Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1059/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
1-99-1059/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58284-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Nukentėjusysis
A. S., V. S.
Kaltinamasis
A. D.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Vytautas Sketeris, Tautvydas Tomkaus
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1059/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58284-2016-9

Bylų kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5

ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

RokiškisRokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Ignas Totilas,sekretoriaujant Laurai Stulgienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei,nukentėjusiesiems A. S., A. S., V. S., jų atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Vytautas Sketeriui,nedalyvaujant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, neteistas, nebaustas, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 p. reikalavimus – sankryžoje, šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., privalėjo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostas, tačiau to nepadarė ir nepraleido per (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėją, šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios A. S. ir ją kliudė dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota pėsčioji A. S., kuri (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., mirė nuo dešinės blauzdos sumušimo: poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos dešinio kelio sąnario ir dešinės blauzdos srityse, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinio lūžio, kas komplikavosi dešinės kojos giliųjų venų tromboze, abiejų plaučių arterijų trombembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo žmona S. I. D.. Važiavo iš stomatologo, kur jam buvo suleista vaistų, tačiau apsvaigęs nesijautė. Reguliuojamoje sankryžoje suko į kairę, jį apakino saulė ir nepamatė pėsčiosios bei ją kliudė. Važiavo 4 ar 5 km/h greičiu, buvo numatęs, kur važiuos, manevras buvo nestaigus. Po kontakto nukentėjusiąją išvežė į ligoninę, o vėliau sužinojo, kad ji mirė. Jo vairavimo stažas 18 metų, iki tol eismo įvykių neturėjo. Nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs, nes automobilį vairuodavo nedažnai. Nebendravo su nukentėjusiais, nes jie gyvena toli, nežinojo nei jų telefono numerių, nei adresų. Jis atsiprašo nukentėjusių, labai išgyvena dėl įvykio. Jis santaupų, neturi, vienintelis turimas turtas 1986 m. gamybos automobilis „Audi 80“. Visos jo gaunamos pajamos tik pensija, kuri siekia 300 Eur. Jam šiuo metu labai suprastėjo sveikata, dėl sveikatos būklės turi daug rūpesčių ir išlaidų.

Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Liudytojos S. I. D. parodymais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., važiavo su vyru A. D. jiems priklausančiu automobiliu, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo nuo prekybos centro (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g. ir sankryžoje, šviečiant žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę pusę, į Respublikos g. Sankryžoje jiems priešais važiavo policijos automobilis. Kiek ji suprato, tai vyras užsižiūrėjo į tą policijos automobilį, žiūrėjo, ar reikia jį praleisti. Jos vyras važiavo labai lėtai. Ji matė, kad per perėją eina moteris, ji buvo visai prie pat šaligatvio, gal koks vienas žingsnis jai buvo likęs iki šaligatvio. Moteris per perėją ėjo jiems iš kairės pusės ir partrenkimo metu jau buvo beveik perėjusi per gatvę iki šaligatvio. Ji nespėjo sušukti vyrui, kad jis sustotų. Pasisukus į kairę, labai švietė saulė, vėliau jai vyras sakė, kad saulė jį apakino ir jis nepastebėjo tos pėsčiosios. Ji galvojo, kad vyras mato tą moterį ir kad moteris spės prieiti iki šaligatvio. Tą moterį kliudė automobilio dešinės pusės priekiniu kampu. Pėsčioji, kaip vėliau sužinojo A. S., nugriuvo visai prie šaligatvio. Jie iš karto sustojo. (duomenys neskelbtini) ji A. S. skambino, atsiprašė savo ir vyro vardu už tai, kad važiuodami ją sužalojo, jos pasikalbėjo, A. S. sakė, kad jai lūžo koja, kad ji pas dukrą (duomenys neskelbtini), nes samdyti žmogų, kuris ją prižiūrėtų, brangu. Ji A. S. pasakė, kad paskambins po visų švenčių. Kai paskambino po švenčių, atsiliepė dukra ir pranešė, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Ji tos dukros klausė, ar ji sutiks taikytis. A. S. dukra, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurios nei vardo, nei pavardės nežino, sakė, kad yra linkę taikytis, tačiau jie turi sumokėti 12 000 Eur. Tokios sumos jie neturi, todėl pinigų sumokėti negali. (b. l. 105 -106, 108 - 109).

Liudytojos O. V. parodymais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., su A. S. ėjo iš prekybos centro (duomenys neskelbtini). Sankryžoje palaukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir, kai jis užsidegė, pradėjo eiti per gatvę. Matė, kad sankryžoje nuo (duomenys neskelbtini) g. yra sustojęs policijos automobilis, kuris rodė posūkį. A. S. dar pasakė „gal praleiskim policijos mašiną“, bet policijos automobilis stovėjo ir jos toliau ėjo per perėją. Likus iki šaligatvio apie du žingsnius, buvo smūgis į A. S., tas automobilis ir ją pačią truputį kliudė, jis ją apsuko ir ji pradėjo bėgti, pagrindinis smūgis buvo į A. S., nes ši ėjo arčiau sankryžos pusės, o ji ėjo kitoje pusėje, A. S. iš kairės. Ji nenukentėjo, net nenugriuvo. Automobilis, partrenkęs A. S., važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir sankryžoje suko į kairę. Partrenkęs jos draugę, automobilis iš karto sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas, pagyvenęs vyriškis, visas drebėjo ir sakė, kad nepamatė jų, nes jį apakino saulė. Ji dar norėjo padėti atsistoti A. S., bet ši pasakė, kad jai blogai su koja. Nuo griuvimo buvo nubrozdinta A. S. dešinė veido pusė, sumušta dešinė ranka. A. S. lazdelė, nes ji paskutiniu metu vaikščiojo su lazdele, sulinko, nes automobilis pirmiausia trenkėsi į lazdelę. Iš sankryžoje buvusio policijos automobilio išlipo pareigūnės, neužilgo atvažiavo greitoji pagalba ir A. S. išvežė į ligoninę. Tą pačią dieną aplankė A. S. jau namie, ši sakė, kad jai lūžo koja, koja buvo sugipsuota. Sekančią dieną pas A. S. atvažiavo dukra ir ją išsivežė į (duomenys neskelbtini). Po to kiekvieną dieną ji su A. S. susiskambindavo, vieno pokalbio metu prieš pat Kalėdas, A. S. jai sakė, kad jai skambino vairuotojo žmona teiravosi apie sveikatą ir siūlė susitarti, kad nebūtų teismo. (b. l. 113-114).

Liudytojos I. P. parodymais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja S. L. tarnybiniu automobiliu „Mitsubischi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), į Rokiškio rajono policijos komisariatą, esantį Rokiškio m., Pramonės g. 9. Tarnybinį automobilį vairavo S. L.. Įvažiavę į Rokiškio m., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuojant į Rokiškio rajono policijos komisariatą, iš (duomenys neskelbtini) gatvės reikėjo pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. į dešinę pusę. Sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. šviesoforais reguliuojamos sankryžos, nes, norint pasukti į dešinę pusę, turėjo praleisti per sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją ėjusius žmones. Kokios spalvos šviesoforo signalas joms tuo metu degė, ji dabar neprisimena, bet per pėsčiųjų perėją, esančią jų stovinčio automobilio dešinėje pusėje, ėjo žmonės, kuriuos jos turėjo praleisti. Kai sustojo, matė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios tiesiai priešais jų stovintį automobilį, atvažiuoja automobilis „Audi 80“, valst. Nr. neprisimena, kuris, nestabtelėdamas, suka į Respublikos gatvę ir užvažiuoja tiesiai ant moters, ėjusios per pėsčiųjų perėją. Ji išlipo iš automobilio, pribėgo prie moters, paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Automobilis „Audi 80" stovėjo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, prie pat ant pėsčiųjų perėjos gulinčios moters. Iš to automobilio išlipęs jo vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta A. D., taip pat buvo priėjęs prie gulinčios moters ir sakė, kad nepamatė jos einančios, nes „užspigino saulė“. Moteris greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į Rokiškio rajono ligoninę, o įvykio vietoje buvo atlikti būtini veiksmai (b. l. 116).

Liudytojos S. L. parodymais, kurie savo turiniu analogiški I. P. parodymams todėl plačiau neaprašomi. (b. l. 118-119).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. S. mirė nuo dešinės blauzdos sumušimo. Į tai nurodo poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruvos dešinio kelio sąnario ir dešinės blauzdos srityse, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis. Tai komplikavosi dešinės kojos giliųjų venų tromboze, abiejų plaučių arterijų trombembolija, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu. A. S. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 54-60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad A. S. nustatytas dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, padarytas dešinės blauzdos sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš nukentėjusios apžiūrą VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje, t. y. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., todėl neatmetama galimybė, kad pastarasis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje minimo eismo įvykio metu. A. S. nustatytas dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis turėjo netiesioginės įtakos A. S. mirties priežasčiai. Tai yra, A. S. mirtis įvyko dėl po dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio išsivysčiusių gyvybei grėsmingų komplikacijų- dešinės kojos giliųjų venų trombozės, plaučių arterijų trombembolijos ir ūminio kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimo. (b. l. 62-63).

Taip pat kita rašytine bylos medžiaga, kuri plačiau neaprašoma: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 23), transporto priemonės apžiūros protokolu ir planu (b. l. 12-14, 15, 16-18), įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu (b. l 33-34, 35-37).

BK 281 straipsnio 5 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildomos vertybės – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus. Būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia KET.

Teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio vairuotojas kaltinamasis A. D. nesilaikė KET 158 p. reikalavimų bei sankryžoje sukdamas į kairę, privalėdamas duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostas, nepraleido per pėsčiųjų perėją, šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios A. S. bei ją sužalojo. Byloje pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusios mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, sukelto A. D., metu patirti sužalojimai. Taigi būtent dėl A. D. padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu patirti sužalojimai sąlygojo A. S. mirtį. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamojo A. D. veika pagal BK 281 str. 5 d., kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

BK 281 str. 5 d. numatyta, kad už nusikaltimo numatyto šioje dalyje padarymą skiriama laisvės atėmimo iki 8 m. bausmė.

Skirdamas bausmę A. D. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Ši aplinkybė pripažintina, nes A. D. nuo pat pradžių pripažino padarytą veiką, po įvykio sustojo, suteikė nukentėjusiajai pagalbą. Jis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė dėl padaryto gailisi.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika žala padaryta transporto eismo saugumui bei žmogaus gyvybei, į kaltės formą – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo; į kaltinamojo asmenybę: A. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad A. D. yra garbaus (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis serga onkologine liga – skrandžio vėžiu su metastazėmis kauluose, taip pat jam trinka širdies ritmas – prieširdžių virpėjimas, serga bronchine astma (t. 1. b. l. 128 – 130). Atsižvelgtina ir į nusikaltimo pavojingumą – sutiktina, kad A. D. padarytas KET pažeidimas nebuvo grubus, jis važiavo labai lėtai (vos apie 5 km/h greičiu) bei dėl to, kad buvo apakintas saulės nepastebėjo per perėją ėjusios pėsčiosios. Eismo įvykio kilimui galėjo turėti įtakos ir garbus kaltinamojo amžius, jo sveikatos būklė, vairavimo įgūdžių stoka – kaip pats pripažino, automobilį jis vairuoja retai, ar net vaistų poveikis, nes gydytojos R. K. pažymoje (t. 1. b. l. 129 – 130) tokia galimybė nebuvo atmesta. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 56 str. 1 d., 61 str.), kaltinamajam skirtina vienintelė įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatomas artimas įstatyme numatytam minimaliam.

Kadangi A. D. iš esmės charakterizuojamas teigiamai – neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant minimaliam įstatyme numatytam terminui bei vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 8 p., 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., 68 str., skiriant jam įstatyme numatytą įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Kaltinamajam skirtina BK 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, vairuoti transporto priemones, nes nusikalstama veika buvo padaryta šia teise piktnaudžiaujant. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. D. vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas eismo įvykio metu jau buvo pasibaigęs, tačiau jis vis tiek šia teise naudojosi bei padarė KET pažeidimą, kuris tapo nukentėjusiosios A. S. mirties priežastimi. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad A. D. nepakankamai įvertino savo gebėjimus vairuoti, nes jam odontologo buvo suleisti vaistai, kurie galėjo įtakoti vairavimo sugebėjimus, taip pat kaip nurodyta gydytojos R. K. pažymoje, jos nuomone, A. D. dėl daugybinės patologijos transporto priemonės vairuoti negali. Jis suprato, kad jo sveikatos būklė prasta, nes lankėsi pas gydytojus, o be to jam jau nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 2, b. l. 11). Aptartos aplinkybės rodo, kad A. D. teise vairuoti piktnaudžiavo, jam dėl sveikatos būklės vairuoti yra pavojinga todėl teismo nustatytam laikui kaltinamajam uždraudžiama minima teise naudotis.

Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas

Nukentėjusieji A. S., A. S., V. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius bei kiekvienas prašė priteisti po 2246, 12 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 72-74, 75-80, 94-96, 86-88). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas sumažino ieškininius reikalavimus sumai, kuria draudimo bendrovė atlygino padarytą žalą ir prašė priteisti iš kaltinamojo kiekvieno nukentėjusiojo naudai po 1656,19 Eur turtinės žalos atlyginimo ir po 8333,33 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto Įstatymo 3 str. nurodyta, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo A. D. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, nėra abejonių. Nustatyta, jog A. D. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (1 t. b. l. 26). Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo A. D. nusikalstama veika padarytą žalą. AB „ Lietuvos draudimas“ buvo pripažintas civiliniu atsakovu šioje byloje. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra – nuo (duomenys neskelbtini) – 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1000000 Eur dėl žalos turtui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Žala remiantis CK 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai savo patirtą turtinę žalą vertino 6738, 38 Eur suma, nurodo, kad ją sudaro: 5, 15 Eur vaistams; 1811, 60 Eur laidojimo išlaidos; 511, 63 Eur už gedulingus pietus; 160 Eur bažnyčiai ir salės nuomai, 50 Eur vairuotojui, 200 Eur kurui, 4000 Eur paminklui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusieji pretenziją dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pateikė civiliniam atsakovui draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiesiems 1769, 78 Eur, jie šia suma sumažino ieškininį reikalavimą.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) rašytinių paaiškinimų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvertinus pateiktus reikalavimus bei įrodymus buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti, kurią sudarė: 5,15 Eur už medikamentus (Ketanol preparatą); 1811,60 Eur už laidojimo išlaidas (duobės kasimas – 90 Eur, kapavietės įrengimas 330 Eur, kremavimas 577 Eur, kapinių sąsk. – 100 Eur, nuotraukos – 3 Eur, gėlės – 80 Eur, laidojimo paslaugos – 631,60 Eur); 498,63 Eur – už gedulingus pietus. Draudimo išmoka apskaičiuota pagal pateiktus prašymus, nekompensuojant alkoholio – 13 Eur. Tokiu būdu draudimas apskaičiavo 2.315,38 Eur nuostolį bei šios sumos atėmęs valstybės pašalpas (541,60 Eur) išmokėjo 1769,78 Eur. Draudimo bendrovė savo teismui pateiktuose raštuose teigia, kad su kai kuriomis prašomomis priteisti išlaidomis ji nesutinka bei atsisakė kompensuoti 160 Eur auka bažnyčiai, 50 Eur vairuotojui, 200 Eur už kurą – viso 410 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad žalos faktą ir dydį turi įrodyti žalą prašantis priteisti asmuo. Draudikui nebuvo pateikti čekiai dėl išlaidų vairuotojui, kurui bei bažnyčiai. Dėl 4000 Eur išlaidų antkapiui priteisimo draudikas paaiškino, kad paminklo išlaidų apmokėjimas bus sprendžiamas ir šios išlaidos bus kompensuojamos pateikus išlaidas patvirtinančius įrodymus (sąskaitas faktūras, kitus mokėjimus patvirtinančius įrodymus), nes nepatyrus žalos, ji negali būti atlyginama. Paaiškino, kad jei šios išlaidos dar nepatirtos, nukentėję asmenys galės kreiptis į draudimo bendrovę ateityje (per 4 metus nuo įvykusio įvykio) ir bus bendra tvarka sprendžiama dėl išlaidų atlyginimo atsižvelgiant į protingų išlaidų antkapio įrengimui standartą.

Teismas vertindamas nukentėjusiųjų reiškiamo civilinio ieškinio pagrįstumą pažymi, kad byloje negali būti atlyginami menami nuostoliai, kurie nėra patirti ir neaišku ar bus patirti, ir kokio dydžio, ateityje. Antkapis šiuo metu nėra pastatytas bei nėra aiškus jo pastatymo – taigi nuostolių atsiradimo laikas bei nuostolių dydis. Iš byloje pateiktų civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta ir sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtas protingas išlaidas antkapio pastatymui kai šios bus patirtos, todėl spręstina, kad išlaidos dėl antkapio įrengimo nepriteisiamos, o nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams išaiškintina teisė kreiptis dėl patirtų išlaidų atlyginimo į civilinį atsakovą kai šios atsiras.

Sutiktina su draudimo bendrovės sprendimu atsisakyti atlyginti nurodytas išlaidas bažnyčiai ir vairuotojui, nes nei byloje nei draudimo bendrovei nebuvo pateikti šių išlaidų susidarymo įrodymai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ 26 p. nurodyta, kad teismai, spręsdami laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais ir įvertinti konkrečias bylos aplinkybes. Atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad byloje aukščiau minimų išlaidų susidarymas nedetalizuotas, nepagrįstas įrodymais, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Teismas visgi kaip žalą iš dalies pripažįsta civilinių ieškovų patirtas išlaidas kurui. Pažymėtina, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai byloje pateikė išlaidų kurui susidarymą patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 80). Spręsdamas šių išlaidų priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad du iš trijų nukentėjusiųjų (A. S. ir V. S.) gyvena (duomenys neskelbtini) todėl jie neabejotinai turėjo išlaidų vykdami į mamos laidotuves (duomenys neskelbtini). Taip pat po A. S. sužalojimo A. S. vyko į (duomenys neskelbtini) ir mamą atsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), kur ją slaugė iki mirties. Taipogi manytina, kad nukentėjusieji rūpindamiesi mamos laidotuvių organizavimu taip pat turėjo ir kitų išlaidų kurui. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais pripažįsta dalį šių išlaidų nukentėjusiųjų patirtais nuostoliais ir priteisia 150 Eur nukentėjusiųjų patirtų išlaidų kurui. Toks patirtų išlaidų dydis teismo nuomone yra protingas.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LAT 2K-492-/2006, 3K-3-371/2003).

Neatsargūs nusikaltimai yra labai įvairūs pagal savo pobūdį ir kilusius padarinius, todėl priimant sprendimus dėl šiais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo reikia atsižvelgti į šias aplinkybes t. y. pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Įstatymas nusikaltimu padarytai žalai numato atlyginti numato piniginę satisfakciją.

CK 6.284 str. 1 d. išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą).

Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Ar jie tokie, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu šie santykiai nėra artimi, jei jie atsitiktinio pobūdžio ar netgi priešiški, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas.

Šioje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė mirusiosios vaikai. Jiems kaltinamojo veiksmais netekus artimo asmens buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, šokas. Nukentėjusieji su mama buvo artimi bei dėl mamos mirties neabejotinai patyrė neturtinę žalą.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad atlygino nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą savo civilinės atsakomybės ribose – 5000 Eur sumai (2 t. b. l. 2 – 5), todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl viršijančios aptartą sumą neturtinės žalos priteisimo iš ją padariusio asmens – kaltinamojo A. D..

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes – dėl kaltinamojo veiksmų žuvo asmuo (nukentėjusiųjų mama), šią žalą padariusio asmens kaltę – padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, jo turtinę padėtį – jis nedirba – pensininkas, kas mėnesį gauna apie 300 Eur senatvės pensiją (t. 2, b. l. 15 – 17), nekilnojamojo turto neturi, kaip pats nurodo, vienintelis jo turimas turtas tai automobilis – „Audi 80“ 1986 m. gamybos, kurį vairuodamas sukėlė eismo įvykį. Jo sveikatos būklę – senyvo amžiaus – (duomenys neskelbtini) m., serga onkologine liga – skrandžio vėžiu su metastazėmis kauluose, taip pat širdies ligomis bei bronchine astma, jam nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 2, b. l. 11). Teismas taipogi atsižvelgia į A. D. padarytų veiksmų pavojingumą – padarytas KET pažeidimas nebuvo grubus – vairuotojas leistino greičio neviršijo, o pats eismo įvykis kilo esant nepakankamam jo atidumui dėl ko jis šviečiant saulei bei jos apakintas, neįsitikino ar per pėsčiųjų perėją neina pėstieji bei jų nepraleido. Pažymėtina, kad dėl eismo įvykio kontaktas su nukentėjusiąja nebuvo ypač stiprus ir šio eismo įvykio pasėkoje jai buvo sulaužyta koja bei ji išleista gydytis į namus, o mirė nukentėjusioji nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų komplikacijų.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o būtent į kaltinamojo turtinę padėtį bei jos pagerėjimo ateityje perspektyvas, jo sveikatos būklę, amžių, nusikaltimo pavojingumą, daro išvadą, kad 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas išmokėtas nukentėjusiesiems civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ esamoje situacijoje yra pakankama piniginė kompensacija bei nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta. Teismas pažymi, kad nėra jokios abejonės dėl nukentėjusiųjų patirtų neigiamų išgyvenimų netekus mamos, tačiau šiuo atveju didesnės žalos priteisimas iš kaltinamojo būtų formalus aktas, nes šios žalos kaltinamasis nebūtų pajėgus atlyginti.

Proceso išlaidų atlyginimas ir kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 103, 105 str., iš kaltinamojo A. D. priteistina 9, 06 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei bei 1100 Eur atstovavimo išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiesiems V. S., A. S., A. S.. Nuketėjusiųjų patirtų išlaidų, advokato pagalbai, dydį, pagrindžia byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai ( t. 2, b. l. 25 – 26). Šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes byloje surašyti trys civiliniai ieškiniai, nukentėjusiesiems atstovauta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (posėdis truko 3 val. 30 min.).

Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 8 p., 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant A. D. be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

A. S., V. S. ir A. S. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

A. S., V. S. ir A. S. ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies bei priteisti kiekvienam po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. D. po 366,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) A. S., V. S. ir A. S. advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

Išieškoti iš A. D. valstybei 9,06 Eur (devynis eurus 6 ct) proceso (pašto) išlaidų.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Rokiškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Ignas Totilas