Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nutarties.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžiu P. L. nuteistas pagal BK 179 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant P. L. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu AB „VST“ padarytą ir teismo priteistą turtinę žalą.

Priteista iš P. L. 10 000 Lt žalos AB „VST“ (įmonės kodas 110870748, buveinės adresas J. Jasinskio g. 16C, LT-01112, Vilnius).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2005 m. balandžio 26 d. neteisėtai naudojo elektros energiją, t. y. savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia savavališkai prie įvadinio kabelio jo sujungimo vietoje prieš apskaitą prijungęs kitą kabelį (atvadą), tokiu neteisėtu būdu be apskaitos tiekė elektros energiją gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose bei kieme buvusiems elektros energijos imtuvams, tuo padarydamas AB „VST“ 28 472,52 Lt turtinę žalą.

Kasatorius pabrėžia, kad teismų išvados apie tai, kad kabelis buvo paslėptas prieštarauja byloje esančioms nuotraukoms, kuriose matyti, kad lubos virš kabelio yra apdegusios, o pats kabelis neapkaltas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai R. J. ir S. Z.

Be to, teismų išvados, kad trys kabelio fazinės gyslos buvo neizoliuotos, prieštarauja liudytojų A. S. ir R. J. parodymams, kurių teismas visiškai nevertino. Kadangi teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

Be to, teismai nesiaiškino, ar kasatoriaus gyvenamajame name įmanoma prie įvadinio kabelio prijungti šalutinius kabelius ir kiek laiko tai trunka. Kadangi tarp „nulinės“ ir „fazinės“ kabelio gyslos yra 220 V įtampa, o tarp „fazinių“ gyslų – 380 V įtampa, todėl nėra galimybės atjungti kabelį ir vėl sujungti gyslas, nes norint prie įvadinio kabelio prijungti šalutinius kabelius, reikėtų atjungti visą liniją.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad iš minėto ekspertizės akto neaišku, kokius kabelius ekspertai tyrė: ekspertas E. V. nurodė, kad tirti pateiktų keturgyslio kabelio galų skersmuo yra 2,5 mm, o L. R. – kad 3,6 mm. Esant šioms aplinkybėms, ekspertizės akto išvados negali būti laikomos patikimu įrodymu byloje, todėl apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai jomis rėmėsi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. L. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl P. L. nuteisimo pagal BK 179 straipsnio 1 dalį

BK 179 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių faktinių duomenų pagrindu kasatorių pagrįstai pripažino, kad jis neteisėtai naudojo elektros energiją, t. y. savo gyvenamajame name prie įvadinio kabelio jo sujungimo vietoje prieš apskaitą prijungęs kitą kabelį (atvadą) taip neteisėtai be apskaitos tiekė elektros energiją gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose bei kieme buvusiems elektros energijos imtuvams, tuo padarydamas AB „VST“ 28 475,52 Lt turtinę žalą, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliacinio skundo.

Nors kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, padarius BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Bylos medžiaga nustatyta, kad AB „VST“ darbuotojai P. P. ir R. A. 2005 m. balandžio 26 d. vykdė (duomenys neskelbtini) miestelio, tame tarpe ir nuteistojo P. L., elektros skaitiklių patikrinimą, tačiau nuteistasis P. L. skaitiklius apžiūrėti leido tik AB „VST“ darbuotojams iškvietus policijos pareigūnus, nors, pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398, 45 punkto 1 pastraipą privalėjo tai padaryti. Patikrinimo pas nuteistąjį P. L. metu rūsyje, kurio metu dalyvavo policijos pareigūnai D. Š. ir A. S., po lentelėmis, buvo rasta įvadinio kabelio sujungimo vieta: kabelio trys „fazinės“ gyslos buvo neizoliuotos, o izoliuota tik „nulinė“ gysla. Kadangi „fazinės“ gyslos buvo apdegusios, AB „VST“ darbuotojams kilo įtarimas, kad prie įvadinio kabelio „fazinių“ gyslų buvo jungiamas papildomas kabelis, todėl 2005 m. balandžio 27 d. buvo atliktas pakartotinis nuteistojo P. L. elektros skaitiklių patikrinimas, kurio metu, dalyvaujant policijos pareigūnams R. J. bei S. Z., nustatyta, kad buvusios neizoliuotos trys kabelio „fazinės“ gyslos yra šviežiai izoliuotos, o nuėmus izoliaciją, matėsi apdegęs „fazinių“ gyslų paviršius, kas leido spręsti, kad buvo jungiamas papildomas elektros kabelis, apeinant elektros prietaisą. Nuteistojo kasacinio skundo teiginį, kad įvadinis kabelis buvo pažeistas dėl 1982-1983 metais įvykusio sprogimo, paneigė ne tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu liudytojais apklausti AB „VST“ darbuotojai A. A. ir R. A., parodę, kad sprogus įvadiniam kabeliu, nebūtų galima sujungti jo laidų, bet ir 2005 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad prie tyrimui pateiktų abiejų kabelio gabaliukų gyslų susukant galus buvo prijungti artimo storio laidininkai ir jais tekėjo elektros srovė.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ištirti esmines bylos aplinkybes, ėmėsi visų reikalingų procesinių priemonių ir, vadovaujantis BPK 286 straipsnio 1 dalimi, proceso dalyvių prašymu paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti, dėl ko atsidalino kabelis. 2007 m. gegužės 4 d. kompleksinės ekspertizės aktu nustatyta, kad trumpo jungimo srovių poveikyje tyrimui pateikto kabelio gyslų grandinės nutrauktos nebuvo, o kabelio gyslų galai atidalinti laužiant. Kompleksinės ekspertizės akte taip pat pateikti alternatyvūs kito kabelio (atvado) prijungimo būdai neatjungiant visos linijos, kas paneigia nuteistojo teiginį apie tai, kad neįmanoma prie įvadinio kabelio prijungti šalutinius. Kadangi šis ekspertizės aktas atitiko šiam procesiniam dokumentui BPK 88 straipsniuose keliamus reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo ja netikėti ir pagrįstai rėmėsi. Tuo tarpu kasatoriaus išreikštų abejonių dėl skirtingų tyrimui pateiktų kabelių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, nes 2005 m. gegužės 5 d. atliekant kratą pas P. L. buvo iškirpta pažeista įvadinio kabelio dalis, kuri, kaip daiktinis įrodymas įdėta į medžiaginį maišelį ir užplombuota. Kadangi kratos metu dalyvavo bei protokole pasirašė šeši asmenys, taip pat ir nuteistasis, kolegija neturi pagrindo abejoti šio procesinio veiksmo teisėtumu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 179 straipsnio 1 dalį.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nesutinka su teismų padarytu įrodymų vertinimu ir didelę dalį kasacinio skundo skiria įrodymų vertinimo klausimams, ginčydamas byloje esančių įrodymų vertinimą. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnį, kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, liudytojų nekviečia ir neapklausinėja, taigi neturi galimybių pervertinti žemesnių teismų padarytus įrodymų vertinimus. Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija nesprendžia, ar teismai tinkamai įvertino įrodymus, o tik remiasi teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, spręsdama teisės taikymo klausimus. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ar nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis ), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Todėl nuteistojo P. L. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas atskirų įrodymų vertinimas, paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. L. kasacinį skundą atmesti.