Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas tyčia, 2017 m. spalio 25 d., apie 18.14 val. iš UAB „K. S. Lithuania“ parduotuvės Nr. 36, adresu Vikingų g. 3A, Vilniuje, pagrobė 172,99 Eurų vertės belaidę kolonėlę „SRSXB30B.EU8 BLACK SONY“, tokiu būdu pagrobė nedidelės 172,99 eurų vertės UAB „K. S. Lithuania“ turtą.

Tokiais savo veiksmais K. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas tyčia, 2017 m. lapkričio 3 d., apie 12.58 val. iš UAB „K. S. Lithuania“ parduotuvės Nr. 36, adresu Vikingų g. 3A, Vilniuje, pagrobė 172,99 Eurų vertės belaidę kolonėlę „SRSXB30B.EU8 BLACK SONY“, tokiu būdu pagrobė nedidelės 172,99 eurų vertės UAB „K. S. Lithuania“ turtą.

Tokiais savo veiksmais K. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad jis sutinka su viskuo, kas yra parašyta kaltinamajame akte. Nurodė, kad kai anksčiau gyveno su mama, tai ji jam duodavo rankpinigių. Kai jis pradėjo gyventi vienas, jam nuolat trūko pinigų, jų skolindavosi iš draugų, tačiau skolas reikėdavo grąžinti, o kreiptis į motiną jam buvo gėda. Kadangi darbo jis neturėjo, tai pirma mintis, šovusi jam į galvą iš kur galima būtų gauti pinigų, buvo pavogti. Tuo tikslu jis 2017 m. spalio 25 d. užėjo į parduotuvę „Senukai“, kurioje anksčiau dirbo vasarą, paėmė belaidę garso kolonėlę, įsikišo ją po pažastimi ir praėjo pro duris, kur galima privažiuoti su automobiliu, nes buvo pastebėjęs, kad patikrinimai vyksta tik prie kasos. Kitą kartą atėjęs į šią parduotuvę jis vėl pavogė belaidę garso kolonėlę. Trečią kartą atėjęs į parduotuvę jis vėl norėjo ką nors pavogti, bet vaikščiodamas po prekybos salę apsigalvojo, nes išsigando, kad jį gali sulaikyti ir tuo metu prie jo priėjo apsaugos darbuotojai bei jį sulaikė. Pavogtas kolonėles jis pardavė, o pinigus išleido savo reikmėms. Savo poelgius vertina neigiamai, jaučia stresą ir kaltę. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Šiuo metu jis nedirba, ateityje planuoja dirbti pagal verslo liudijimą ir vasaros pabaigoje išvažiuoti į Angliją pas savo buvusią draugę. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau jį galėtų atlyginti per trejus metus, nes realių pajamų neturi. Jis sutiktų atlikti viešuosius darbus, sveikatos problemų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Atitinkamų veikų padarymo metu aktualios reakcijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 euro.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – K. N. 2017 m. spalio 25 d., apie 18.14 val. iš UAB „K. S. Lithuania“ parduotuvės Nr. 36, adresu Vikingų g. 3A, Vilniuje, pagrobė 172,99 Eurų vertės belaidę kolonėlę „SRSXB30B.EU8 BLACK SONY“. Taip pat jis 2017 m. lapkričio 3 d., apie 12.58 val. iš UAB „K. S. Lithuania“ parduotuvės Nr. 36, adresu Vikingų g. 3A, Vilniuje, pagrobė 172,99 Eurų vertės belaidę kolonėlę „SRSXB30B.EU8 BLACK SONY“.

Minėtų vagysčių aplinkybės pirmiausiai nustatytos paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, liudytojo – parduotuvės apsaugos darbuotojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 4 d. per vaizdo kameras jis pastebėjo asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 3 d. pavogė iš parduotuvės belaidę kolonėlę, todėl jį sulaikė bei perdavė policijai, taip pat UAB „K. S. Lithuania“ pateiktais vaizdo įrašais iš parduotuvės, kuriais buvo užfiksuotos įvykdytos vagystės, jų apžiūros protokolu. Pažymėtina, kad pasisavintų prekių vertė viršijo 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršijo 5 MGL (188,30 Eur) dydžio sumos, taigi pagal BK 190 straipsnio 1 dalį tai yra nedidelės vertės turtas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog minėtų byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadą, jog K. N. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalį, yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo K. N., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos – baudžiamieji nusižengimai nuosavybei.

Kaltinamasis K. N. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinamo, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, todėl spręstina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. K. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (b.l. 60), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 55-59 ), nedirba (b.l. 62), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 64), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydėsi nuo 2001-01-10 iki 2001-01-24, diagnozė: sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų; simptominė narkomanija (b.l. 65), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitoje neįrašytas (b.l. 66).

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turimus baustumus už smulkųjį svetimo turto pagrobimą ir galiojančių nuobaudų turėjimą, K. N. atsakomybės lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nedidelės vertės svetimas turtas buvo pagrobtas, siekiant gauti pinigų), be to, aplinkybę, kad jis neteistas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas turi būti skiriama bausmė – viešieji darbai, kuriuos, kaip kaltinamasis nurodė, jis sutinka atlikti. Į nurodytų aplinkybių visumą atsižvelgtina ir nustatant konkretų šios bausmės rūšies dydį, už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriant mažesnio dydžio nei sankcijos vidurkis bausmę, t. y. už vagystę, įvykdytą 2017 m. spalio 25 d., paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, o už vagystę, įvykdytą 2017 m. lapkričio 3 d. - 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos, taikant dalinių bausmių sudėjimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

K. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-50) - paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

UAB „K. S. Lithuania“ pateikti vaizdo įrašai CD-R laikmenoje, kuriuose užfiksuoti nagrinėjami įvykiai, paliktini saugoti byloje (b.l. 16).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „K. S. Lithuania“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš K. N. 172,99 eurų turtinės žalos už 2017 m. lapkričio 3 d. pavogtą belaidę kolonėlę „SRSXB30B.EU8 BLACK SONY“ ir 3000 eurų neturtinės žalos (b.l. 21-22).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo 2017 m. lapkričio 3 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, pažymint, kad kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka ir klausimų dėl padarytos turtinės žalos dydžio nekelia, sprendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra įrodytas, todėl tenkintinas ir UAB „K. S. Lithuania“ naudai priteistina 172,99 eurų turtinės žalos.

Civilinis ieškovas UAB „K. S. Lithuania“, prašydamas priteisti iš K. N. 3000 eurų neturinės žalos, savo prašymą motyvuoja tuo, kad dėl vagystės netekus dalies turto, buvo iš dalies sutrikdyta įprastinė Bendrovės veikla: atliekamas neeilinis prekių, esančių Bendrovės parduotuvėje Nr. 36, patikrinimas, apklausinėjami darbuotojai, analizuojama vaizdo medžiaga, dėl ko sutriko parduotuvės Nr. 36 bei kai kurių kitų bendrovės padalinių bendras darbo klimatas, pablogėjo darbo rezultatai, patirtas verslo neužtikrintumo, nestabilumo jausmas. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad prekių vagysčių iš Bendrovės parduotuvių pasitaiko, tikslu apsaugoti Bendrovės materialines vertybes, viešąją tvarką, bent iš dalies užkirsti kelią nusikalstamų veikų darymui, Bendrovė samdo saugos tarnybą, kurios darbuotojai, kilus įtarimui dėl galimo nusikalstamos veikos darymo stebi ir (ar) sustabdo pirkėjus, paprašo parodyti išsinešamus daiktus, dokumentus ir pan. Tokie saugos tarnybos darbuotojų veiksmai labai dažnai pirkėjų vertinami nepalankiai, sukelia jų nepasitenkinimą ne tik apsaugos darbuotojais, bei ir pačia Bendrove, tuo gadinamas Bendrovės įvaizdis, reputacija. Išaiškėjus prekės vagystei iš Bendrovės parduotuvės Nr.36, buvo sustiprinta apsauga šioje parduotuvėje ir kitose parduotuvėse, dėl ko išaugo ir pirkėjų nepasitenkinimas, tuo pačiu dar labiau smuko Bendrovės įvaizdis bei reputacija pirkėjų akyse.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta kokie veiksniai, teismo įvertinti pinigais, galėtų sudaryti neturtinę žalą. Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sukrėtimas ir panašiai yra būdingi tik fiziniais asmenims. Civilinis ieškovas UAB „K. S. Lithuania“ yra juridinis asmuo, kuriam neturtinė žala galėtų būti priteista tuo atveju, jei dėl padarytų nusikalstamų veikų būtų pablogėjusi juridinio asmens dalykinė reputacija (CK 2.24 straipsnio 8 dalis), pasireiškusi juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Be to, vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Pažymėtina tai, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodymus dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos sumenkinimo turi pateikti būtent ieškovas, manantis, jog jo teisė į dalykinės reputacijos apsaugą yra pažeista.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas abstrakčiai nurodomą bendrą darbo klimato, darbo rezultatų pablogėjimą, nestabilumo jausmą, bendrovės įvaizdžio gadinimą ir pan. iš esmės grindžia tik kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, nepateikdamas jokių įrodymų, jog būtent dėl kaltinamojo K. N. neteisėtų veikų ir būtent po šių veiksmų jis patyrė civiliniame ieškinyje nurodytas neigiamas pasekmes, kurios galėjo sumenkinti civilinio ieškovo dalykinę reputaciją, pabloginti jo veiklos rezultatus, destabilizuoti įmonės veiklą ar panašiai. Grįsti kaltinamojo kaltę vien civiliniame ieškinyje nurodytais, kaip minėta, pakankamai abstrakčiais samprotavimais ir prielaidomis teismas neturi jokio pagrindo, nes tai nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys materialinį teisinį reikalavimą dėl neturtinės žalos padarymo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veikų civiliniam ieškovui atsirado jo nurodoma neturtinė žala, todėl UAB „K. S. Lithuania“ civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2017 m. spalio 25 d. vagystė iš parduotuvės), ir skirti jam 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

K. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2017 m. lapkričio 3 d. vagystė iš parduotuvės), ir skirti jam 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei skirti K. N. subendrintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. N. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią K. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo UAB „K. S. Lithuania“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. N. UAB „K. S. Lithuania“ naudai 172,99 eurų (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 99 centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „K. S. Lithuania“ civilinį ieškinį dalyje dėl 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti.

UAB „K. S. Lithuania“ pateiktą vaizdo įrašą CD-R laikmenoje, kuriame užfiksuoti nagrinėjami įvykiai, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.