- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-978-350/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,
sekretoriaujant Irenai Kalainytei,
kaltinamajam V. Š.
teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio ir kaltinamojo V. Š. skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-24 nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. Š. kaltinamas tuo, kad jis nevykdė Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), nesusijusio su bausmėmis, o būtent: 2010-11-22, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas supažindintas su 2010-11-19 administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens V. K. įsakymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. 2010 m. lapkričio 4 d. perduoti visą (duomenys neskelbtini) turtą, atsisakė perduoti administratoriaus įgalioto asmens V. K. žinion (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 50 410 Lt vertės ir neperdavė jo iki 2011 m. balandžio 7 d., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str.
Be to, jis įtariamas tuo, kad jis paslėpė Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartimi areštuotą didelės vertės turtą, o būtent - 50 410 Lt vertės (duomenys neskelbtini) VšĮ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 2 d.“
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla, kurioje V. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 str., 246 str. 2 d., dėl to, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą, perduota Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad bylos aplinkybės nėra aiškios, nes nėra nustatyta, kokia automobilio (duomenys neskelbtini) vertė, dėl to kaltinamajame akte nusikalstama veika aprašyta neišsamiai ir tai kliudo teismui tinkamai vykdyti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus. Be to, kaltinime dėl veikos, numatytos BK 246 str. 2 d. nenurodyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo vieta bei laikas.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras P. Jasiukaitis skundu prašo panaikinti 2011-10-24 Panevėžio miesto apylinkės nutartį ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad bylos aplinkybės nėra aiškios, nes nėra nustatyta, kokia automobilio (duomenys neskelbtini) vertė bei pažymi, kad kaltinime nurodyta automobilio vertė, nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos. Nors teismas ginčijamoje nutartyje plačiai aptarė automobilio vertes pateiktas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau visos teismo nurodytos vertės buvo pateiktos civilinio ieškovo atstovo ir atspindėjo automobilio vertę įvairiais laikotarpiais. Tačiau teismas neaptarė automobilio verčių, kurias nurodė kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu, bei teisminio nagrinėjimo metu. Kadangi automobilio vertė automobilio perdavimo dienai, t.y. iki 2010 m. lapkričio 4 d. buvo 50 410 Lt, t.y. tokia kokia nurodyta kaltinime, kaltinimo keisti nebuvo jokio pagrindo kaip ir konstatuoti, kad tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu, 2011-04- 2, buvo priimtas nutarimas atsisakyti tenkinti V. Š. prašymą kuriuo jis reikalavo automobilio (duomenys neskelbtini) vertę sumažinti iki 15 236 Lt , nurodydamas, kad bankroto administratoriumi paskirtas asmuo V. K. melagingai nurodė automobilio vertę. Nutarime buvo konstatuota, kad paskirtas bankroto administratorius privalo disponuoti turtu ir jį valdyti taip, kad būtų patenkinta kuo daugiau kreditorių reikalavimų, todėl jis privalo bankrutuojančios įmonės turtą, šiuo atveju automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) , realizuoti už ne mažesnę nei rinkos kainą. Priešingu atveju jis gali būti patrauktas atsakomybėn už netinkamą pareigų atlikiną ar patikėto turto iššvaistymą. Automobilis privalo būti vertinamas ne buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta likutine verte, o tą dieną esančia vidutine rinkos verte. Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis suvokė, kuo yra kaltinamas, ir ginčijo automobilio vertę, nurodydamas galimas automobilio vertes, tačiau teismas nevertino surinktų duomenų kaip įrodymų, nors privalėjo tai padaryti ir priimti sprendimą dėl V. Š. padarytų nusikalstamų veikų. Prokuroras akcentavo, kad šioje byloje nebuvo galimybės pateikti tikslios automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės, kadangi pats automobilis nebuvo apžiūrėtas dėl kaltinamojo V. Š. aktyvių veiksmų, kadangi yra paslėpęs ir atsisakė jį pateikti įvertinimui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010-12-29 automobiliui paskelbta paieška, todėl ir grąžinus bylą prokuratūrai tikslios automobilio vertės, jį apžiūrint, nustatyti nepavyks. Pareiškėjo nuomone teismas privalo vertinti tiek civilinio ieškovo atstovo, tiek kaltinamojo pateiktus duomenis ir jais remiantis nustatyti, ar kaltinamasis V. Š. padarė nusikalstamas veikas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad V. Š. pareikštame kaltinime dėl veikos numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje - nenurodyta nei inkriminuojamos nusikalstamos veikos vieta, nei laikas, nei data ir kitos svarbios aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, teismas vertindamas kaltinimą neatkreipė dėmesio, kad V. Š. abi veikas padarė esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, t.y. nevykdė teismo sprendimo nesusisijusio su bausmėmis (LR BK 245 str.) ir nevykdydamas jo, paslėpė sprendime areštuotą didelės vertės turtą (LR BK 246 str. 2 d.). Pačiame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas pilnai atitinka LR BPK 219 str. 3 p. Kaltinime nurodyta, kad V. Š. nevykdė Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), nesusijusio su bausmėmis, o būtent: 2010-11-22, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas supažindintas su 2010-11-19 administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens V. K. įsakymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. 2010 m. lapkričio 4 d. perduoti visą (duomenys neskelbtini) turtą, atsisakė perduoti administratoriaus įgalioto asmens V. K. žinion (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 50 410 Lt vertės ir neperdavė jo iki 2011 m. balandžio 7 d. Be to, V. Š. įtariamas tuo, kad jis paslėpė Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartimi areštuotą didelės vertės turtą, o būtent - 50 410 Lt vertės (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Todėl mano, kad kaltinime yra nurodyti visi nusikalstamos veikos požymiai, būtini inkriminuojamoms nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti. Vien tai, kad į kaltinimą nėra įtrauktas sakinys „V. Š. automobilį paslėpė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje“, kaltinimo esmės nekeičia, jis apkraunamas minimomis nereikšmingomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti byloje surinktus duomenis ir priimti nuosprendį dėl V. Š. atžvilgiu.
Kaltinamasis V. Š. skundu taip pat prašo nutartį panaikinti.
Nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas, padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. V. Š. nuomone kaltinamajame akte nusikalstamos veikos numatytos LR BK 246 str. 2 d. aplinkybės nurodytos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl tokia situacija negali būti vertinama kaip kaltinamajame akte išdėstytų duomenų neatitikimas (prieštaravimas) duomenims, surinktiems ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu. Kiti inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymiai, nurodyti BK 246 str. 2 d., kaltinime yra nurodyti. Teigia, kad prokurorui nesinaudojus teise jam numatyta LR BK 256 str. pateikti teismui prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ar jas patikslinti, teismas vadovaujantis LR BPK 255 str. bylą turėjo nagrinėti pagal prokuroro suformuluotą kaltinimą ir priimti sprendimą iš esmės. Mano, kad nors automobilio (duomenys neskelbtini) vertė nurodoma skirtinga, tačiau tai nėra pagrindas gražinti bylą prokurorui, kadangi esant būtinybei, tokie ikiteisminio tyrimo stadijos trūkumai gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme, paskiriant ekspertizę. Kaltinamasis akcentavo, kad skundžiamojoje nutartyje kaip kaltinamojo akto trūkumas yra įvardijama ir tai, kad kaltiname nėra nurodyta jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. 2 d. padarymo vieta, nei laikas, nei data paaiškėjo ne bylos nagrinėjimo teisme metu, o buvo aiškios ir bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje, tačiau teismas nepasinaudojo BPK 234 str. 2 d. numatyta teise perduoti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui. Pažymi, kad bylos perdavimas prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui vertintinas kaip nepagrįstas proceso vilkinimas, bei proceso šalių rungimosi principo pažeidimas - teismas nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog jis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kadangi nebuvo nustatytos visos veikų padarymo aplinkybės, perdavė bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui, o ne priėmė nuosprendį, kas rodo, kad teismas jo atžvilgiu yra šališkas. Todėl prašo, atsižvelgus į tai, kad teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme, ginčijamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas bei prokuroras prašė tenkinti kiekvieno jų skundus.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
BPK 254 str. 3 d. numato, kad teismas turi perduoti bylą prokurorui, jei nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte be kita ko būti turi konkrečiai aprašoma nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo kaltinamas, nurodant nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės veikos kvalifikavimui.
Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).
Iš skundžiamosios pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas priėmė sprendimą perduoti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui dėl to, kad nėra nustatyta tiksli automobilio (duomenys neskelbtini) vertė bei kaltinime dėl veikos numatytos BK 246 str. 2 d. nenurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos vieta, laikas, data ir kitos svarbios aplinkybės.
Nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šioje byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų dėl to, kad byloje yra prieštaringi duomenys apie automobilio vertę - jo vertė kaltinamajame akte yra nurodyta, o byloje esančius prieštaringus duomenis, turinčius reikšmės veikos kvalifikavimui, teismas turi įvertinti vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis. Kadangi, šiuo atveju, teismui nustačius kitokią, nei kaltinamajame akte nurodyta, automobilio vertę, nors ji ir lemia veikos kvalifikavimą pagal atitinkamą BK 246 straipsnio dalį, tačiau ši faktinė aplinkybė nelaikytina esmine, kurios teismas negalėtų pakeisti savo iniciatyva, nes V. Š. kaltinamas konkretaus, kaltinamajame akte nurodyto, automobilio paslėpimu ir patikslinant jo vertę, nebūtų keičiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos ir niekaip nebūtų pažeista ar suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą.
Taigi, ši nutarties dalis yra nepagrįsta.
Kaltinamajame akte visas nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti išsamiai, tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga ir konkrečiai, kad kaltinimas būtų aiškiai suprantamas ir nebūtų galima jo interpretuoti.
Šioje baudžiamojoje byloje V. Š. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose padarymu:
Pagal BK 245 str. V. Š. konkrečiai kaltinamas tuo, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku- iki 2010 m. lapkričio 4 d., kai atsirado jam žinoma teismo sprendimu nustatyta prievolė perduoti atitinkamą konkretų kaltinamajame akte nurodytą turtą - automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), to nepadarė ir iki 2011-04-07.
Be to, V. Š. kaltinamas pagal BK 246 str. 2 d. ir tuo, kad automobilį (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas 2010-06-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, paslėpė.
Pastarasis kaltinimas yra visiškai nekonkretus. Savaime suprantama, kad BK 246 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo - turto paslėpimo - vietos nustatyti neįmanoma ir ši aplinkybė veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi, tačiau tai, kad kaltinime nenurodytas šios veikos padarymo laikas ar kiek įmanoma tikslesnis laikotarpis, be jokios abejonės, trukdo išnagrinėti bylą.
BK 246 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už areštuoto turto paslėpimą. Tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik asmeniui, kuris paslėpė areštuotą turtą, t.y. šią veiką padarė po to, kai buvo priimtas procesinis sprendimas tą turtą areštuoti. Turto paslėpimas iki jo arešto baudžiamosios atsakomybės pagal šį požymį neužtraukia. Taigi, šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra esminė faktinė aplinkybė, kurios, nepažeisdamas kaltinamojo teisės į gynybą, teismas savo iniciatyva nustatyti neturi galimybės.
Taigi, dėl šios priežasties apylinkės teismo nutartis bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumui pašalinti yra visiškai pagrįsta ir teisėta.
BPK 256 straipsnyje yra numatyta galimybė prokurorui teisme, iki įrodymų tyrimo pabaigos paprašyti pakeisti veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tai suteikia galimybę prokurorui konkretų kaltinimą suformuluoti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, esant tam tikriems kaltinamojo akto trūkumams, kuriuos prokuroras savo prašymu pakeisti kaltinimą galėtų ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindo tik gautą su tokiu lengvai ištaisomu kaltinamojo akto trūkumu bylą iš karto perduoti prokurorui šio trūkumo šalinimui, nes taip byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Tačiau šiuo atveju prokurorui nepasinaudojant jam įstatymo suteikta galimybe ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus teisme, teismas, esant kaltinamojo akto trūkumui, trukdančiam priimti teisingą sprendimą byloje, privalo bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti. Šioje byloje tai ir buvo padaryta.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir atsižvelgiant į BPK 276 str. 5 d. nuostatą, kad iš naujo nagrinėjant bylą teisme anksčiau teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymai gali būti perskaitomi, o šie asmenys iš naujo gali būti nebeapklausiami, kaltinamojo skundo argumentas, kad bylos perdavimas prokurorui šioje proceso stadijoje turi būti vertinamas kaip nepagrįstas proceso vilkinimas, yra visiškai nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje esančiame kaltinamajame akte V. Š. suformuluoti du savarankiški kaltinimai, numatyti skirtingose BK straipsniuose, prokuroro skundo argumentas, kad teismas netinkamai („siaurai“) vertino kaltinimus, nekreipdamas dėmesio į tai, kad abi veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Jau minėta, kad kaltinimas turi būti aiškus ir suprantamas vienareikšmiškai, t.y. suformuluotas taip, kad jo nebūtų galima interpretuoti, o minėtas prokuroro skundo motyvas aiškiai parodo, jog šioje byloje suformuluotas kaltinimas BPK 219 str. reikalavimų ir neatitinka, nes tai, kad V. Š. šioje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, yra tik akivaizdi prokuroro pateikta suformuluoto kaltinimo supratimo interpretacija. Iš to, kaip kaltinamajame akte veikos, kurių padarymu V. Š. kaltinamas, yra aprašytos, tokios išvados vienareikšmiškai padaryti negalima.
Ideali nusikaltimų sutaptis yra tada, kai vienu veiksmu (neveikimu) padaromos dvi ar daugiau skirtinguose BK straipsniuose numatytos veikos. Kadangi šioje byloje esančiame kaltinamajame akte aplamai nėra nurodyta, kada V. Š. buvo padaryta BK 246 str. 2 d. numatyta veika, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ši veika buvo padaryta tuo pačiu metu, kaip ir veika, numatyta BK 245 straipsnyje. Jeigu prokuroras mano, kad abi V. Š. inkriminuotos veikos buvo padarytos vienu metu, ar viena iš veikų buvo padaryta siekiant padaryti kitą kaltinamajame akte nurodytą veiką, tai turi ir atsispindėti kaltinamajame akte.
Dėl aukščiau paminėto, skundžiama nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio ir kaltinamojo V. Š. skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.