- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- e2-27681-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21644-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Kiera“
- Atsakovas
- P. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kiera“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Kiera“ prašė teismo priteisti iš atsakovo P. Š. 3405,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 591,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui ieškinys su priedais įteikti 2019 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 9 d. ieškovė MB „Kiera“ ir atsakovas P. Š. sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti ir perdavė atsakovui laikinai naudotis jos valdomu pagal 2018 m. vasario 22 d nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Frentus“, automobiliu Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka, visapusiškai atsakyti už žalą padarytą automobiliui, tretiesiems asmenims, sau ir šių asmenų turtui, kuri atsirado jam naudojantis automobiliu ir nustatyta jo kaltė, neatsargus elgesys, kiti netinkami ar neteisėti veiksmai, atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (žalos padarymo ir pan.), laikytis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ir kitų teisės aktų reikalavimų, bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus.
2019 m. vasario 3 d. atsakovas vairuodamas ieškovės valdomą automobilį Toyota Prius valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą dėl ko susidūrė su kita transporto priemone Nissan Qashqai. Pagal 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos parnešimą Nr. 10R-33907749-19, atsakovas buvo pripažintas kaltu, pažeidus kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė valdė automobilį Toyota Prius valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. vasario 22 d. nuomos sutartį su UAB „Frentus“, ieškovė už sugadintą transporto priemonę trečiajam asmeniui UAB „Frentus“ atlygino 2900,00 Eur žalos bei sumokėjo 300,00 Eur baudos už automobiliui padarytos žalos administravimą. Ieškovė taip pat sumokėjo 135,00 Eur už automobilio žalos nustatymą bei 70,00 Eur už automobilio saugojimą po įvykio. Bendrai ieškovė patyrė 3405,00 Eur žalos. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal 2019 m. sausio 9 d. sutartį tinkamai neįvykdė, minėtos žalos ieškovei neatlygino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, kurią patyrė ieškovė (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų atlyginęs žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 3405,00 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3405,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 77,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 514,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir prideda 2019 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą - faktūrą už teisines paslaugas ir 2019 m. liepos 16 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 514,25 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (8,95 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3405,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (3405,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 591,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės mažosios bendrijos „Kiera“, į. k. 304772536, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.