateis atsiimti kitas asmuo ir jam galima pateikti sąskaitą- faktūrą. Taip pat A. Č. pasakė, kad automobilio pats atsiimti negali, nes yra išvykęs, o automobilis bus reikalingas. Vėliau kaip ir buvo sutarta atėjo kitas asmuo, kuris neprisistatė, tiesiog pasakė, kad atėjo dėl automobilio „Infiniti M35X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtam asmeniui jis 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo apžiūrėjo automobilį ir dėl atliktų remonto darbų priekaištų neturėjo. Taip pat asmuo, kuris atėjo atsiimti automobilio, paprašė papildomų darbų, t. y. nustatyti automobilio kairės pusės vairuotojo durelių stiklo pakėlimo mechanizmo gedimo priežastį. Šis asmuo pasakė, kad ateis 2014 m. rugpjūčio 21 d. arba 22 d. ir atsiskaitys už papildomus remonto darbus. Už papildomus darbus pinigų servise jis neėmė, nes darbai negalėjo būti atlikti dėl reikalingų detalių trūkumo. 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 18 val. atėjęs asmuo atsiimti automobilio pateikė bankinį pavedimą į UAB „A “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus remonto darbus ir tada pasiėmė automobilį bei pasirašė priėmimo- perdavimo akte A. Č. vardu, kadangi dokumentas buvo paruoštas A. Č. vardu. Savo vardo ir pavardės asmuo neparašė, tik padėjo parašus. 2015 m. rugsėjo 1 d. patikrinus UAB „Autotechnum“ banko sąskaitą už laikotarpį, kuomet turėjo būti buvo pervesti pinigai už automobilio „Infiniti M35X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, paaiškėjo, kad nurodyta pavedime suma į banko sąskaitą pervesta nebuvo. Maždaug 2015 m. rugpjūčio 26 d., tiksliai datos jis neatsimena, jis sulaukė skambučio iš baltarusiško numerio iš asmens, kuris atsiėmė nurodytą automobilį. Šis pasakė, kad neva plovykloje bandant nuleisti vairuotojo kairės pusės stiklą stiklas išdužo, dėl to sustabdė įmoką už remonto darbus. Jis pasiūlė asmeniui atvykti į servisą ir išsiaiškinti, šis atsakė, kad pretenzijų neturi ir nevažiuos. Vėliau kitu skambučiu minėtas asmuo pasakė, kad atvažiuos, atsiprašė, kad dar nepadarė pavedimo ir pasiprašė tęsti naujus darbus, kurių nebuvo pirmame užsakyme. Jis suprato, kad klientas tiesiog vilkino laiką. Vėliau jis buvo susisiekęs su A. Č., kuris taip pat jo atsiprašė ir pasakė, kad atsiskaitys, tačiau pinigų už atliktus remonto darbus niekas nesumokėjo. Vėliau jis A. Č. pamatė „Delfi“ straipsnyje dėl aferų su automobiliais (T. 1, b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu O. M. papildomai parodė, kad 2014 m. liepos 29 d. jis sudarė sutartį dėl automobilio „Ifiniti M35X“. Asmuo, atvažiavęs ir taręsis dėl remonto, prisistatė A. Č.. Pastarasis pats vairavo nurodytą automobilį ir kitų asmenų su A. Č. nebuvo. Pridavęs automobilį remontui A. Č. pasirašė grafoje, kad automobilį pridavė. Pastarasis dar kelis kartus buvo atvažiavęs į autoservisą ir derinosi dėl detalių ir konkrečių darbų. A. Č. nesakė, kad jis yra UAB „A “ direktorius. Kai automobilis buvo suremontuotas, A. Č. pasakė, kad automobilį atsiimti atvažiuos kitas asmuo, A. Č. bendradarbis. Prieš tai buvo nurodyta suma, kurią reikėjo pervesti į įmonės sąskaitą. Atsiimti automobilį atvažiavo vyriškis, kuris kalbėjo rusiškai. Šis pasakė, kad yra UAB „A “ direktorius, kad A. Č. yra jo darbuotojas ir šio pavedimu pridavė automobilį remontuoti. Savo duomenų minėtas asmuo nenurodė, pastarojo dokumentų jis netikrino. Kadangi minėtas asmuo pateikė kvitą apie apmokėjimą už remontą, automobilis minėtam asmeniui buvo atiduotas. Minėtas asmuo pasirašė grafoje, kad automobilį gavo. Asmuo pasirašė prie A. Č. duomenų. Prieš dvi dienas tas pats vyriškis buvo atvažiavęs į servisą ir šiam buvo pateikta sąskaita- faktūra su mokėtina suma. Vyriškis sąskaitoje pasirašė kaip S. Č., sąskaitoje duomenis parašė rusų kalba. A. Č. sakė, kad negalės atsiimti automobilio, atvažiuos kitas asmuo. A. Č. nurodė asmens baltarusišką numerį. Jis šio numerio neišsaugojo ir neatsimena. Vėliau jis sužinojo, kad kvitas, kurį pateikė minėtas vyriškis, yra netikras, nes į bendrovės sąskaitą pinigai pervesti nebuvo. Jis telefonu bendravo su A. Č.. Pastarasis atsiprašinėjo, pasakė, kad tas asmuo skolingas, A. Č. privers minėtą asmenį atsiskaityti, tačiau su juo atsiskaityta nebuvo. A. Č. nuotrauką jis matė internete. A. Č. jis iš karto atpažino kaip asmenį, palikusį remontuoti automobilį. Internete buvo ir A. Č. brolio nuotrauka, kuris panašus į asmenį, kuris pateikė suklastotą kvitą, tačiau jis tuo nėra visiškai įsitikinęs. Tam asmeniui buvo apie 40 metų, apie 180-185 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, tamsių plaukų ir antakių, atrodo tamsios akys, apvalus veidas. Daugiau to asmens jis nematė ir su pastaruoju nebendravo (T. 1, b. l. 24).

Teisiamojo posėdžio metu S. Č. parodė, kad UAB „A “ direktoriumi jis yra nuo 2014 m. vasario mėnesio. Įmonė užsiiminėjo dėvėtų drabužių prekyba. Tuo metu įmonėje niekas nedirbo. V. Š. berods buvo įmonės akcininkas, bet įmonėje nedirbo. 2015 metais įmonė buvo perrašyta, V. Š. turėjo 50 procentų įmonės akcijų, kurias jam pardavė. Dabar jis yra vienintelis įmonės savininkas ir akcininkas. 2014 metais įmonės dokumentai buvo su drabužiais sandėlyje, esančiame Žirgo g. 5. Ten buvo sandėlio patalpos ir įmonės ofisas Įmonė turėjo banko sąskaitas. Įmonės dokumentai buvo ofise spintelėje. Ši nesirakina, o ofisas rakinosi. Raktus nuo ofiso turėjo jis, V. Š. ir A. Č.. Įmonės antspaudas buvo ten pat. Viskas buvo vienoje vietoje. Įmonė orientavosi į didmeninę prekybą. Po to jis atidarė parduotuvę. Jis Olandijoje pirko prekes. Jis tiksliai nepasakys, nes tuo užsiminėjo A. ir V..A. nedirbo, bet sugalvojo tokį verslą. Įmonė automobilių neturėjo. Jam dabar jau žinomos aplinkybės dėl V. Š. automobilio. Su O. M. iki teismo posėdžio jam neteko bendrauti. Jis servisuose lankėsi, bet O. M. tikrai nepažinojo. Jam visiškai nežinomos pinigų už automobilio remontą pervedimo aplinkybės. Jis banke nebuvo ir su tuo jis neturi nieko bendro. Gali būti, kad jis įnešinėjo grynus pinigus į kitas sąskaitas. Gal jis kaip vadovas mokesčius mokėjo. Su V. Š. paskutinį kartą jis bendravo 2015 metais, pasirašydamas akcijų pirkimo- pardavimo sutartį. V. Š. įmonė buvo nereikalinga, joje V. Š. nesilankė. V. Š. surado A. Č.. Jis faktiškai padėjo A. Č., nes pastarasis tuo metu negalėjo vadovauti įmonei. V. Š. ne Lietuvos Respublikos pilietis, todėl jis ir buvo įmonės vadovas.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus S. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 37), S. Č. parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Jis su V. Š. nebendrauja.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė, kad jis yra UAB „A “ direktorius. Iki 2015 m. sausio mėn. bendrovės akcininku ir bendrasavininku buvo Baltarusijos pilietis V. Š.. Nuo 2015 m. pradžios jis yra vienasmenis valdymo organas. Jam V. Š. pardavė įmonės akcijas ir nuo pardavimo dienos V. Š. nieko bendro su UAB „A “ neturi. Apie automobilio „Infiniti“ remontą jis nieko nežino, jo vadovaujamai įmonei toks automobilis nepriklauso. Jis nežino, ar V. Š. naudojosi nurodytu automobiliu. Jis nepasirašinėjo sąskaitų dėl automobilio „Infiniti“ remonto. Jis rusiškai nerašo. 2015 m. vasarą jis matė V. Š. Vilniuje autoserviso, esančio Kareivių gatvėje, teritorijoje, tačiau jis su V. Š. nebendravo (T. 1, b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad maždaug 2012 metais jis internetu susipažino su Lietuvos Respublikos piliečiu A. Č.. Jis ieškojo pirkti automobilio, o A. buvo pardavėjas. Jis važiavo į Vilnių, kur susitiko su A. Č. ir kaip užstatą pirkti automobilį perdavė pinigus- 4 000 JAV dolerių. A. savo ruožtu įsipareigojo pargabenti automobilį iš JAV. Vėliau jis su A. Č. bendravo automobilio įsigijimo klausimais, jie buvo susitikę Vilniuje, taip pat susisiekdavo telefonu. Vieno iš susitikimų metu jis taip pat susipažino su A. broliu S. Č., kuris dalyvavo susitikime. Sutartu laikuA. automobilio jam neatvežė, aiškino, kad iškilo kažkokių problemų ir žadėjo, jog artimiausiu metu viską išspręs ir pargabens automobilį, tačiau jis automobilio taip ir negavo, dėl ko A. Č. atsirado skoliniai įsipareigojimai, nes jis A. perdavė pinigus automobilui pirkti. A. jam paaiškino, kad dėl turtinių problemų sunku grąžinti jam pinigus, todėl skolą išmokės dalimis. Maždaug 2014 m. vasarį jis kartu su Andriumi nutarė Lietuvos Respublikoje įkurti firmą, kuri versis drabužių prekyba. Jis ir A. susitarė, kad A. iš uždarbio padengs turimą skolą. A. jam paaiškino, kad turi kažkokių problemų su teisėsaugos institucijomis Lietuvos Respublikoje ir pasakė, kad pagal dokumentus minėtos įmonės direktoriumi bus įformintas A. brolis Si.. 2014 m. vasario mėn. jis kartu su S. tapo UAB „A.“ steigėju ir akcininku, tačiau, kaip ir minėjo, realiai firmos veikla užsiėmė A.. Vienu iš steigėjų jis buvo keletą mėnesių. Maždaug 2014 m. vasarą jis atsistatydino iš minėtos įmonės steigėjų ir akcininkų, kadangi užsiimti drabužių prekyba jam buvo nenaudinga. Per darbo laikotarpį A. sugebėjo jam padengti dalį skolos, bet visos skolos sumos jis nepadengė ir įsipareigojo mokėti dalimis. Maždaug nuo 2012 m. vasario iki 2015 m. rugpjūčio jis kaip nuosavybę turėjo automobilį „Infiniti M35X“, Baltarusijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo registruotas ne jo vardu, bet savininkas faktiškai buvo jis. Jis nuo 2012 m. vasario iki 2015 m. rugpjūčio šiuo automobiliu naudojosi. Maždaug 2014 m. birželį sulūžo automobilio „Infiniti M35X“ automatinė pavarų dėžė, taip pat sugedo elektronika- variklio valdymo blokas. Dėl to jis kreipėsi į A. Č. prašydamas padėti rasti gerą automobilių servisą, kad galėtų sutaisyti automobilį. A. Č. pasakė, kad jo brolis S. gerai nusimano apie automobilius ir gali patarti automobilių servisą. Jam A. pasiūlė savo pagalbą- pasakė, kad padės pargabenti automobilį į servisą ir kaip dalį skolos padengimo sumokės už automobilio remontą. Jis sutiko su A. sąlygomis. Maždaug 2014 m. birželio viduryje automobilį „Infiniti M35X“ jis pargabeno į Vilnių. kur jis susitiko su Andrium ir kartu su pastaruoju automobilį nugabeno į automobilių servisą. Automobilių serviso pavadinimo ir adreso jis neprisimena. Jeigu jis neklysta, servisas yra kažkur netoli autobusų stoties. Jis automobilių servise parodė visus gedimus. Jam meistras pasakė, kad imsis remonto ir maždaug po 15-20 dienų galima bus automobilį paimti. Tuomet jis paliko automobilį, pastarojo raktus ir dokumentus paliko servise, o pats išvažiavo namo į Gardiną. Maždaug po 15-20 dienų jis atvažiavo į minėtą servisą, kadangi jis sužinojo, kad servise sutaisė automobilio automatinę pavarų dėžę. Atvažiavęs į automobilių servisą jis patikrino pavarų dėžės tinkamumą. Ši buvo sutaisyta, tačiau liko nesutaisytas variklio valdymo blokas. Jam automobilių servise pasakė, kad pabandys automobilį sutaisyti, tačiau tam reikia dar laiko. Minėtame automobilių servise jis paliko automobilį dar kažkuriam laikui ir išvažiavo į Gardiną. Po kurio laiko jam pasakė, kad automobilių servise, kuriame buvo jo automobilis, sutaisyti variklio valdymo bloko negalės. Tuomet jis susisiekė su A. Č. ir pastarasis pasakė radęs kitą servisą, kur galės sutaisyti variklio valdymo bloką. A. Č. pasakė, kad gali automobilį nugabenti į kitą automobilių servisą. Jis sutiko, kad pastarasis tai padarytų. Taip A. sumokėjo už remontą pirmame servise. Kiek jis pamena, pavarų dėžės remontas kainavo 2 400 litų. Vėliau A. jo automobilį „Infiniti M35X“ nugabeno į Verkių gatvėje, Vilniuje, esantį automobilių servisą, kur turėjo atlikti variklio valdymo bloko remontą. Tai buvo apie 2014 m. birželio mėnesio pabaigą. Praėjus kelioms savaitėms A. pranešė, kad automobilis sutaisytas ir jis gali atvažiuoti pastarojo paimti. 2014 m. rugpjūčio 21 d. jis atvyko į Vilnių, kur atvažiavo į automobilių servisą, esantį Verkių gatvėje, Vilniuje, automobilių serviso pavadinimo jis neprisimena, adresą jam nurodė A.. Nurodytą dieną jis apžiūrėjo savo automobilį, įsitikino, kad viskas sutaisyta ir išvažiavo iš autoserviso. Be to jam įteikė remonto apmokėjimo sąskaitą- faktūrą, kurią vakare jis perdavė A. Č., kad šis sumokėtų už remontą. Kitą dieną, t. y. 2014 m. rugpjūčio 22 d. A. Č. jam paaiškino už automobilio remontą sumokėjęs 1 450 litų atsiskaitydamas be grynųjų pinigų ir jis gali automobilį pasiimti. Jis tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kai jis pasiiminėjo automobilį, A. Č. dalyvavo. Jis neprisimena, ar A. Č. autoservise perdavinėjo kokius dokumentus, gali būti, kad to nematė. Jis buvo įsitikinęs, kad A. viską sumokėjo. Ar A. Č. jam rodė kokius mokėjimo dokumentus, jis tiksliai neprisimena. Jis dar kartą pabrėžia, kad A. jam sakė, jog viską apmokėjo banko pervedimu. Jis nežino, iš kokios sąskaitos A. mokėjo. Abejonių, kad A. Č. nesumokėjo už automobilio remontą, jis neturėjo, nes 2014 m. rugpjūčio 22 d. jam automobilį grąžino. Jis pats apmokėjimą patvirtinančių dokumentų autoservise nepateikinėjo ir nieko neapmokėjo, nes buvo įsitikinęs, kad viską apmokėjo A. Č.. Apklausos metu jam pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitoje- faktūroje Nr. 0000278 yra jo parašas. Jis atpažįsta savo raštą- įrašas „direktorius S. Č.“ parašytas jo ranka. Jeigu jis neklysta, atvažiavus į autoservisą automobilio jam davė minėtą sąskaitą- faktūrą. Servise nei S., nei A. nebuvo. Sutartis buvo sudaryta UAB „Am “ direktoriaus vardu, todėl jis nurodė pastarojo duomenis ir pats pasirašė. Ar tuo metu jis jau buvo UAB „A “ steigėjas, ar jau buvo atsistatydinęs iš steigėjų, jis tiksliai neprisimena. Jis nurodė S. duomenis, jeigu jis neklysta, automobilio remonto sutartis buvo pastarojo vardu. Kas sudarė pačią sutartį, jis nežino, bet numano, kad A., kadangi būtent šis gabeno jo automobilį į minėtą autoservisą. Kam jis atidavė minėtą sąskaitą- faktūrą, jis neprisimena, galbūt tA., o gali būti, kad kažkam iš autoserviso darbuotojų. Jis pagal minėtą sąskaitą- faktūrą nieko neapmokėjo. Apmokėjimą atliko A. ir, labiausiai tikėtina, jis davė sąskaitą- faktūrą A., kuris sąskaitą apmokėjo banke ir vėliau kartu su apmokėjimo kvitu pateikė autoservisui, tačiau jis pats niekam jokių kvitų nepateikinėjo. Jis nežino, kas pagamino AB „DNB banko“ apmokėjimo dėl pinigų pervedimo į UAB „A “ kvitą, kuris buvo pateiktas UAB „A “ direktoriui. Apklausos metu jis pirmą kartą sužinojo, kad jo automobilio remontas iš tikrųjų apmokėtas nebuvo. Jis neatsimena, ar jis matė apmokėjimo kvitą. Jeigu kvitą jis ir matė, jis buvo įsitikinęs, kad kvitas tikrai iš banko, kadangi manė, jog A. apmokėjo remontą. Jis nemokėjo už remontą, kadangi automobilio remontą kaip dalies skolos jam padengimą turėjo apmokėti A. Č.. Būtent tokiomis sąlygomis jis sutiko atiduoti automobilį į autoservisą, kurį suradoA.. Vėliau, kai jis pasiiminėjo automobilį, jis buvo įsitikinęs, kad A. apmokėjo remontą. Jis niekam nedarė turtinės žalos ir nesutinka jos atlyginti. Jis mano, kad jei iš tikrųjų remontas apmokėtas nebuvo, tai tik dėl A. kaltės. A. Č. savo veiksmais padarė žalos autoservisui ir privalo ją atlyginti. Iš A. skolos jis nurašė sumą, kaip jis manė, sumokėtą už automobilį. 2015 m. rugpjūtį jis pardavė automobilį „Infiniti M35X“. Jis nežino, kam šiuo metu automobilis priklauso (T. 1, b. l. 61-73).

Prie UAB „A “ pareiškimo ir 2016 m. vasario 24 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikta UAB „A “ diagnostinės kortelės, priėmimo-perdavimo akto, sutarties kopijos, kuriose nurodyta, kad 2014 m. liepos 29 d. automobilį „Infiniti M35X“, Baltarusijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė A. Č., nurodytos suteiktos paslaugos, suma- 414, 92 eurų. Automobilį grąžino O. M., automobilį atsiėmė A. Č. (T. 1, b. l. 1, 2, 29-30, 32).

2014 m. rugpjūčio 19 d. UAB „A “ PVM sąskaitos- faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodytas paslaugos pavadinimas „Automobilio Infiniti M35X (duomenys neskelbtini) remontas; pardavėjas UAB „A “, pirkėjas UAB „A “, įm.k. 3(duomenys neskelbtini); sąskaitą priėmė direktorius S. Č. (rusų kalba). (T. 1, b. l. 33).

AB DNB banko 2014 m. rugpjūčio 22 d. vietinio lėšų pervedimo kvite Nr. 1004893 nurodyta, kad iš UAB „A “ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A “ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1 432, 64 Lt pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas UAB „A “ antspaudas. Nurodyta kliento vardas ir pavardė- D. M., nurodyta banko darbuotojo pareigos, vardas ir pavardė- G. B. (T. 1, b. l. 31).

VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie asmenį „D. M.“ nėra (T. 2, b. l. 30).

AB „Luminor bank“ rašte nurodyta, kad G. B. vardu AB „DnB banke“ dirbusios darbuotojos duomenų bazėje rasti nepavyko (T. 2, b. l. 39).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-2662-276/2014 padarytoje 2014 m. vasario 24 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvito Nr. 5 kopijoje nurodyta, kad UAB „A “ M. P. pervedė 44 100 litų. Nurodyta kliento vardas ir pavardė- D. M. (T. 2, b. l. 40).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. Č. nuteistas, be kita ko, ir už tai, kad jis pagamino netikrą UAB „A “ dokumentą- 2014 m. vasario 24 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitą Nr. 5 (T. 1, b. l. 100-126).

UAB „A “ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopijoje pinigų pervedimo iš UAB „A “ sąskaitos neužfiksuota (T. 1, b. l. 1, 5-8).

Juridinių asmenų registro duomenyse nurodyta, kad UAB „A “, įmonės kodas 303144966, vadovas yra S. Č. (T. 1, b. l. 34-35).

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu A. Č. neprisipažino pagaminęs netikrą dokumentą ir pastarąjį panaudodamas siekęs išvengti atsiskaityti už suteiktas paslaugas: viso baudžiamojo proceso metu A. Č. laikėsi pozicijos, kad minėtą netikrą dokumentą pagamino, bei pastarąjį panaudodamas išvengti atsiskaityti už suteiktas paslaugas siekė V. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas V. Š., kuris kategoriškai paneigė A. Č. parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo imtasi priemonių V. Š. apklausti teisme, kelis kartus siunčiant tiek šaukimus V. Š. į Baltarusijos Respubliką, tiek teisinės pagalbos prašymą Baltarusijos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, tačiau jo apklausti teisiamajame posėdyje nepavyko. Visgi teismas pažymi, kad tai, jog būtent A. Č. pagamino netikrą dokumentą ir pastarąjį panaudodamas siekė išvengti atsiskaityti už suteiktas paslaugas, patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu V. Š. duoti parodymai, tačiau ir šio baudžiamojo proceso dalyko- 2014 m. rugpjūčio 22 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) sugretinimas su baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014 esančiu 2014 m. vasario 24 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitu Nr. 5, kuris buvo apžiūrėtas šio baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje bei kurio kopija yra pridėta prie šios baudžiamosios bylos. Vizualiai lyginant minėtus du dokumentus akivaizdu, kad šie dokumentai esminių formos skirtumų neturi. Vertinant minėtų dokumentų turinį pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose kaip mokėtojas nurodyta UAB „A “, kaip klientas nurodytas tas pats neegzistuojantis asmuo- D. M., kas leidžia pagrįstai teigti, kad abu minėtus dokumentus pagamino vienas ir tas pats asmuo. Nustatant minėtus netikrus dokumentus pagaminusio asmens tapatybę atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. Č. nuteistas, be kita ko, ir už tai, kad būtent jis pagamino netikrą UAB „A “ dokumentą- 2014 m. vasario 24 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitą Nr. 5. Kita vertus tai, kad būtent jis pagamino netikrą UAB „A “ dokumentą- 2014 m. vasario 24 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitą Nr. 5, kurio surašymo ir panaudojimo aplinkybės buvo tiriamos baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014, teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats A. Č.. Nustačius, kad 2014 m. vasario 24 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitą Nr. 5 surašė bei panaudojo A. Č., teismas neturi pagrindo manyti, kad pagal formą ir turinį analogišką dokumentą- 2014 m. rugpjūčio 22 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagamino bei panaudojo kitas asmuo, šiuo atveju V. Š.. Išdėstyti argumentai taip pat leidžia V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagrįstai laikyti patikimais, kadangi juos pagrindžia minėtų netikrų dokumentų apžiūros metu gauti rezultatai bei jų vertinimas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, O. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat 2014 m. rugpjūčio 22 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. vasario 24 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitas Nr. 5- yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. Č. 2014 m. liepos 29 d. UAB „A “ valdomame autoservise, esančiame Verkių g. 39, Vilniuje, su UAB „A “ direktoriumi O. M. sudarė priėmimo- perdavimo sutartį dėl automobilio „Infiniti M35X“, Baltarusijos Respublikos valst. Nr(duomenys neskelbtini), remonto 414,92 eurų (1 432,64 litų) sumai. UAB „A “ suteikus sutartyje nurodytas paslaugas, A. Č., siekdamas išvengti atsiskaityti už suteiktas paslaugas, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą- 2014 m. rugpjūčio 22 d. AB „DNB banko“ vietinio lėšų pervedimo kvitą Nr. 1004893, į pastarąjį įrašydamas žinomai tikrovę neatitinkančius duomenis, kad iš UAB „A “ vardu AB „DNB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „A “ vardu AB „Šiaulių banke“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervesta 1 432,64 litų (414,92 eurų) pagal PVM sąskaitą- faktūrą AUT Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį vietinio lėšų pervedimo kvitą 2014 m. rugpjūčio 22 d. apie 18 val. per V. Š. perdavė UAB „A “ direktoriui O. M., tačiau už suteiktas paslaugas A. Č. neatsiskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

A. Č. pagamino netikrą dokumentą ir pastarąjį panaudojo, taigi A. Č. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

A. Č. apgaule, pagaminęs netikrą dokumentą ir pastarąjį panaudojęs, vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, dėl ko UAB „A “ padarė 414,92 eurų (1 432,64 litų) turtinės žalos, taigi A. Č. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

A. Č. padarė nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl A. Č. skirtinų bausmių dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šiais nusikaltimais padarytą žalą jis savo noru atlygino (T. 2, b. l. 1-2), kas laikytina A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). A. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas A. Č. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas nuteistas už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Po nagrinėjamo įvykio A. Č. buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi buvo paleistas lygtinai iš pataisos namų neatlikęs vienerių metų vienuolikos mėnesių ir septynių dienų bausmės, duomenų apie tai, kad paleistas iš pataisos namų A. Č. būtų padaręs nusikalstamas veikas, teismas neturi, A. Č. dirba, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Č. skyrus turtinio pobūdžio bausmes- baudas, kurių dydžiai nustatytini artimi minimaliems: už nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. Č. skirtina 20 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 753,20 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. Č. skirtina 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nusikalstamas veikas A. Č. padarė idealiąja sutaptimi, A. Č. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne- 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio bauda apimant švelnesnę- 20 MGL, t. y. 753,20 eurų dydžio baudą ir A. Č. skirtina subendrinta 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šio baudžiamojo proceso metu UAB „A “ pareiškė 414,92 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b. l. 27, 28). Kadangi teisiamojo posėdžio metu A. Č. atlygino UAB „A “ padarytą turtinę žalą (T. 2, b. l. 1-2), UAB „A “ civilinis ieškinys atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 159), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 MGL, t. y. 753,20 eurų dydžio baudą.

Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio baudą.

Šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne- 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio bauda apimant švelnesnę- 20 MGL, t. y. 753,20 eurų dydžio baudą ir A. Č. skirti subendrintą 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio baudą.

UAB „A “ civilinį ieškinį atmesti.

A. Č. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Įpareigoti A. Č. 1 129,80 eurų dydžio baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti A. Č., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.