- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-04
- Bylos Nr.
- e2-1546-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00630-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Paramos centras“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Paramos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą viešajai įstaigai „Paramos centras“ iškelta bankroto byla, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei VšĮ „Paramos centras“. Anot pareiškėjo, atsakovė yra nemoki, nevykdo savo prievolių ir kitų finansinių įsipareigojimų, yra skolinga VSDFV biudžetui 5 440,95 Eur, VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Pagal VSDFV taikytas priverstinio poveikio priemones skola taip pat nebuvo išieškota. Pareiškėjas pažymėjo, jog įvykdė pareigą apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti atsakovei bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi iškėlė VšĮ „Paramos centras“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė I. Š..
Teismas, spręsdamas dėl įmonės nemokumo, nurodė, kad atsakovė VšĮ „Paramos centras“ aktualių finansinės atskaitomybės duomenų nepateikė, dokumentai nepateikti ir Juridinių asmenų registrui. Teismas nustatė, kad atsakovės vardu nėra registruotas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, nėra duomenų apie veiklos vykdymą bei gaunamas pajamas, pagal VSDFV duomenis, įstaigoje yra apdraustas vienas darbuotojas, o skola šiam biudžetui siekia 5 734,76 Eur. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė VšĮ „Paramos fondas“ atskirajame skunde, bei papildomuose paaiškinimuose, prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ši įstaiga įsteigta Lietuvoje, tačiau priklauso Rusijos įmonių grupei ir vykdo veiklą kitose šalyse; kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nedalyvaujant įstaigos vadovui, jam nepranešus; kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo yra suklastotas, o ši byla iškelta nepagrįstai. Be kita ko, nurodo, kad jokių dokumentų šiame procese neteiks.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė nevykdo prievolės kiekvieną mėnesį nuo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos apskaičiuoti ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., todėl susidarė nurodyta skola, kuri nėra sumokėta. Ši skola neišieškota pritaikius priverstinio poveikio priemones. Atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Todėl ji pagrįstai pripažinta nemokia.
2.Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad informacija apie keliamą bankroto bylą atsakovei nebuvo žinoma, kadangi pareiškėjo pranešimas buvo įteiktas pačiam vadovui asmeniškai pasirašytinai.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius I. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, jis pradėjo vykdyti teismo bei teisės aktais nustatytus pavedimus, tačiau duomenų, kurie paneigtų skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą apie atsakovo nemokumą, neturi. Priešingai, informavo, kad keturi buvę atsakovės darbuotojai nurodė, jog jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis, įstaiga neturi ir neturėjo jokių patalpų veiklos vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl skundo argumentų
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo tvarka. Nurodyta, kad tuo atveju, kai yra bent viena iš ĮBĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, prie kurio turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys, jog CPK nustatyta tvarka yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, o taip pat turi būti pateikta šiame straipsnyje nurodyto pranešimo kopija. Taigi, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios privalo laikytis kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei (skolininkui) iškėlimo. Kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu, kuris laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Taip pat ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tinkamas skolininko informavimas apie tai sudaro prielaidas jam atsiskaityti su kreditoriumi ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo. Kartu tokiu reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik laikinų finansinių sunkumų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas VSDFV, teikdamas šį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė 2015-11-25 pranešimą Nr. (8.1) 3-131600, kuriuo apeliantė buvo įspėta apie galimą bankroto bylos inicijavimą, jei nebus sumokėta skola. Pateiktas įteikimo pranešimas (el. b. l. 22-23), patvirtinantis, jog pašto siunta buvo įteikta asmeniškai S. G., t. y. apeliantės vadovui. Taip pat pateikti įrodymai, kad apeliantei (buveinės adresu) buvo siunčiami pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašai, kurie buvo grąžinti su pašto žyma „gavėjo nerasta“. Be to, pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2016-01-30 įteikimo pranešimą, kuriame nurodyta, kad pašto siunta įteikta S. G. (el. b. l. 69-70). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus bei reikalavimus, įtvirtintus ĮBĮ 6 straipsnyje, sprendžia, jog jie buvo tinkamai įvykdyti, todėl atskirojo skundo argumentai dėl ikiteisminės ne ginčo tvarkos pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).
Kaip yra žinoma, pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Įmonių bankroto įstatymo ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad ši byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Priešingai, nei tvirtinama atskirajame skunde, teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, įvertino tiek duomenis apie jos turimas skolas, tiek informaciją apie turimą turtą, ir tuomet sprendė, kad apeliantė yra nemoki, jai keltina bankroto byla. Tuo tarpu atskirajame skunde nepateikti jokie įrodymai, paneigiantys šias teismo išvadas.
Teismų praktikoje ne kartą vienareikšmiškai nurodyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka (ĮBĮ 10 str. 1 d.); kad būtent atsakovui (jo vadovui), kurio dispozicijoje yra įmonės dokumentacija, turtas, etc., tenka pareiga pateikti informaciją teismui bei įrodyti savo finansinės padėties stabilumą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, tuo nevykdydama savo pareigos, nustatytos CPK 178 straipsnyje. Priešingai – skunde kategoriškai nurodoma, jog jokie dokumentai nebus teikiami. Šiuo aspektu teismas paaiškina, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali apriboti asmens, vengusio pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdžiusiam procedūroms, teisę nuo 3 iki 5 metų eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, o pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovui, nepateikusiam teismui dokumentų apie įmonės finansinę padėtį, gali būti paskirta 2 896 Eur bauda.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta šioje nutartyje aukščiau, apeliacinis teismas atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieką nepakeistą (ĮBĮ 2 str. 8 d.; 6 str.; 9 str. 7 d.; CPK 178 str.; 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.