Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjęs J. M. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas S. P. 2014-03-31, 13.00 val., atliko statybos techninio prižiūrėtojo J. M. planinį patikrinimą ir surašė Statybos techninio prižiūrėtojo veiklos patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini)15.50). Patikrinimo metu pasirinktas rekonstruojamas gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatas Darželio g. 6, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. (toliau- Pastatas). Nustatyta, kad statybos techninis prižiūrėtojas J. M. nesilaikė Statybos įstatymo 16 str. 2 d. nurodytų reikalavimų, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189¹² str. 1 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad statybos techninio prižiūrėtojo J. M. veikla, vykdant Pastato techninę priežiūrą pažeidžia teisės aktų reikalavimus, o būtent 1. nėra atlikti laikančiųjų konstrukcijų patikrinimai ir nesurašyti patikrinimo aktai; 2. statybos darbų žurnale nėra įregistruotas ir parengtas statinio projekto neesminis pakeitimas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2014-04-23 nutarimu J. M. už pažeidimą numatytą ATPK 189¹² str. 1 d. skyrė 1000 Lt baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. apskundė 2014-04-23 Inspekcijos nutarimą Kėdainių rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad antruoju neteisėtu apelianto veiksmu protokole nurodytas Statybos darbu žurnale nėra įregistruotas ir parengtas statinio projekto neesminis pakeitimas. Iš formuluotės galima spręsti, jog apeliantas J. M. privalėjo įregistruoti ir parengti statinio projekto neesminį pakeitimą. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal Statybos įstatymo 16 str. 3 - 4 d. statinio techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus, o šiam reikalavimo nevykdant - statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Inspekcijai ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. Akivaizdu, jog įstatymas apeliantui neleidžia pačiam registruoti ar tuo labiau parengti statinio pakeitimų, dėl ko, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta, nesant pažeidimo požymių.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, jog administracinio pažeidimo bylai teisingai išspręsti buvo reikalingos specialiosios statybų srities žinios - kadangi bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas ekspertizės neskyrė - visos abejonės dėl gegnių priskyrimo laikančiosioms konstrukcijoms ir pan., turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Protokolą surašiusi Inspekcija netinkamai, neaiškiai protokole nurodė traukiamojo atsakomybėn neteisėtus veiksmus, o pirmosios instancijos teismas pakeisdamas protokole suformuluotą kaltinimą naujomis formuluotėmis išėjo už administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

J. M. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apylinkės teismas konstatavo, jog Statinio techniniame projekte numatytas 14 vnt. gręžinių skaičius ir 100 m. gręžinių gylis, tačiau faktiškai įgręžta 20 gręžinių, kurių bendras ilgis 1400 m., taigi dėl šių aplinkybių pasikeitimo turėjo būti atliktas Statinio rekonstravimo projekto pakeitimas, o jo neatlikus techninis prižiūrėtojas negalėjo leisti tęsti statybos darbų, t. y. turėjo juos sustabdyti. Buvo privalu sustabdyti darbus ir palaukti, kol bus įteisinti projekto pakeitimai, tačiau tai nebuvo atlikta ir buvo leista toliau įrenginėti ne pagal projektą, kadangi byloje nustatyta, kad toliau buvo vykdomi išorės apdailos ir aplinkos tvarkymo, inžinerinių sistemų derinimo darbai. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog esant užfiksuotam gegnių pastatymo faktui, taip pat turėjo būti surašytas ir laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo aktas, tačiau tokio įrašo Statybos darbų žurnalo nėra. Statybos įstatymo 2 str. 68 d. numato, kad laikančiosios konstrukcijos - tai konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Teismas padarė išvadą, jog yra akivaizdu, kad gegnės yra laikančioji konstrukcija, skirta apkrovai laikyti (vėjas, sniegas ir pan.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant klausimą ar J. M. nesilaikė Statybos įstatymo 16 str. 2 d. nurodytų reikalavimų dėl neatliktų laikančiųjų konstrukcijų patikrinimų ir nesurašytų patikrinimų aktų, byloje vyko ginčas, ar gegnės yra priskiriamos laikančiosioms konstrukcijoms. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodė, jog Pagrindinių paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo ir išbandymo darbų sąrašo 1.25 p. numato surinktų medinių konstrukcijų (santvarų, sudėtinių sijų ir pan.) patikrinimą prieš montavimą, o gegnės ginčo objekte nebuvo surinktos prieš montavimą - gegnės buvo montuojamos iš atskirų, nesujungtų tarpusavyje medžio tašų, dėl to, jų tikrinti J. M. neprivalėjo. Byloje esančioje UAB „Įraža“ eksperto išvadoje Nr. 14-09/02-01 (b. l. 64), nurodyta, kad Statybos techninės priežiūros vadovo J. M. veiksmai atlikti nepažeidžiant Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 reikalavimų. Eksperto išvadą pasirašė ekspertas J. R.. Apklaustas teismo posėdyje J. R. kaip liudytojas, patvirtino, kad teikdamas išvadą jis turėjo visą statybos projekto dokumentaciją, statybos darbų žurnalo neturėjo, jame esančių duomenų nevertino, nežiūrėjo kokie patikrinimo aktai surašyti ar nesurašyti, ar buvo sustabdyta statyba, ar tai padaryta apie tai pažymint. Liudytojo teigimu jis atsakė į klausimus, kad patikrinimo aktų gegnėms ir grebėstams nereikia, esant šaltam stogui, tačiau jei projektuojamas stogas yra šiltinamas, tokiu atveju turėjo būti surašyti patikrinimo aktai (b. l. 79).

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog eksperto išvada, nors ir nurodant, kad pateikta išnagrinėjus statybos objekto dokumentaciją (nepateikė duomenų kokios apimties dokumentacija buvo tirta), tačiau buvo padaryta jo neapžiūrint, t. y. tik pagal teisės aktus ir paties J. M. pateiktus žodinius paaiškinimus, t. y. surašyta nesant išsamios ir pakankamos medžiagos apie objektą. Teismas padarė išvadą, kad J. R. iš esmės negalėjo atsakyti į klausimą ar Statybos techninės priežiūros vadovo J. M. veiksmai atlikti nepažeidžiant Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 reikalavimų. Taigi teismas, darydamas anksčiau minėtą išvadą nesivadovavo eksperto J. R. išvada bei jo parodymais teisme, ekspertizės neskyrė, klausimų neformulavo, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodė, jog yra akivaizdu, kad gegnės yra laikančioji konstrukcija, skirta apkrovai laikyti.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant, ar konstrukcija dėl kurios nebuvo atliktas patikrinimas ir nesurašytas patikrinimo aktas nebuvo laikančioji, dėl to nebuvo pagrindo patikrinimui atlikti, buvo reikalingos specialiosios statybų srities žinios. Siekiant teisingai išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą, teismas skiria ekspertą (ATPK 277 str.).

ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, iš esmės neįvertinęs byloje surinktų įrodymų viseto, nepateikdamas dėl jų motyvuotų išvadų, pažeidė ATPK 248 straipsnio reikalavimus. Dėl paminėtų teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taigi teismas turi ištirti įrodymus, (esant būtinybei – skirti ekspertizę), kviesti neutralų ekspertą bei užduoti jam klausimus reikšmingus sprendžiant klausimą, ar konstrukcija (gegnės) dėl kurios nebuvo atliktas patikrinimas ir nesurašytas patikrinimo aktas buvo laikančioji ar nelaikančioji konstrukcija. Šiam klausimui teisingai išspręsti yra būtinos specialios žinios.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

J. M. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.