- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-351-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei įsiskolinimo už išlaikymo neteikimą priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė V. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo su atsakovu R. S. dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei įsiskolinimo už išlaikymo neteikimą priteisimo. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų D. S. ir V. S. gyvenamąją vietą su motina V. S. , priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 600 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo momento iki bus priimtas teismo sprendimas, išlaikymą mokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, paskirti ieškovę nepilnamečiam vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir įpareigoti atsakovui netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), bei nesilankyti šiame bute iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nustatė vaikų D. S. ir V. S. gyvenamąją vietą su motina V. S. . Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.192 str. sprendė, kad iš atsakovo turi būti priteistas laikinas išlaikymas vaikams. Įpareigojo R. S. nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvieno iš nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui, pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą, kiekvieną periodinę išmoką sumokant iki einamojo mėnesio 10 d. Įpareigojo atsakovą R. S. netrukdyti ieškovei naudotis butu bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
Atsakovas R. S atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria jis yra įpareigotas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo spendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvieno iš nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui, pakeisti, sumažinant išlaikymą vaikams iki 150 Lt kiekvienam vaikui, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Dėl priteisto išlaikymo dydžio atsakovas nesutinka dėl sekančių priežasčių. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti (kad ir kokie bebūtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Nurodo, jog šiuo metu jis dirba KŪB „Tarnauta“. Iš pažymos matyti, kad per mėnesį darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 821 Lt, atskaičius mokesčius. Kitų pajamų negauna. Atsakovas su banku „Swedbank“ yra pasirašęs sutartį, pagal kurią jam yra suteikta paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena vaikai, įsigijimui. Iki šiol kreditas negražintas, butas įkeistas bankui. Kredito įmokas moka atsakovas, todėl priteisus visas jo pajamas vaikų išlaikymu, neužtektų lėšų ne tik pragyvenimui, maistui, būtiniausiems daiktams, būsto paieškai, bet svarbiausia – kredito įmokoms. Dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo ar visiško jos nevykdymo, grėstų ne tik baudos, bet ir atsirastų prievolė grąžinti beveik 60 000 Lt dydžio kreditą, kas šiuo metu yra visiškai neįmanoma. Buto, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė ir vaikai, išsaugojimui ir tuo pačiu vaikų interesų apsaugai, atsakovas privalo kas mėnesį mokėti apie 520 Lt dydžio įmokas.
Atsiliepimas
Ieškovė V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai neatspindi jo realios finansinės padėties. Pažymi, jog atsakovas yra įsigijęs automobilį „Skoda Oktavia“, 2008 m. gamybos, todėl kiekvieną mėnesį pagal lizingo sudarytą sutartį su UAB „SEB Lizingas“ nuo 2008 m. rugsėjo mėn. kiekvieną mėnesį moka apie 1900 Lt dydžio lizingo įmokas. Be to, kiekvieną mėnesį iki teismo įpareigojimo gyventi skyriumi ir atsakovo įsipareigojimo išsikelti iš buto, atsakovas grąžindavo ne tik banko paskolą bei paskaičiuotas palūkanas, kas sudaro 550 Lt, bet ir kiekvieną mėnesį sumokėdavo komunalinius mokesčius, interneto paslaugas, kas vidutiniškai sudarė 300 Lt. Taip pat pažymi, jog atsakovas yra „Arnionių medžiotojų klubo“ narys, todėl privalo mokėti metinį nario mokestį – apie 500 Lt. Todėl atsakovo pridėtus rašytinius įrodymus apie jo finansinę padėtį reikia vertinti kritiškai. Pažymi, jog vadovaujantis teismų praktika tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo būti užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės įsidarbinti nėra blogesnės ir nepalankesnės už ieškovės, tik dėl subjektyvių priežasčių nerealizuojamos, todėl pripažintina, kad atsakovas yra pajėgus ir privalo padengti priteistas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėdamas bylas, kylančias iš šeimos santykių, teismas privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Įstatymas nustato pareigą abiem tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės - tai asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonė, kurią, pareiškus ieškinį, šalių prašymu ar savo nuožiūra taiko teismas (LR CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas, būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinių interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš vieno iš sutuoktinių priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (LR CK 3.65 str.1 d. 4 p.).
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad nėra finansiškai pajėgus vykdyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirąjį skundą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, siekia užtikrinti stabilų nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimą. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą. Sprendžiant klausimą dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, šioje bylos stadijoje nevertinami įrodymai iš esmės ir pakanka teismui padaryti prielaidą, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo vaikams bei, kad pasitvirtinus ieškovės teiginiams apie tai, bus pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui. Be to, visų pirma, būtina atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinti jų teisę gauti išlaikymą iš savo tėvų.
Atsakovo pateikti į bylą dokumentų išrašai apie jo finansinę padėtį, negali būti laikomi tinkamu įrodymu, dėl kurio reikėtų sumažinti vaikams priteistą laikiną išlaikymą. Tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismas galės padaryti išvadą dėl priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo. Teismui priteisus mažesnį išlaikymą nei yra priteistas laikinas išlaikymas, permokėta suma būtų įskaityta į teismo sprendimu priteistą išlaikymą.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.