Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-1327-292/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-21
Bylos Nr.
2-1327-292/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
L. P.
Suinteresuotas asmuo
R. P.
Civilinė byla Nr. 2-1327-292/2015;proceso Nr. 2-13-3-00642-2015-9;procesinio sprendimo kategorijos:
(S)34.; 116.1.; 128.2.ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 21 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant pareiškėjai L. P. ir jos atstovei advokato padėjėjai M. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškime (b. l. 1-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad L. P. po jos motinos G. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina G. P.. Mirusioji G. P. testamento nepaliko. Ji ir jos brolis R. P. yra palikėjos G. P. vaikai. G. P. vyras miręs anksčiau. Kaip mirusiosios palikimas liko tik kompensuojamoji senatvės pensijos 159,80 eurų suma. Po G. P. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Mirus motinai G. P., ji su broliu R. P. organizavo laidotuvių apeigas, gavo laidojimo pašalpą. Po motinos mirties ji nuolat prižiūri kapavietę. Taip pat ji rūpinosi ir visais likusiais motinos asmeniniais daiktais bei kitu likusiu motinos smulkiu turtu, juo naudojosi kaip savo. Iki motinos mirties ji kartu su motina gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris jai priklauso nuosavybės teise. Ji žinojo, kad jos motina G. P. jokio nekilnojamojo ar kito vertingo kilnojamojo turto neturėjo, todėl į notarą juridiškai priimti mirusiosios palikimo per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Mirusiajai priklausiusį turtą prižiūri ir jį valdo su brolio R. P. žinia ir sutikimu, kuris jai iki šiol dėl to pretenzijų nepareiškė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014-12-01 pažymos apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą sužinojo, kad jos motinai G. P. yra priskaičiuota ir neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos 159,80 eurų suma, todėl siekiant gauti minėtą išmoką, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas.

Suinteresuotas asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 18, 20).

Teisme gautas suinteresuoto asmens R. P. atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės jam yra žinomos, kad pareiškėja yra jo sesuo, su kuria yra glaudus ryšys. Jo sesuo su motina kartu gyveno ir rūpinosi motina, o po motinos mirties pareiškėja faktiškai perėmė visą motinos turėtą turtą, asmeninius daiktus. Pareiškėja tvarko ir prižiūri motinos kapavietę. Į mirusios motinos G. P. palikimą jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti (b. l. 18).

Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (LR CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Įstatyme (LR CK 5.50 str. 2 d.) įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (LR CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos G. P. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja L. P. (b. l. 6, 8, 9), kuri yra mirusiosios dukra, ir suinteresuotas asmuo R. P., kuris yra mirusiosios sūnus (b. l. 8). Paveldėjimo byla po G. P. mirties nėra užvesta (b. l. 10). Po G. P. mirties atsirado palikimas: mirusiosios asmeniniai daiktai ir smulkus turtas, kuriuos pareiškėja po savo motinos mirties pradėjo valdyti ir kurie liko pareiškėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), kuriame pareiškėja gyveno kartu su motina G. P.. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo turėtų pretenzijų į mirusiosios G. P. palikimą. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad į mirusios motinos palikimą jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b. l. 18).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po G. P. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo motinos G. P. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė