Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2502-893/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-01
Bylos Nr.
e1-2502-893/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25589-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2502-893/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25589-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent, jis, 2022 m. liepos 10 d., apie 21.05 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu su kaimyne O. B., sudavė jai dešinės rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė tokias aplinkybes. Telefono neturi, kadangi jis yra pavogtas, gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje, 10 klasėje. 2022 m. liepos 10 d., jo motina buvo svečiuose pas kaimynę O. B. ir vartojo alkoholinius gėrimus, apie 21 val. jis ėjo namo, kai jam iš kaimyno telefono paskambino motina ir pasakė, kad buvo svečiuose pas kaimynę O. B. ir paliko telefoną Samsung Galaxy A7. Motina buvo stipriai girta, todėl pati negalėjo nueiti pasiimti telefono. Tikriausiai O. B. buvo taip pat labai girta ir neatidarė motinai durų, todėl mama prašė, kad telefoną paimtų jis. Pirmiausia paskambino kaimynei O. B. ir paprašė jos atnešti mamos telefoną, tačiau ji nesutiko. Po to kai kaimynė nesutiko atnešti telefono, jis nuėjo pas ją į namus, ši kaimynė gyvena prieš jų buto duris. Pabeldė į jos butą, duris atidarė O. B., jis jos paprašė grąžinti telefoną, tačiau kaimynė ir vėl nesutiko jo grąžinti ir norėjo uždaryti buto duris, jis užkišo koją už durų ir neleido jų uždaryti, tada duris ranka atvėrė, dar porą kartų pakartojo, kad atiduotų telefoną, tačiau kaimynė nesutiko, vartojo necezūrinius žodžius, po ko jis jai dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės skruostą. O. B. nuėjo į buto vidų paimti telefono ir atnešė jį jam, jis nuėjo namo ir grąžino mamai telefoną. Po to kai sudavė O. B., iš buto išbėgo jos sugyventinis, kuris norėjo su juo (E. Ž.) muštis, tačiau jis (E. Ž.) jam pasakė, kad jis „nueitų pasigydyti“, tuomet kaimynas nurimo ir nuėjo namo nusivesdamas O. B.. Po to atvyko pareigūnai, tačiau jis (E. Ž.) pareigūnams durų neatidarė, nes ne jis yra namų savininkas. Nori pridurti, kad anksčiau O. B. gyveno pas juos namuose, kadangi ji buvo jo motinos sugyventinė. Su jais ji gyveno 8 metus, per šiuos metus visą laiką buvo konfliktų. Jo motina ir O. B. labai stipriai vartoja alkoholinius gėrimus, turi problemų su alkoholio vartojimu. O. B. mušdavo jo motiną, todėl jis mušdavo ją (O. B.) (b. l. 72-74).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

N. O. B. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad savo kaimyną E. Ž. pažįsta apie 5 metus. Jis pastoviai yra neadekvatus, kadangi vartoja narkotines medžiagas, kai negauna dozės, pradeda kabinėtis prie žmonių bei reikalauja pinigų. Taip pat prieš metus laiko jis ją buvo stipriai sumušęs, t. y. buvo mėlynės po abiem akim bei buvo išsukta koja. Ji buvo parašiusi pareiškimą į policiją, bet po kažkiek laiko atsiėmė, nes bijojo, kad E. Ž. gali su ja susidoroti. 2022 m. liepos 10 d. apie 21.05 val. kažkas stipriai pradėjo belstis į jos buto duris. Ji pamatė pro buto durų akutę, kad tai jos kaimynas E. Ž., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Atidarė jam duris ir paklausė, kas yra. Jis pareikalavo atiduoti jo mamos telefoną, kurį jo mama paliko pas ją saugojimui, kad jis nepriduotų į lombardą. Tas telefonas yra jo mamos. Ji E. Ž. atsakė, kad čia ne jo telefonas ir jam nieko neduos. Tada jis be jokių žodžių trenkė jai su dešinės rankos kumščiu jai į veidą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po smūgio ji įbėgo į savo butą. Aiškintis toliau išbėgo jos sugyventinis A. K.. O. B. iš karto paskambino policijai. E. eidamas link savo kambario sakė, kad sudaužys jų mašiną, bet kai E. pasakė, kad iškviesta policija, E. atsakė, kad jai tai geruoju nesibaigs ir užsidarė pas save kambaryje. Durų atvykusiems pareigūnams E. neatidarė (b. l. 6-9).

N. O. B. papildomos apklausos metu parodė, kad E. Ž. ir jo motina B. Ž. yra jos tolimi giminaičiai. Prieš maždaug metus, ji gyveno kartu su jais. Gyveno kartu apie 6 metus. Per tuos metus, E. labai dažnai konfliktuodavo ir su savo motina ir su ja (O. B.), smurtaudavo. Maždaug prieš metus, kol dar gyveno kartu, E. buvo labai stipriai ją (O. B.) sumušęs, negali nurodyti dėl ko, kadangi E. puola muštis iš niekur nieko. Tada į policiją nesikreipė. 2022 m. liepos 10 d. ji ir jos draugas, su kuriuo šiuo metu gyvena, buvo išvykę pas draugus ir vartojo alkoholį, tačiau nedaug, buvo visiškai adekvati. Po to, kai jie grįžo namo, apie 20 val. B. Ž. paprašė jos pasaugoti jos (B. Ž.) telefoną, kurį ji (B. Ž.) išsipirko iš lombardo, kadangi E. jį buvo pridavęs. Tai jau ne pirmas kartas, kai E. užstato motinos telefoną lombarde. Ji (O. B.) sutiko pasaugoti B. telefoną. Kol bendravo su B., E. namuose nebuvo. Maždaug apie 21 val. E. pradėjo jai skambinti į mobilųjį telefoną ir liepė grąžinti mamos telefoną, ji E. paaiškino, kad tai ne jo telefonas ir nesutiko jam jo grąžinti. Praėjus 2-3 min. kažkas pradėjo stipriai belsti į jos buto duris. Pažiūrėjusi per durų akutę, pamatė, kad tai E. ir atidarė duris, jis vėl jos reikalavo atiduoti telefoną, ji dar kartą E. paaiškino, kad tai ne jo telefonas, o B., ir jeigu ji nori, tegul ateina pasiimti pati ir pradėjo uždarinėti buto duris, tuo metu E. sulaikė duris neleisdamas jai jų uždaryti ir savo dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairį skruostą, po smūgio ji suklupo ant grindų, skausmą gali įvertinti 6 balais iš 10. Tada jos sugyventinis A. K. atėjo pakėlė ją nuo grindų ir uždarė buto duris bei liepė kviesti policiją. Po to pas ją atėjo B. pasiklausti, ar jai viskas gerai, ji (O. B.) jai pasakė, kad ji (O. B.) iškvietė policiją ir atidavė jai (B. Ž.) jos telefoną. Atvykusi policija apklausė ją (O. B.), po to bandė patekti pas E. Ž. į namus, tačiau jis buvo užsirakinęs namuose ir nei pareigūnų, nei savo motinos neįleido. Po to, kai išvyko policija, E. dar ilgai motinos neįleido į namus. Niekas kitas daugiau nematė šio konflikto su E., jos sugyventinis matė tik kai suklupo. Nori pridurti, kad E. dažnai prie jos kabinėjasi, bando sukelti konfliktines situacijas, grasina, kad sudaužys jų automobilį. Taip pat jis vartoja narkotines medžiagas, kokias tiksliai ir kur jų gauna nežino. Po įvykio medikų pagalbos neprireikė, ir tolimesnės medikų pagalbos nesikreipė. Pas teismo medikus nuvykusi nebuvo, mėlynė ant skruosto nebuvo atsiradusi, tik sumušta vieta buvo paraudusi ir patinusi, visa tai nuslūgo po poros dienų. Turi pretenzijų E., nes jo bijo, tai jau ne pirmas kartas, kada jis prieš ją smurtauja. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 27-29).

Liudytojas A. K. apklausos metu parodė, kad su O. B. gyvena apie kelis mėnesius, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tikslios datos neprisimena, bet viskas vyko maždaug prieš 2 savaites. E. yra jo kaimynas, jis gyvena kartu su motina tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini) bute. E. (pavardės nežino) motina paprašė, kad O. pasaugotų jos telefoną, kadangi sūnus išneša daiktus iš namų, dėl savo poreikių, tokių kaip alkoholis. Apie 21 val. jie nuėjo miegoti. Kažkas pradėjo skambinti O. į telefoną, tačiau jam atrodo O. neatsiliepė, negali tiksliai prisiminti. Po skambučių, praėjus maždaug 2-3 min. išgirdo stiprų beldimą į duris, pasakė O., kad ji atsikeltų ir pažiūrėtų kas ten. O. atidarė duris, jis (A. K.) išgirdo triukšmą, šauksmus, E. šaukė: „atiduok jo mobilųjį“, po to girdėjosi smūgių garsai, po ko suriko O., jis (A. K.) pašoko iš lovos ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad O. ranka laikosi sau už kairės veido pusės, o E. toliau stovėjo ir šaukė atiduok telefoną, jis O. pasakė, kad ji atiduotų jam (E.) telefoną, kad daugiau nekiltų konflktų, O. taip ir padarė, po ko jis (A. K.) uždarė buto duris. Nematė kaip E. sudavė O.. Labai stiprių sužalojimų ant O. veido nebuvo, matėsi, kad skruostas šiek tiek paraudęs. O. buvo išsigandusi, jis (A. K.) paaiškino O., kad reikia kviesti policiją. Atvykusi policiją bandė patekti pas E. į namus, tačiau jis jiems neatidarė durų. E. motina po to bendravo su O., tačiau jis (A. K.) nežino ką, su ja nebendravo. Tą vakarą jis, O. ir B. buvo truputį išgėrę. K. B. paprašė pasaugoti jos telefoną jis nežinojo, apie tai sužinojo vėliau, kai E. pradėjo šaukti, kad grąžintų jam (E.) telefoną. K. O. yra jam pasakojusi, kol gyveno su B. ir E., tarp jos ir E. dažnai būdavo konfliktų, todėl ji ir nusprendė daugiau su jais nebegyventi (b. l. 50-53).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 10 d. 21.13 val., BPC registruotas pranešėjos O. B. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjos kaimynas E. Ž. atėjęs pas pranešėją į kambarį ją sumušė (b. l. 20).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ji apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Ši nusikalstama veika yra tyčinė ir laikoma padaryta tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Kaltinamasis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė esmines veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės sutampa su byloje esančiais įrodymais –nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu bei BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad E. Ž. veika nukentėjusiosios O. B. atžvilgiu kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas skirdamas bausmę E. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – darbingo amžiaus, mokosi, baustas administracine tvarka, teistas už analogiško pobūdžio veiką. Be to, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą (uždraustą) veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, pagal E. Ž. ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su viduje esančiais 2 CD įrašais, pridėtas prie bylos – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Ž. paskirti galutinę – 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą vieneriems metams, neskiriant E. Ž. intensyvios priežiūros. Bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigoti E. Ž.: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, šį įpareigojimą įvykdant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šį įpareigojimą vykdant vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su viduje esančiais 2 CD įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje prie galinio viršelio – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. Ž., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Grizickas