- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- N-575-678-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06480-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 27 d. surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.00 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme necenzūriniais žodžiais kibo prie žmonių. Tokiais veiksmais V. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. nutarimu V. M. už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. M. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą neginčijamai įrodyta byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu ir kitais namo gyventojais vyksta seniai, be to, V. M. jau ne kartą bausta už vaiko nepriežiūrą, kas rodo, jog minėtus konfliktus lemia netinkamas jos ir jos nepilnamečio sūnaus gyvenimo būdas. Nurodė, kad aplinkybė, jog už vaiko nepriežiūrą yra bausta ir liudytoja A. M. bei jos atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. M. pareiškimą, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Atkreipė dėmesį, kad netikėti teisme apklaustų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi visi jie iš esmės nurodė vienodas nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir jų parodymai vieni kitus papildo. Taip pat pabrėžė, jog V. M. teigė, kad minėtą įvykį matė jos draugas M. M., tačiau teismui jo adreso nenurodė ir į teisiamąjį posėdį neatsivedė, nors teismas jai ne kartą suteikė tokią galimybę. Pasisakydamas dėl liudytojų G. M. ir A. A. parodymų, jog ne V. M., bet kaimynai nuolat girtauja ir neprižiūri vaikų, teismas pažymėjo, kad šios liudytojos nagrinėjamo įvykio nematė, o dėl vaikų nepriežiūros ne kartą bausta yra būtent V. M.. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas nenustatė nei V. M. atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta V. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą, pritaikius nuobaudos skyrimo senaties terminą, nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi byloje nėra jokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teigia, jog jokio pažeidimo nepadarė, o kaimynai melagingai ją apkalba. Taip pat nurodo, kad konfliktai su kaimynais vyksta jau seniai, kadangi būtent jie nuolat girtauja ir neprižiūri vaikų. Be to, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas liudytoju neapklausė jos sūnaus E. M..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, jog su ginčijamu pirmosios instancijos teismo nutarimu sutinka ir jokių prieštaravimų jam neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.
Apeliaciniame skunde V. M. neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, iš esmės argumentuodama tuo, kad jokių konfliktų nekėlė, o kaimynai siekia ją melagingai apšmeižti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, jog tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėję Ž. M., A. P., G. R., A. M., Ž. M. ir J. R., būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tiek savo pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patraukta V. M., būdama neblaivi, bandydama išprovokuoti konfliktą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme necenzūriniais žodžiais kibo prie G. R., Ž. M., A. M. ir Ž. M., rodė nepadorius gestus bei praeidama paspyrė vaiko žaislą, ji yra konfliktiška, dažnai būna neblaivi ir užgaulioja kaimynus, nesirūpina savo sūnumi, kuris taip pat elgiasi nepadoriai, toks jos elgesys piktina kaimynus (b. l. 2-3, 5-10, 71-74, 81-83). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog visi minėti liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos G. M. ir A. A. (b. l. 74-75) nagrinėjamo įvykio metu įvykio vietoje nebuvo ir paties įvykio nematė, todėl jokių bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais. Juolab kad G. M. yra administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. dukra (b. l. 74), o A. A. yra jos draugė (b. l. 75, 82-83), todėl apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių jų suinteresuotumu bylos baigtimi.
Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Remiantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis ir įvertinęs aplinkybę, kad teismo posėdžiai buvo nuolat atidedami dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. ligos bei prašymų kviesti liudytojus, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi, t. y. dar nepasibaigus šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, minėtą terminą pratęsė iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. Taigi ginčijamu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimu administracinė nuobauda V. M. buvo paskirta nepraleidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas liudytoju neapklausė administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. sūnaus E. M., teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. M. kaltės daryti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprašė teismo liudytoju apklausti E. M..
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.