Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
1-1079-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05793-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
E. G.
Civilinis ieškovas
UAB „A“
Advokatai
Faustas Vrubliauskas, Matas Balėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05793-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,civilinio ieškovo UAB „A“ atstovei J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, būdamas laisvėje gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui. Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 25 d., 19 val. iki 2018 m. kovo 27 d., 14.53 val. (dvi dienos);

3) Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., 14.15 val. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., 15.05 val. (dvi dienos). Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendis patikslintas nurodant, kad į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 25 d., 19 val. iki 2018 m. kovo 27 d., 14.53 val. (dvi dienos),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2018 m. vasario 2 d., apie 22.45 val., viešoje vietoje - gatvėje, adresu Molėtų pl. 47, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,05 promilių girtumas), vandališkais veiksmais, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be aiškios dingsties, tyčia iš chuliganiškų paskatų metė į pravažiuojantį automobilį „Maserati Levante“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ledo-sniego luitą ir išdaužė automobilio keleivio pusės priešrūkinį žibintą bei nubrozdino automobilio priekinį buferį. Tokiais vandališkais veiksmais E. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino svetimą, UAB „A“ priklausantį turtą - automobilį „Maserati Levanti“, padarydamas 3 923,88 EUR turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. vakare Molėtų pl. stovėjo prie bordiūro ir pakėlęs ranką stabdė mašinas, nes norėjo parvažiuoti iš Vilniaus į Uteną, tačiau niekas nestojo. Šalia buvo sniego, paėmė jo, sniegas buvo purus, nes buvo neseniai pasnigę. Paėmęs sniego gniūžtę metė ją į mašiną, pasigirdo „pukšt“. Taip metė sniegą į mašinas 1-2 kartus. Metė sniegą, nes supyko, kad mašinos nestojo. Sniegą metė į važiuojančią mašiną, į kapotą, sniegas išsisklaidė. Kokia buvo mašina, nežino, nes buvo prietema, nesimatė. Smūgis buvo lengvas. Paskui atvažiavo policija, jie atvažiavo greitai, stovėjo toje pačioje vietoje. Policininkai jam pasakė, kad išdaužė, bet netikėjo. Nepagalvojo, kad galėjo tokiais veiksmais išdaužti mašinai žibintą. Taip padarė netyčia, nenorėjo pataikyti. Tas automobilis, į kurį pataikė, nesustojo. Kažkoks žmogus jam sakė „eikit nuo kelio“. Gal tas žmogus paskambino policijai. Mano, kad policija buvo iškviesta dėl to jo metimo. Apie tai, kad buvo išdaužtas automobilio žibintas jam policija pasakė tik kitą dieną. Supranta, kad pataikė į kaltinime nurodytą mašiną ir pripažįsta, kad tokiais veiksmais galėjo išdaužti žibintą. Nemano, kad būdamas blaivas būtų taip pasielgęs. Gailisi, kad taip atsitiko. Civilinio ieškinio dydį pripažįsta, jį apmokės išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Nenori, kad jam būtų skirtas laisvės atėmimas, jam geriau būtų sumokėti baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. vasario 2 d., apie 22.45 val., Molėtų pl., Vilniuje, stabdė automobilius, kad jį nuvežtų į Uteną. Automobilius stabdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi vienas automobilis jam nesustojo, jis metė sniego gniūžtę į kitą automobilį, tačiau nematė, ar pataikė į automobilį ir, ar padarė kokius pažeidimus, automobilio vairuotojas prie jo sustojęs nebuvo. Nors ir metė sniego gniūžtę į automobilį, tačiau nematė, ar galėjo su mesta sniego gniūžte išdaužti automobilio „Maserati Levante Diesel“ priešrūkinio žibinto stikliuką ir nubrozdinti priekinį buferį. Kadangi tą dieną sniegą mėtė į kelis automobilius ir nei vienas automobilis po tokių jo veiksmų nesustojo, tai net ir nežinojo, ką padarė. Sužinojo tik tada, kai jau buvo policijoje, o Molėtų pl. sulaikydami policijos pareigūnai pasakė, kad jį sulaikė dėl to, kad buvo neblaivus viešoje vietoje. Prisipažįsta tik dėl to, kad mėtė sniegą, tačiau mano, kad tikrai negalėjo išdaužti žibinto, kadangi sniegas jam atrodė purus. Gailisi, kad metė sniego gniūžtę į automobilį „Maserati Levante Diesel“ (b. l. 79, 87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo tamsus paros metas, su drauge K. L., kurios pavardė šiuo metu Č., važiavo į Uteną iš Vilniaus Molėtų plentu. Jis vairavo automobilį „Maserati“, kurio valstybinių numerių nepamena. Ties PC „Rimi“ nepažįstamas asmuo stabdė automobilius, jis buvo už kelio atitvarų, važiuojamojoje dalyje. Asmuo buvo aukštas, mažiausiai 1,90 cm. ūgio, stambus, tamsių plaukų, buvo su juoda ilga striuke. Jam vėliau tą asmenį teko matyti Utenoje. Persirikiavo iš pirmos juostos į antrą, tam, kad to asmens nekliudytų. Važiavo apie 40 km/h greičiu, kadangi buvo tamsus paros metas, žiema, slidu. Minėtas asmuo į automobilį metė ledo luitą. Matė, kaip jis metė tikriausiai ledo luitą, kadangi su sniegu automobilio žibinto neišdaužtų, taip pat pajautė, kaip jis atsitrenkė į automobilį. Po to persirikiavo, kad netrukdytų eismui ir sustojo pažiūrėti, kas nutiko. Jei gerai pamena, pamatė, kad buvo išdaužta keleivio pusės priešrūkinė lempa. Kai jis sustojo, minėtas nepažįstamas vyras spėjo juos prisivyti, tačiau jis tam vyrui nieko nesakė, kadangi akivaizdžiai matė, kad vyras buvo išgėręs, pasirodė, kad gali būti agresyvus. Todėl leido jam praeiti ir tuo metu iškvietė policiją. Minėtam vyriškiui beeinant, jie su K. L. minėtu automobiliu važiavo vyrui iš paskos, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kaip minėtas asmuo toliau bandė tranzuoti mašinas. Atvažiavo du ekipažai pareigūnų, vienas jų išvežė minėtą asmenį. Kitas liko bendrauti su juo ir K. L. (b. 1. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. L. parodė, kad 2018 m. vasario 2 d., apie 22.45 val., ji kartu su draugu A. Č. važiavo automobiliu „Maserati Levante Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtų pl., Vilniuje. Automobilį vairavo A. Č.. Važiuojamojoje kelio dalyje - pirmoje eismo juostoje jie pamatė stovintį vyriškį, kuris rankose laikė kažkokį pilkšvą daiktą. A. Č. pristabdė automobilį, persirikiavo į antrą eismo juostą ir, kai jų automobilis susilygino su stovėjusiu vyriškiu, vyriškis metė minėtą daiktą, kurį laikė rankose į jų važiuojantį automobilį. Jie su draugu suprato, kad tai yra sniego ar ledo gabalas, nes išsibarstė. Tada A. Č. pasuko į dešinę ir sustojo. Vyriškis ėjo toliau važiuojamąja kelio dalimi. Ji irgi išlipo iš automobilio ir, priėjusi prie automobilio priekio, pamatė, kad yra išdaužtas automobilio keleivio pusės priešrūkinio žibinto stikliukas bei nubrozdinti buferio dažai. Taip pat buferio grotelėse buvo likę sniego likučiai. Suprato, kad stikliuką išdaužė minėtas vyriškis, nes automobilis buvo tvarkingas, iki šio įvykio ji su A. Č. visą laiką važiavo asfaltuotu keliu. A. Č. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Tada jie su A. Č. įsėdo į automobilį ir pradėjo sekti minėtą vyrą, nes jis ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Už 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems A. Č. parodė, kur yra įtariamasis. Policijos pareigūnai sulaikė įtariamąjį. Jie su A. Č. įtariamojo iš akiračio pametę nebuvo. Įtariamasis buvo apsirengęs tamsiais rūbais, jam apie 40 metų, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, galėtų jį atpažinti. Dėl apgadinto automobilio žala padaryta įmonei „A“. Ji (K. L.) yra šio automobilio naudotoja (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo atstovė J. P. parodė, kad ji yra įgaliota įmonės UAB „A“ atstovė, apgadintas automobilis „Maserati Levante Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „A“. Dėl 2018 m. vasario 2 d. įvykusio įvykio, kuomet minėtas automobilis buvo apgadintas, buvo padaryta 3 923,88 EUR žala. Po įvykio automobilio remontą vykdė UAB „K“, kadangi automobilis buvo pirktas iš ten. UAB „K“ dėl automobilio tvarkymo gavo draudimo išmoką 3 092,88 EUR iš draudimo kompanijos ADB „Gjensidige“. Įmonė „A“ sumokėjo likusį PVM mokestį 681 EUR ir 150 EUR frančizės mokestį, t. y. viso 831 EUR. Aiškinantis situaciją, buhalterė paaiškino, kad dėl PVM mokesčio sumokėjimo įmonė žalos nepatyrė, kadangi įmonės deklaruodamos savo sumokėtą PVM jį susigrąžina iš valstybės. Todėl UAB „A“ patyrė žalą tik sumokėdami 150 EUR frančizės mokestį. Dėl patirtos 150 EUR žalos pageidaus reikšti civilinį ieškinį (b. l. 59).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio T. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. vasario 2 d., apie 23 val., iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Molėtų pl., Vilniuje, prie restorano „Hesburger“, važiuojamąja kelio dalimi, kryptimi link Riešės, eina neblaivus vyras, kuris sudarinėja avarines situacijas, mėto sniegą į mašinas. Vykstant nurodytu adresu, iš budėtojo gavo papildomos informacijos, kad vyriškis apgadino pranešėjos transporto priemonę. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. Č., kuris paaiškino, kad važiavo automobiliu „Maserati Levante“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtų plentu, kryptimi link Riešės. Pravažiavus maitinimo įstaigą „Hesburger“, važiuojamojoje kelio dalyje, pirmoje eismo juostoje, pastebėjo einantį vyriškį, kuris būdamas vizualiai galimai neblaivus, blaškėsi po važiuojamąją dalį, svirduliavo bei į jo vairuotą minėtą automobilį metė ledo-sniego luitą, dėl ko buvo išdaužtas automobilio priekinis dešinės pusės priešrūkinis žibintas, taip pat apgadintas priekinis bamperis. Su A. Č. taip pat važiavo ir K. L., kuri paaiškino tas pačias įvykio aplinkybes. Po minėto vyriškio veiksmų jie nedelsiant iškvietė policiją. Automobilio savininkė K. L. žalą įvertino 1 000 EUR. Įvykio vietoje taip pat buvo S. Ž., kuris paaiškino, kad į jo vairuotą automobilį minėtas vyriškis taip pat metė sniegą, tačiau jis jokios žalos nepatyrė. Įvykio vietoje, kiek tolėliau, pastebėjo stovintį asmenį, kuris galimai apgadino automobilį „Maserati“. A. Č. ir K. L. nurodė, kad tai asmuo, kuris metė į jų automobilį sniegą ir apgadino automobilį. Minėtas asmuo buvo sulaikytas. Patikrinus asmenį nustatyta, kad tai E. G.. Minėtas vyriškis paaiškino, kad stabdė mašinas, kadangi norėjo grįžti į Uteną. E. G. taip pat patvirtino, kad mėtė sniegą į pravažiuojančius automobilius, kadangi norėjo juos sustabdyti (b. l. 45).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėjas P. Ž. 2018 m. vasario 22 d., 22.46 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog Vilniuje, Molėtų pl. 47, prie „Hesburgerio“ neadekvatus vyras apie 35 metų amžiaus, dėvintis juodos spalvos odinę striukę, į pravažiuojančius automobilius mėto akmenys. Pranešėjas laukia vietoje, ar automobilis apgadintas nežino, iš automobilio nelipa (b. l. 43).

Žemesnės instancijos teismas

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Maserati Levante Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog priekiniame buferyje, keleivio pusėje, nėra priešrūkinio žibinto stikliuko. Taip pat šalia šio žibinto yra buferio nubrozdinimai (b. l. 46-48).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 2 d., 23.31 val. E. G. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas (b. l. 70).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos I. Š. 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo skambinta automobilio „Maserati, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui UAB „A“, atsiliepus įmonės administratorė pakartotinai informuota dėl galimybės teikti civilinį ieškinį, tačiau iki šiol įmonės pareiškimas negautas, dėl civilinio ieškinio nesikreipta (b. l. 53).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarime nutraukti E. G. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad UAB „A“ buvo siunčiami paklausimai, prašant nurodyti automobiliui „Maserati“ padarytos žalos dydį, tačiau atsakymas negautas. Nutarime pažymėta, kad įtariamojo E. G. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį būtina nustatyti įtarimaojo veiksmais padarytos žalos dydį, taip pat turi būti pateikti tokią žalą patvirtinantys dokumentai. Nesant tokių duomenų tęsti ikiteisminį tyrimą netikslinga (b. l. 8-9).

UAB „A“ 2018 m. rugsėjo 20 d. skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo E. G. atžvilgiu nutraukimo buvo apskustas. Kartu su skundu pateikti žalą pagrindžiantys dokumentai (b. l. 16-18, 23-26).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018 m. spalio 9 d. nutarimu UAB „A“ skundas tenkintas panaikinant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu (b. l. 27-28).

Iš UAB „K“ PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad bendra automobilio „Maserati Levante“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkymo darbų serviso paslaugų suma sudaro 3 923,88 EUR (b. l. 24, 25).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „A“ prašyme ADB „Gjensidige“ išmokėti draudimo išmoką nurodyta, kad prašoma suma yra 3 923,88 EUR už automobilio remontą UAB „K“ (b. l. 13).

Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad ADB „Gjensidige“ 2018 m. kovo 8 d. išmokėjo UAB „K“ 3 092,88 EUR išmoką (b. l. 64).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Įžūlūs veiksmai, kaip šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis, teismų praktikoje paprastai būna susiję su fizinio smurto vartojimu, tuo tarpu betikslis, beprasmis kito turto niokojimas paprastai pripažįstamas vandališkais veiksmais. Pažymėtina, kad būtinuoju BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiu yra padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad dėl kaltininko veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-538-788/2015).

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G. būdamas gatvėje į pravažiuojančias mašinas tyčia mėtė sniego gniūžtes. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs liudytojų A. Č. bei K. L. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. To neneigė ir pats kaltinamasis, patvirtinęs, jog sniego gniūžtes metė daugiau nei į vieną pravažiuojančią mašiną. Iš paties E. G. bei liudytojų parodymų, tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolo bei kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad metęs gniūžtę E. G. pataikė į parvažiuojantį automobilį „Maserati Levante“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ledo-sniego luitu išdaužė automobilio keleivio pusės priešrūkinį žibintą bei nubrozdino automobilio priekinį buferį, taip sugadindamas svetimą turtą. Tokį kaltinamojo elgesį matė ne tik liudytojai A. Č. ir K. L., bet ir kitas pranešėjas, kurie apie asmenį mėtantį sniego gniūžtes į pravažiuojančias mašinas pranešė policijai. Toks kaltinamojo elgesys asmenims buvo netikėtas, jis kėlė pavojų eismo saugumui, dėl tokio kaltinamojo elgesio ne tik liudytojai A. Č. ir K. L., bet ir kitas pranešėjas buvo priversti sustoti bei įvertinti jų transporto priemonėms galimai padarytą žalą, asmenys negalėjo tęsti kelionės, buvo atitraukti nuo jų planų, priversti laukti atvažiuojančių pareigūnų. Kaip minėta, kaltinamojo veiksmais liudytojo A. Č. vairuotas automobilis „Maserati Levante“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, taigi E. G. veiksmais buvo padaryta ir reali žala asmenų turtui. Nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju leidžia spręsti, kad kaltinamasis savo veiksmais akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir dėl jo neteisėtų veiksmų kilo įstatyme numatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis E. G. teigė, kad jis nesitikėjo, jog pataikys į kurią nors iš pravažiuojančių mašinų. Vis tik byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine, nors ir neapibrėžta tyčia. E. G. veikė konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei gali turėti jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Ta patvirtina tiek kaltinamojo parodymai, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip minėta, kaltinamasis sniego gniūžtes į pravažiuojančias mašinas mėtė tyčia, to neneigė ir pats kaltinamasis. Be to, iš E. G. parodymų taip pat nustatyta, kad tokiais savo veiksmais jis norėjo atkreipti į save dėmesį ir sustabdyti pravažiuojančias mašinas, kas neabejotinai leidžia teigti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai gali sutrikdyti visuomenės rimti ir tvarką ir to norėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad E. G. veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Teismas tikslina kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad kaltinamojo veika objektyviai pasireiškė įžūliu elgesiu, nurodant, kad veika pasireiškė vandališkais veiksmais, kadangi E. G. elgesys buvo susijęs ne su smurtu kito asmens (asmenų) atžvilgiu, o su svetimo turto sugadinimu. Apie šios faktinės aplinkybės tikslinimą kaltinamasis buvo įspėtas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajame akte E. G. veiksmai dėl svetimo turto sugadinimo papildomai buvo kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Teisme baigiamųjų kalbų metu prokuroras kaltinimo šioje dalyje atsisakė. Teismų praktikoje laikoma, jog BK 284 straipsnis apima svetimo turto sugadinimą, padarytą nesant kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-538-788/2015). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. G. inkriminuotą BK 187 straipsnio 1 dalį apima BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis, todėl byla kaltinamajam dalyje dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutrauktina.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta nusikalstama veika prisikariama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika yra baigta, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta reali žala – apgadintas svetimas turtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas. Teisme E. G. patvirtino, kad būdamas blaivas taip nebūtų pasielgęs, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. G. atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. G. teistas, (paskutinį kartą teistas 2018 m. lapkričio 15 d.), taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 97-101), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam ankstesniu (2017 m. spalio 30 d.) teismo sprendimu paskirtos laisvės apribojimo bausmės už analogišką nusikalstamą veiką, eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus viešajai tvarkai, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 102-114), už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, nevedęs, nedirbantis (b. l. 44), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Kaltinamasis prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės ir skirti baudą. Vis tik įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltinamasis būdamas laisvėje niekur nedirbo, taigi legalus pragyvenimo šaltinio neturėjo ir neturi, jam skirtų administracinių nuobaudų nemoka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat tai, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, net buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau E. G. nesilaikant nustatytų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, darytina išvada, jog E. G. savo elgesio nekeičia, todėl vienos iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – baudos, paskyrimas bausmės tikslų šiuo atveju nepasiektų. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšie vidurkį.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir E. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, paskirta bausme.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas UAB „A“ civilinis ieškinys 150 EUR sumai (b. l. 61). Teisme UAB „A“ atstovė civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Teismo posėdžio metu kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB „A“ patirta 150 EUR turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo E. G. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių buvo išdaužtas automobilio „Maserati Levante“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priešrūkinio žibinto stikliukas ir nubrozdintas priekinis buferis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. G. civilinio ieškovo UAB „A“ naudai priteistina 150 EUR suma (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

Teisme UAB „A“ atstovė prašė teismo iš kaltinamojo priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms ir pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad bendra UAB „A“ patirtų išlaidų advokato pagalbai suma sudaro 508,20 EUR (su PVM). Pagal pateiktą darbų ataskaitą patirtos išlaidos yra siejamos su „TGS Baltic“ advokato Mato Balėno UAB „A“ teiktomis paslaugomis jau perdavus bylą į teismą, o būtent advokato susipažinimu su bylos medžiaga bei kliento konsultavimu. Kaip matyti advokato nuvykimas į teismą bei susipažinimas su bylos medžiaga užėmė 2,5 val. Kliento konsultavimas dėl tolimesnių veiksmų, derinimas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, kliento instruktavimas dėl artėjančio teismo posėdžio užėmė 0,50 val. Teismas susipažinęs su pateiktais dokumentais, suteiktų paslaugų pobūdžiu bei įkainiais, sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neadekvati bylos sudėtingumui ir apimčiai, laiko sąnaudos skirtos susipažinimui su byla taip pat nėra pagrįstos. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, ją sudaro vos vienas nepilnas tomas (susipažinimo su bylos medžiaga metu – apie 133 puslapiai), kaltinamasis faktinių aplinkybių neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, byloje nebuvo keliamas sudėtingas kvalifikavimo klausimas, kas leidžia teigti, jog nei susipažinimas su byla, nei kliento konsultavimas nepareikalavo daug advokato pastangų, specialių žinių ar teisinio vertinimo. Be to, teismo posėdis truko vos 38 minutes, posėdyje advokatas M. Balėnas nedalyvavo, taigi jo teikiamos paslaugos buvo išimtinai konsultacinio pobūdžio. Teisme dalyvavusi UAB „A“ atstovė teisiniais klausimais nepasisakė. Taigi, įvertinus UAB „A“ suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kainą, taip pat kaltinamojo turtinę padėti bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, teismas sprendžia, kad UAB „A“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl jos mažintinos ir UAB „A“ naudai iš kaltinamojo priteistina 200 EUR suma turėtoms procesinėms išlaidoms atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. vasario 2 d., 23.11 val., iki 2018 m. vasario 3 d., 18.10 val., t. y. vieną dieną (b. l. 71, 80), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką, taip pat pagal minėtą nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, E. G. į bausmės laiką taip pat įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 2 d., 23.11 val., iki 2018 m. vasario 3 d., 18.10 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. G. UAB „A“ naudai priteisti 150 EUR turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo E. G. civilinio ieškovo UAB „A“ naudai priteisti 200 EUR sumą išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė