Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2024-05-20 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK ) 281 str. 1 d. 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams, įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždrausta 1 metus ir 3 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones. 2024-06-14 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. R. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:2024-07-27 apie 04.20 val. (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, iki kol Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK pareigūnai alkotesteriu „Drager Alcotest“, 7510 Nr. ARKB-0194, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2067095, jam 2024-07-27 04:23 val. nustatė 1,80 prom. neblaivumą.

Taip pat kaltinamasis A. R. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę- 2024-05-20 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir tris mėnesius. 2024-06-25 Lietuvos probacijos tarnyboje Kauno regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (teisines pasekmes), jis 2024-07-27 apie 04.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, iki kol Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK pareigūnai alkotesteriu "Drager Alcotest", 7510 Nr. ARKB-0194, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2067095, jam 2024-07-27 04:23 val. nustatė 1,80 prom. neblaivumą, tokiais veiksmais tyčia nevykdė 2024-05-20 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise, taip vengdė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie asmenį pateikti duomenys, kad A. R. 2024-05-20 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. , padarymą, be bausmės, BK 68 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždrausta 1 metus ir 3 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones. 2024-06-14 jis įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje ( b. l. 56).

2024-07-30 Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad A. R. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje, vykdant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-05-20 nuosprendį, 2024-06-25 pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos teisinės pasekmės dėl bausmės sąlygų nevykdymo. Pridedama „Individualaus probuojamojo priežiūros plano“ kopija, kuri patvirtina, kad A. R. supažindintas pasirašytinai (b.l. 42-48).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra K. S. (b.l. 33).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Renault Laguna“, 2005 metų gamybos, kaina Lietuvoje yra 1640 eurų (su PVM) (b.l. 34).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. R. kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, tikrinimo alkotesteriu duomenimis, taip pat ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis A. R. 2024-07-27 vairavo transporto priemonę-K. S. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatytas neblaivumas- 1,80 prom.), taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Ši veika atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., sudėtį.

Be to nustatyta, kad automobilį kaltinamasis A. R. vairavo neturėdamas teisės jo vairuoti, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamojo parodymai, bylos rašytiniai įrodymai- teistumo duomenys, nuosprendis, probacijos tarnybos duomenys, patvirtina, kad apie šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą, jos vykdymo tvarką ir atsakomybę už jos nevykdymą kaltinamajam buvo žinoma. Nustatyta, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu kaltinamasis A. R. ne tik kad vairavo transporto priemonę, bet vairavo dar ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas, tuo padarydamas naują nusikalstamą veiką.

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to, teismų praktikoje, be minėto veikos sistemingumo požymio, yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018). Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad per baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį kaltinamasis A. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo pačiu padarydamas nesunkų tyčinį nusikaltimą, sukeldamas grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Jokių svarbių ar pateisinamų priežasčių vairuoti transporto priemonę neturėjo. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo A. R. piktybišką paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, todėl jo padaryta veika jau pasiekusi tokį pavojingumo lygį, kad būtų pripažinta nusikalstama. Kaltinamojo veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str., sudėtį.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę įvertina padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį –A. R. padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą. Be to, būdamas neblaivus jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tokiu būdu sukeldamas didelį pavojų tiek sau, tiek visuomenės ir eismo saugumui, jau būdamas teistas už eismo įvykio sukėlimą. Šie duomenys leidžia spręsti apie didesnį nustatytos veikos pavojingumą bei atsainų nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Kaltinamasis A. R. teistas arešto bausme už nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu- eismo įvykio, kurio metu nesunkiai buvo sužalotas pėsčiasis, sukėlimą. Naujas nusikalstamas veikas padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, pažeidimai grubūs- leistino greičio viršijimas. Kaltinamasis nedirba, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, todėl baudos įvykdymas būtų apsunkintas. Nors kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų- galvos kraujotakos, stuburo, kelio sąnarių pakitimų, tačiau negalia, dalyvumo lygis jam nenustatytas. Turimi sveikatos sutrikimai nesutrukdė daryti nusikalstamas veikas. Yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama parenkant bausmės rūšį. Teismas, individualizavęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir kaltinamojo asmenybę sprendžia, kad už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos arešto bausmės, didesnės, bet artimesnės vidurkiui. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, sveikatos būklę, griežčiausios BK 281 str. 1d. sankcijoje numatytos bausmės laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į tai, kad A. R. jau buvo teistas arešto bausme, bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo- vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodeksas garantuoja arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems teisę gauti medicininę pagalbą, todėl nuteistojo sveikatos priežiūra bus užtikrinta ir bausmės atlikimo metu.

Nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto tvarka griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis A. R. padarė neatlikęs 2024-05-20 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 1 d. paskirtos 50 parų arešto bausmės, šios bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl nuosprendžiai bendrintini BK 64 straipsnio 1, 3 dalies tvarka, taikant dalinį bausmių sudėjimą. Nustatant bendrinimo būdą bei pridėtinos bausmės dalį, teismas įvertina veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę (teistumas, sistemingas administracinių nusižengimų darymas), todėl pridėtina pusė skirtinos bausmės. Baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, tam reikalinga turėti specialią teisę, t. y. teisę vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. A. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nors jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau siekiant prevencinių tikslų, taip pat užkirsti kaltinamajam galimybę iš karto po šios veikos įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir toliau šia teise naudotis, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad vairavo automobilį kai ši teisė jau buvo atimta už nusikalstamos veikos padarymą, skirtinas didesnis negu vidurkis terminas.

Kaltinamasis A. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis ne jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Šiuo atveju transporto priemonės savininkė K. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis panaudos jai priklausančią transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (vairuos būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas). Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota. Tokiu atveju turi būti sprendžiama BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybė. Baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, o ne nusikaltimo priemonės, t. y. konfiskuotino turto savininkui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokio vertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie atitinkamos transporto priemonės vidutinę vertę. Turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Iš byloje pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad transporto priemonės - „Renault Laguna“, 2005 metų gamybos, kaina Lietuvoje yra 1640 eurų (su PVM). Teismas su tokia nustatyta verte nesutikti neturi jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pasakyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – proporcingumo principas – reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d. nutarimai); konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, be kita ko, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai).

Įstatymo leidėjas yra nustatęs, jog už tokio pobūdžio nusikaltimą, kurį padarė A. R., yra privaloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusikaltimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad, nepaneigiant proporcingumo principo svarbos ir galimybės jį taikyti sprendžiant dėl privalomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, proporcingumo principo taikymas galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Nukrypimas nuo bendrųjų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikaltimą, tiek jį padariusį asmenį, tiek kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs konfiskuotino turto vertę, padarytą nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad šioje byloje išimtinių aplinkybių, leidžiančių mažinti ir taip jau gana nedidelę konfiskuotino turto vertę, nenustatyta. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikaltimo pobūdį (transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesant jokios būtinybės ją vairuoti), nustatytą neblaivumo laipsnį (1,80 promilės-vidutinis girtumo laipsnis), kaltinamojo anksčiau sistemingai darytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinius nusižengimus), visos pinigų sumos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, išieškojimas nepažeis proporcingumo principo. Nors kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų, tačiau negalia ar dalyvumo lygis jam nenustatytas. Jo esama darbinė ir finansinė padėtis, elgesys po nusikaltimo padarymo (prisipažino, gailisi) nėra išimtinės aplinkybės švelninti atsakomybę, šioje byloje jokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, nenustatyta.

Byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam BPK 51 str. 1 d. 9 p. pagrindu buvo skirtas ir teismo posėdyje dalyvavo gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-11-14 pažymoje Nr. APD-2024-11370 nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 386,63 eur. Atsižvelgiant į gynėjo skyrimo pagrindą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, šios išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos (BPK 106 str. 2 d.).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokurorės A. A. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu galimam turto konfiskavimui užtikrinti A. R. paskirtas nuo 2024-m rugpjūčio 6 d. iki 2025 m. vasario 6 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, mastas-1640 eurų, taikytinas iki visiško šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 301-305 straipsniais., 307 straipsniu.,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinus 1/3, paskirti subendrintą bausmę -40 ( keturiasdešimt ) parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu prie 2024 m. gegužės 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės pridėti dalį (20 parų) šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos arešto bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 70 ( septyniasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš kaltinamojo A. R. išieškoti konfiskuotino turto –automobilio „Renault Laguna“- vertę atitinkančią sumą – 1640 (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt ) eurų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokurorės A. A. 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu A. R. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, 1640 eurų sumai taikyti iki visiško baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo įvykdymo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. R. neišieškoti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (Ulonų g. 8A, Alytuje) darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.