Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant Linai Mažeikaitei, dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei advokatei R. M. atsakovui A. Č., jo atstovui advokatui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. Č., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad susipažino su atsakovu prieš 15 metų, po kiek laiko pradėjo kartu gyventi, gimus dukrai, savo dukra mergaitės jis nepripažino. Šiuo metu ieškovė gyvena santuokoje su K. M., dukra rūpinasi kartu su vyru. Dukros poreikiai padidėjo, ji viena tenkinti dukros būtiniausių poreikių negali, todėl mano, jog prie dukros išlaikymo turi prisidėti atsakovas. Mergaitė lanko paruošiamąją grupę, jai reikia pirkti pratybas, įvairias priemones, drabužius, avalynę. Nors dukra neturi sveikatos problemų, tačiau reikia pasirūpinti vitaminais. Gimus mergaitei atsakovas su ieškove daugiau nebendravo, nežinojo jo gyvenamosios vietos. Ji negyvena ūkiškai, tačiau daržovių užsiaugina motinai priklausančiame žemės sklype. Šiuo metu gauna 52,00 Lt pašalpą už dukrą, sutuoktinis gauna 220,00 Lt pašalpą per mėnesį, gyvena motinai suteiktame socialiniame būste, moka už nuomą bei patarnavimus, padeda abiejų motinos, kurios ženkliai, t. y. apie 200,00 Lt prisideda prie dukros išlaikymo. Apie dukros gimimą atsakovą informavo tik jai gimus, tačiau atsakovas nepripažino tėvystės. Ieškovė manė, jog atsakovas vaiką pripažins vėliau, domėsis mergaite. Į teismą kreipėsi tik dėl to, kad negali viena su savo sutuoktiniu pasirūpinti dukra, nes jos labai sunki finansinė padėtis. Mergaitei reikia rūbams ir avalynei apie 400,00 Lt sezonui, vitaminams išleidžia apie 50 Lt per mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, jog su ieškove kartu negyveno, tačiau dažnai atvažiuodavo išgerti, gerdavo kartu savaitėmis, jau du metai kaip nevartoja alkoholio. Santykius su ieškove nutraukė prieš devynis metus, nežinojo, kad ieškovė laukiasi, jam tai buvo staigmena. Sutinka, jog yra R. tėvas, nes atlikta ekspertizė, norėtų su dukra bendrauti. Prašo išlaikymo dydį mažinti, nes šiuo metu jis gyvena iš 350,00 Lt pašalpos. Laikinai gyvena pas savo draugę, prisideda prie jos buto išlaikymo, išlaikytinių neturi, turto neturi. Dukros išlaikymui sutinka mokėti po 100,00 Lt kas mėnesį iki ras darbą. Prašo visiškai nepriteisti išlaikymą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas V. M. paaiškino, jog reikalavimai dėl tėvystės nustatymo yra teisėti ir visiškai pagrįsti, nes ekspertizė patvirtina, kad atsakovas yra tėvas. Prašė priteisti išlaikymą po 100,00 Lt kas mėnesį, nes ieškovė realiai neišleidžia dukros poreikiams 800,00 Lt, be to atsakovas nedirbantis, turto neturi. Prašė ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti, nes atsakovas nežinojo apie dukrą prieš tris metus, todėl negalėjo teikti jai išlaikymą. Ieškovės kaltė dėl to, kad nesikreipė dėl išlaikymo anksčiau.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė kartu su vyru ir nepilnamete dukra R. Ž. gyvena A. M. skirtame Prienų rajono savivaldybei priklausančiame trijų kambarių socialiniame bute. Ieškovė nedirba, gauna išmoką vaikui. Ieškovės sutuoktinis yra neįgalus, gauna neįgalumo pensiją. Nepilnametė R. Ž. lanko Naujosios Ūtos ikimokyklinio ugdymo grupę. Ieškovės teigimu, mergaitė biologinio tėvo nėra mačiusi, apklausti mergaitę nepavyko, nes ji neina į kontaktą su svetimais žmonėmis. Mano, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais ir tenkintinas (b. l. 27). Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė R. Ž., gimimo liudijime jos motina nurodyta ieškovė R. Ž., tėvas nenurodytas (b. l. 8).

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 staipsnio. 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012 m. lapkričio 28 d. Ekspertizės akte Nr. ES 418/12(01) konstatuota, kad atsakovas A. Č. yra R. Ž. tėvas su 99,999999 % tikimybe (b. l. 59). Remiantis šiuo įrodymu konstatuojama, kad atsakovas yra nepilnametės R. Ž. tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažįsta, ginčo byloje dėl atsakovo tėvystės į R. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui (b. l. 27). Atsakovui išaiškinta, kad teismo sprendimu nustačius tėvystę, duomenų vaiko gimimo įraše apie tėvą ateityje nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas A. Č. yra R. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas R. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. Č. vaikas (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 268 straipsnio 5 dalis, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko R. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą 2012 m. rugsėjo 14 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sprendžiant ginčą taikiai, ji mažintų išlaikymo dydį iki 350,00 Lt ir atsisakytų reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo. Tačiau atsakovui nesutikus sudaryti taikos sutarties šioje dalyje, ji ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti. Atsakovas nurodė, jog mokėti išlaikymo įsiskolinimą nesutinka, nes nežinojo apie dukros gimimą. Prašo priteisti išlaikymą po 100,00 Lt, nes šiuo metu teikti didesnę materialinę paramą negali.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukros R. Ž. išlaikymui prašo priteisti po 400,00 Lt per mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės. Ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje (b. l. 12, 75), gauna 52,00 Lt išmoką vaikui (b. l. 67), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 13), taip pat neturi įregistruotų transporto priemonių (b. l. 14). Ieškovės dukrą materialiai remia ieškovės sutuoktinis neįgalus K. M. bei abiejų sutuoktinių motinos. Atsakovas A. Č. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (b. l. 41), nedirba (b. l. 73). Duomenų apie atsakovo turtą, sveikatos būklę byloje nepateikta. Atsakovas nevedęs, kitų išlaikytinių neturi, todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą dukros išlaikymą, jos gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nedarbo buvimo faktu arba gaunamomis minimaliomis pajamomis. Atsakovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnametę.

Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius, ir tai, kad vaiko motina savo lėšomis užtikrina nepilnamečiui vaikui teisę į būstą, teismas turi pagrindo manyti, kad vaiko tėvas, galėtų skirti kas mėnesį po 300,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialines teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad 300,00 Lt išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo poreikius. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Nepilnamečio vaiko motinos (ieškovės) pasyvus elgesys tokį ilgą laiką delsiant tinkamai apginti nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus yra netinkamas. Pažymėtina, jog ieškovė į teismą dėl tėvystės nustatymo ilgą laiką nesikreipė dėl to, jog iš valstybės gavo socialines išmokas ir, tik pasikeitus įstatyminei bazei, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Be to atsakovas A. Č. apie dukros buvimą sužinojo tik atlikus DNR tyrimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo paaiškinimus apie dukros gimimo sužinojimą. Teismas, įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, bei tai, kad apie pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą atsakovas sužinojo tik teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis), reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmeta, kaip nepagrįstą.

Bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes tiek ieškovei, tiek atsakovui suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 38, 53) (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. Ž. yra atsakovo A. Č. dukra.

Priteisti iš atsakovo A. Č. nepilnametės dukros R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją siųsti Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui tėvystės faktui įregistruoti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.