Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, Jonas G. M., UAB „Valranda“, V. R., UAB „Kauno sėklos“, AB Danske bank A/S Lietuvos filialas, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centro Kauno filialas savarankiškai (savavališkai) įregistravo pirmiau minėtus juridinius faktus, nors jokių sutarčių ar susitarimų nebuvo sudaryta ir ištaisyti šių duomenų nenori, t. y. atsakovas skundžiamu 2018-01-11 sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-40 „Dėl juridinių faktų išregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas), atsisakė tenkinti Tarnybos aukščiau nurodytą prašymą, nes neva tai pažeis trečiųjų asmenų, t. y. „nuomininkų“ teisėtus interesus.

Tarnyba Sprendimą apskundė VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau jos skundas 2018-02-06 sprendimu Nr. csprl-45 (toliau – ir Komisijos sprendimas) buvo netenkintas.

Taip pat pareiškėjo nuomone, nepagrįstai skundžiamuose sprendimuose teigiama, kad Tarnyba Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog prašomi išregistruoti juridiniai faktai yra pasibaigę. Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas savavališkai, be jokių tai patvirtinančių dokumentų, įregistravo neteisingus (klaidingus) juridinius faktus, todėl nesuprantama, ką šiuo atveju Tarnyba turėtų pateikti, jog VĮ Registrų centras ištaisytų tai, ko nėra ir nebuvo.

Tarnybos nuomone, VĮ Registrų centras į Nekilnojamojo turto registrą įrašė duomenis (apie suinteresuotų asmenų sudarytas nuomos sutartis), kurie neatitinka dokumentų (buvo sudarytas tik suinteresuotų asmenų 2004-03-24 susitarimas bei 2004-03-24 raštas Nr. 03-586, o ne nuomos sutartys), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, kas iš esmės įrodo, jog buvo padaryta techninė klaida. Šių klaidingų įrašų ištaisymas, įrašant kad V. R. ir UAB „Valranda“ sudarė 2004- 03-24 susitarimą, kurį patvirtina 2004-03-24 raštas Nr. 03-586, niekaip nepažeis suinteresuotų asmenų teisių, nes jų teisės į nekilnojamą turtą nėra kvestionuojamos, o priešingai - patvirtina teisę sudaryti atitinkamos dalies valstybinės žemės nuomos sutartis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad minėtas ištaisymas gali pažeisti suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Priešingai, esantys klaidingi duomenis jiems leidžia nieko nedaryti, t. y. nesikreipti į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomos sutarčių sudarymo, nes Nekilnojamojo turto registre jau ir taip yra įrašyta, kad jie neva tai sudarė nuomos sutartis (tokie klaidingi įrašai (išviešinimas) suteikia jiems daugiau teisių nei iš tiesų yra). Akcentavo, kad suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centrui nepateikė pakeistos Nuomos sutarties ar naujos nuomos sutarties, įformintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Ginčo atveju, 2004-03-24 susitarimą, kaip tinkamą pagrindą juridinių faktų įregistravimui, teritorinis registratorius įvertino ir jo pagrindu atitinkamą sprendimą priėmė 2004 m. kovo 30 d. Dėl to negalima teigti, kad to paties dokumento pakartotinis įvertinimas, padarant priešingą išvadą, t. y. jog minėtas susitarimas nepatvirtina juridinio fakto apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, galėtų būti traktuojamas kaip teisėtas klaidingų duomenų taisymas. VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, tai reikštų ne klaidos ištaisymą, bet akivaizdų kompetencijos ribų peržengimą pačiam viešojo administravimo subjektui, t. y. teritoriniam registratoriui, panaikinant savo paties sprendimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teritorinio registratoriaus sprendimas įregistruoti minėtus juridinius faktus priimtas prieš keturiolika metų. Apie šį sprendimą pareiškėjas neabejotinai žinojo ir negana to, 2004-03-24 susitarimu jis vadovavosi, 2014 m. lapkričio 24 d. nutraukdamas prieš terminą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį su UAB „Stogava ir Ko“. Nesuprantama, kodėl dar 2014 m. pareiškėjas pripažįsta 2004-03-24 susitarimą kaip visiškai teisėtą, traktuoja jį kaip sukuriantį nuomos teisinius santykius, kuriuos jis nutraukė prieš terminą teisės aktų nustatyta tvarka, o šiai dienai ginčija lygiai tą patį Susitarimą kaip nepakankamą teisinį pagrindą išviešinti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius Nekilnojamojo turto registre. Toks pareiškėjo elgesys neabejotinai pažeidžia trečiųjų asmenų teises, kai po keturiolikos metų imama reikalauti išregistruoti juridinį faktą apie su jais sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

Atsakovas akcentavo, kad 2004-03-24 susitarimo sudarymo ir ginčijamų juridinių faktų įregistravimo metu (2004 m. kovo 30 d.) teisinis reglamentavimas dėl valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo, kuriuo pareiškėjas remiasi skunde, dar negaliojo.

Taip pat nurodė, kad žyma apie juridinį faktą – Žemės sklypo nuomą, 2004-03-24 susitarimo pagrindu buvo padaryta dar 2004 m. kovo 30 d., tačiau šio teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjas neginčija ir niekada neginčijo.

VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, pareiškėjas prašydamas ištaisyti neva klaidingus duomenis Sklypo registre, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu siekia išvengti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyto senaties termino viešojo administravimo subjekto sprendimų, priimtų 2004 metais, apskundimui.

Tretieji suinteresuoti asmenys Jonas G. M. ir UAB „Valranda“ atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisės į 2,3702 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu. Valstybinės žemės patikėjimo teisė įregistruota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 1999-06-15 dėl Žemės sklypo buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/99-0633 su UAB „Kauno sėklos“. Kauno apskrities viršininkas 2002-06-11 Sutikimu Nr. 10-477 „Dėl žemės nuomos teisės perleidimo“ sutiko, kad AB „Kauno sėklos“ perleistų nuomos teisę į dalį Žemės sklypo naujajam savininkui. UAB „Kauno sėklos“ perleidus dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), V. R., UAB „Valranda“ ir UAB „Stogava ir ko“, 2004-03-24 buvo sudarytas susitarimas tarp minėtų savininkų dėl nustatomų nuomojamo Žemės sklypo plotų ir kreiptasi į Kauno apskrities žemėtvarkos tarnybą. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2004-03-24 raštu Nr. 03-586 pritarė Žemės sklypo perregistravimui pagal minėtą pastatų savininkų sudarytą susitarimą dėl nustatomų nuomojamų Žemės sklypo dalių (toliau – ir Susitarimas). Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti trys juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis (nuomininkai - V. R., UAB „Valranda“, UAB „Kauno sėklos“). Visi šie juridiniai faktai Susitarimo pagrindu yra įregistruoti nuo 2004 m. kovo 30 d.

Pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė 2018 m. sausio 8 d. prašymą Nr. 8SD-74-(14.8.125E), kuriuo prašė neatlygintinai ištaisyti registre esančius duomenis, t. y. išregistruoti juridinį faktą apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R., kadangi Susitarimas negali būti laikomas tinkamu pagrindu įregistruoti Žemės sklypo nuomininkų pasikeitimą. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-40 „Dėl juridinių faktų išregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, Sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. csprl-45 (toliau – ir Komisijos sprendimas) minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

Byloje ginčas kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018-01-11 sprendimo bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-02-06 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės pareiškėjo keliamas ginčo dalykas yra tai, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas atsisakė ištaisyti registre esančius duomenis (klaidos taisymas), t. y. išregistruoti juridinį faktą apie Susitarimo pagrindu sudarytas Žemės sklypo nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R..

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Taigi būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1020-2003).

Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre Susitarimo pagrindu yra įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas Žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurias V. R. išnuomota 0,297 ha, o UAB „Valranda“ - 1,2823 ha Žemės sklypo plotai. Pareiškėjo reikalavimo išregistruoti juridinius faktus apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R., tenkinimas reikštų nuomos teisių į Žemės sklypą turėtojų UAB „Valranda“ ir V. R. teisių pažeidimą, todėl nėra įstatyme numatytų sąlygų Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo procedūrai atlikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad tiek UAB „Valranda“, tiek ir V. R. Susitarimo pagrindu daugiau nei 14 metų (nuo 2004-03-24) nuomos teisėmis valdė atitinkamas Žemės sklypo dalis, mokėjo už juos nuomos mokestį (ginčo dėl to nėra) ir pareiškėjas dėl to jiems jokių pretenzijų neturėjo, t. y. iš esmės pripažino jų kaip nuomininkų teisę į Žemės sklypą.

Pareiškėjo motyvai, kad juridinių faktų išregistravimas nepažeis suinteresuotų asmenų teisių, nes jų teisės į nekilnojamąjį turtą nėra kvestionuojamos, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.547 straipsnio 2 dalį šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo teiginys, kad išregistravimas juridinio fakto apie sudarytą nuomos sutartį, nepažeis suinteresuotų asmenų (UAB „Valranda“ ir V. R.) teisių, yra visiškai nepagrįstas. Be to, pats pareiškėjas pripažįsta, kad išregistravus juridinį faktą, ir sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo su UAB „Valranda“ ir V. R., gali keistis nuomojamos Žemės sklypo dalies dydžiai.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad atsakovas, vertindamas Susitarimą kaip sudarytą nuomos sutartį, padarė žymą registro įraše apie juridinį faktą dėl sudarytų nuomos sutarčių, turėjo ne prašyti šiuos duomenis ištaisyti (taikant taisymo procedūrą), o ginčyti dar 2004 m. kovo 30 d. teritorinio registratoriaus padarytą sprendimą, kuriuo Susitarimo pagrindu ir buvo padaryta žyma dėl juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis su nuomininkais UAB „Valranda“ ir V. R..

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamų sprendimų, kuriais netenkinti pareiškėjo keliami reikalavimai dėl juridinių faktų išregistravimo, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjui nepalankūs sprendimai, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą, nėra jokio pagrindo. Atitinkamai atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.