Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6-501-885/2013

2013 m. kovo 7 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. N., išnagrinėjęs S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. 2013 m. sausio 17 d. 7.54 val. Šiauliuose, ties Dubijos g. 1B pastatu, vairuodamas automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš greitėjimo juostos, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė.

S. N. teismo posėdžio metu prisipažino administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje padarymu, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad važiavo greitėjimo juosta ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, pažiūrėjo, ar nėra automobilio. Žvilgterėjo per salono veidrodėlį, bet nieko nebuvo. Po to per šoninį veidrodėlį pamatė automobilį, kuris jį apvažiavo ir sustojo. Buvo dvi juostos ir greitėjimo juosta. Antra juosta važiavo kitas automobilis ir greitėjimo juostos pabaigoje sustojo. Greitis buvo nedidelis. Pirma juosta judėjo automobiliai ir juos aplenkė. Jis važiavo lėtai. Sustabdė automobilį ir toje vietoje sustojo. Kiek metrų galėjo būti, tiksliai nežino, gal 5 metrai. Jį aplenkęs vairuotojas išlipo iš automobilio, parodė į automobilio buferį, bet jis nelabai suprato, dėl ko rodo. Rodė į lipduką „šipai", kuris buvo užklijuotas ant buferio ir jis nesuprato, ko iš jo norėjo. Jis yra neįgalus, išlipti iš automobilio jam yra sudėtinga, sniegas buvo nevalytas. Kai po įvykio nuvažiavo, nematė, ar kito automobilio vairuotojas sakė ką nors ar ne. Nuvažiavęs į darbą, kolegai pasakojo, kas buvo. Vėliau bendravo su policijos pareigūnais. Kalbėjo ir su nukentėjusiuoju. Jis sakė, kad pasikarščiavo, kad nubrėžimai buvo iš anksčiau. Kontaktas su kitu automobiliu jei ir buvo, tai jis jo nejuto. Įbrėžimas automobilio gale mažas, sunku pasakyti, ar buvo kontaktas. Mano, kad gal galėjo būti. Ar draudimas atlygino ar ne, nežino. Jo automobiliui nieko nebuvo, bet draudimas sakė, kad pripažįsta tik sparno apgadinimus.

Liudytojas G. Š. teisme parodė, kad įvykis buvo prie „Lukoil" degalinės, Dubijos gatvėje. Gavo pranešimą, kad įvyko autoįvykis, o pažeidėjas nuvažiavo. Nuvykę rado apgadintą „Opel Vectra" automobilį. Nubraižė schemą ir vyko prie automobilio, kuris po įvykio pasišalino. Pažeidėjo paprašė eiti apžiūrėti automobilio. Apžiūrėję nufotografavo. Vėliau išsikvietė į policijos komisariatą, kur surašė pažeidimo protokolą. Bendravo su abiejų automobilių vairuotojais. Vairuotojas aiškino, kad kliudė. Lyg nukentėjusysis, atsidaręs langą, sakė: „ką darai“ ir nuvažiavo. Peržiūrėjęs nuotraukas, parodė, kad schemoje surašyti visi automobilio sugadinimai. Trenkta ir į automobilio galą ir į priekį. S. N. sakė, kad buvo sustojęs. Sakė, kad jam rodė važiuoti. Kad kažkas buvo, S. N. suprato. Ar atitiko ar ne ant automobilių esantys įbrėžimų aukščiai, nežino, nes automobilių nebuvo sustatę greta. Ką sakė apgadinto automobilio vairuotojas, tą surašė. Aplinkybes tikslino apgadinto automobilio vairuotojas.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad S. N. nepažįsta. Įvykį irgi sunkiai pamena. Jei neklysta, įvykis buvo Dubijos g. Buvo gautas pranešimas, kad autoįvykis, apgadinti automobiliai, o tariamas pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino. Apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį. Pažeidėjo automobilis buvo prie Neįgaliųjų centro. Peržiūrėjęs nuotraukas, parodė, kad įbrėžimai buvo automobilio gale ir priekyje. Nukentėjusysis irgi juos nurodė. Ant juodo sparno buvo žymės. Įbrėžimų aukštį matavo ir jie atitiko ant abiejų automobilių.

Liudytojas V. T. teisme parodė, kad važiavo Dubijos g. ir pajuto smūgį. Išlipęs pažeidėjui rodė tą vietą, kur atsitrenkė. Pažeidėjas pastovėjo kelias minutes ir nuvažiavo. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Jis važiavo pagrindine gatve, S. N. važiavo iš „Lukoil“ degalinės greitėjimo juosta. Smūgis buvo nedidelis, bumbtelėjo. Pajutęs smūgį, tuoj sustojo, ant stabdžių „nekirto“, keliasdešimt metrų pariedėjo ir sustojo. Nuo S. N. sustojo už 40 metrų. Išlipo ir rodė, kad kliudė. Kliudė į automobilio galinį buferį. Buferis neskilo, tik nubrėžė. S. N. apgadinimo galėjo ir nematyti. Ant automobilio buvo užklijuotas „šipai“ ženklas. Nubrėžimo vietą nuvalė ranka, nuotraukose matosi. Rodydamas tą vietą, stovėjo automobilio šone. Negali pasakyti, ar pažeidėjas galėjo smūgio nejusti. Jis smūgį juto ir dukra pajutusi išsigando. Ar galėjo nesuprasti, ką rodė, nežino, negali pasakyti. Jis jam nešaukė, tik rodė. Atrodo, kad turėjo suprasti. Automobilis draustas, žala neatlyginta. Draudimas neturi kažkokių dokumentų, todėl neatlygino. Telefonu bendravo su draudimu, sakė, kad žala 700 litų. Buvo automobilis apgadintas ir anksčiau, žmona įvažiavo, bet draudimui nepranešta ir jis neapmokėjo. Jis neturi jokių pretenzijų, jei būtų užsipildę deklaracijas, nebūtų kvietęs policijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. N. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4-5 b. l.), S. N. paaiškinimu (7 b. l.), V. T. paaiškinimu (8 b. l.), policijos pareigūno R. B. tarnybiniu pranešimu (9 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (12 b. l.), fotonuotraukomis.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad S. N. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (t.y. kad S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punktą, įpareigojantį automobilio vairuotoją, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), lėmė V. T. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad S. N. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

S. N. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvina ir tai, kad teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka už tokios pačios rūšies ar kitus teisės pažeidimus metų laikotarpyje nebaustas, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis G. Š. 2013 m. sausio 17 d. S. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad S. N. 2013 m. sausio 17 d. 7.54 val. Šiauliuose, ties Dubijos g. 1B pastatu, vairuodamas automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš greitėjimo juostos, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūręs, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. N. nesuprato sukėlęs eismo įvykį. S. N., aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, tiek jam sustojus, tiek sustojus nukentėjusiojo automobilio vairuotojui, ir šiam rodant į automobilio galą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manė, jog V. T. rodo į ant automobilio galinio buferio esantį skiriamąjį ženklą, kuris žymi automobilį su dygliuotomis padangomis. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nuoseklus, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai aiškino įvykio aplinkybes, todėl teismas šiuos jo parodymus traktuoja kaip objektyvią tiesą, atitinkančią bylos aplinkybes. Ką patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis V. T., duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad S. N. nuvažiavo iš įvykio vietos, kaip suprato, nieko nepajutęs, duodamas parodymus teisme, taip pat nurodė, kad S. N. apgadinimo galėjo ir nematyti, todėl nuvažiavo. Be to, nukentėjusysis V. T. taip pat patvirtino, kad kaip tik toje vietoje, į kurią rodė, t.y. kuri buvo apgadinta įvykio metu, buvo užklijuotas skiriamasis ženklas, žymintis automobilį su dygliuotomis padangomis. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Išnagrinėjus bylą, taip pat nustatyta, kad įbrėžimai, esantys ant nukentėjusiojo automobilio yra nedideli, kaip nurodė, nukentėjusysis, smūgis buvo nedidelis, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir nesuprasti, kad apgadino svetimą automobilį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. N., sukėlęs eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas S. N. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

S. N. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.