- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- eI3-3106-561/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00581-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Violeta Petkevičienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos šeimų sąjūdis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Šeimų sąjūdžio skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos Šeimų sąjūdis kreipiasi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslina, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. sausio 31 d. pranešimą Nr. A51-14186/22(3.3.4.4E-AD24) (toliau – ir Pranešimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iki 2022 m. sausio 15 d. (teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė techninę klaidą, vietoj vasario mėnesio nurodydamas sausio mėnesį) suderinti susirinkimą pagal Lietuvos šeimų sąjūdžio 2022 m. sausio 25 d. pranešimą (Vilniaus miesto savivaldybėje registruota 2022 m. sausio 26 d., reg. Nr. A34-23/22) dėl 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamo mitingo su edukacine programa prie paminklo Jonui Basanavičiui, Vilniuje, esant numatomam dalyvių skaičiui iki 1000 žmonių. Be to, prašo priteisti pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Susirinkimų laisvė taip pat įtvirtinta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje. Šie teisės aktai taip pat yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, pripažįstama neatskiriamu demokratinės santvarkos požymiu bei laikoma reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta susirinkimų laisvė traktuotina ne tik kaip savaiminė demokratijos vertybė, bet ir kaip svarbi garantija, kad bus veiksmingai įgyvendinamos įvairios kitos konstitucinės teisės ir laisvės. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 11 straipsnį, taip pat nuolat pažymi fundamentalų susirinkimų laisvės pobūdį ir jos svarbą demokratinės visuomenės raidai.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje, EŽTT praktikoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.
Šiuo atveju susirinkimo teisės ribojimas grindžiamas Susirinkimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, numatančia kad minint valstybės šventes: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms. Skundžiamame administraciniame akte nurodžius įstatyminį ribojimo pagrindą, tampa aktualus klausimas, ar egzistuoja administraciniame akte nurodytos faktinės aplinkybės – ar 2022 m. vasario 16 d. valstybės ir savivaldybės institucijos nuo 11 iki 14 val. J. Basanavičiaus aikštėje yra suplanavusios renginius.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarųjų įstatymo nuostatų reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pabrėžia, kad Pranešime tėra nurodoma, kad negalima suderinti 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamo mitingo šalia paminklo Jonui Basanavičiui, kadangi minėta vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius. Nepaisant to, šie motyvai nėra detalizuojami. Vadovaujantis minėtais VAĮ 3 straipsniu ir 8 straipsniu, skundžiamame akte turėtų būti nurodytas konkretus renginys, jo laikas, ir renginį organizuojanti institucija. Nenurodžius šių aplinkybių, kyla įtarimas, kad faktiškai vasario 16 d. 11–14 val. prie Jono Basanavičiaus paminklo nėra organizuojami jokie renginiai, o Vilniaus miesto savivaldybė tariamą neįvardintą renginį naudoja kaip pretekstą, nors faktiškai nesuderina pareiškėjo prašomo susirinkimo dėl politinių motyvų. Šį įtarimą sustiprina tai, kad 2022 m. vasario 16 d. Vilniaus savivaldybės organizuojamų renginių tvarkaraštis jau buvo paskelbtas ir prie Jono Basanavičiaus paminklo nėra organizuojama jokių renginių. Pažymi, kad ir derinimo metu nei administracijos direktorė, nei kiti asmenys nenurodė, kad prie Jono Basanavičiaus paminklo yra suplanuotas kažkoks valstybės ar savivaldybės organizuojamos renginys, dėl ko pareiškėjui būtų pasiūlyta pasirinkti kitą vietą.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Administracija 2022 m. sausio 26 d. gavo pareiškėjo pirmininko pranešimą apie 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamą mitingą su edukacine programa prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui, Vilniuje, kuriame buvo nurodyta, kad mitinge dalyvautų nuo 1 000 iki 50 000 žmonių. 2022 m. sausio 31 d. vyko pateikto pranešimo derinimas, posėdyje dalyvavo Administracijos, policijos atstovai ir pareiškėjo pirmininkas R. G., kuris posėdžio metu patikslino, kad pranešime nurodytas dalyvių skaičius nėra tikslus ir mitinge planuojamas dalyvių skaičius iki 1000 žmonių. Administracijos 2022 m. sausio 31 d. Pranešimu pareiškėjo pirmininkas buvo informuotas, kad išnagrinėjusi jo pateiktą pranešimą ir pateiktus paaiškinimus apie planuojamą mitingą, įvertinusi valstybės ir savivaldybės institucijų organizuojamus renginius minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susirikimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 7 straipsnio 6 dalimi, Administracija negali suderinti pareiškėjo 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamo mitingo šalia paminklo dr. Jonui Basanavičiui, kadangi minėta vieta įtraukta į valstybės ir savivaldybės institucijų organizuojamus renginius. Administracijoje 2022 m. sausio 31 d. taip pat buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl informacijos pateikimo apie planuojamus renginius 2022 m. vasario 16 d. prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo. Administracija 2022 m. vasario 4 d. raštu informavo pareiškėją apie Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus kultūros centro organizuojamus renginius, vyksiančius, be kita ko, ir prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo, bei nurodė, jog paruošiamieji renginio darbai prasidės 2022 m. vasario 16 d. 6 val., o baigiamuosius renginio darbus planuojama atlikti iki vasario 16 d. 22 val.
Atsakovė pabrėžia, kad Administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 30-300/22 buvo leista biudžetinei įstaigai Vilniaus kultūros centrui organizuoti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginius pagal organizatorių parengtą renginių programą.
Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bet koks pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas turi atitikti šias sąlygas – teisė ar laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai šiuo ribojimu siekiama teisėto tikslo (byloje vertinamu atveju – viešojo intereso), be to, ribojimas pripažįstamas teisėtu ir būtinu demokratinėje visuomenėje, tik jei laikomasi proporcingumo principo. Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis numato, kad minint valstybės šventes: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms. Toks reglamentavimas suponuoja, kad valstybinių švenčių minėjimas bei organizavimas turi būti orientuotas į visos visuomenės interesus.
Administracija pabrėžia, kad atsisakymas suderinti pareiškėjo planuotą mitingą nagrinėjamu atveju buvo grindžiamas Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi bei ta aplinkybe, jog pareiškėjo planuoto mitingo šalia paminklo dr. Jonui Basanavičiui vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius, taigi, suderinti pareiškėjo planuotą mitingą atsisakyta dėl objektyvių priežasčių, ir, kaip to reikalauja Konstitucijos 36 straipsnis, vadovaujantis Susirinkimų įstatymo nuostatomis. Tokiu būdu įgyvendinamas viešasis (visos visuomenės) interesas minėti valstybinę šventę vienoje iš pagrindinių miesto erdvių, todėl skundžiamo Administracijos pranešimo, kuriuo atsisakyta suderinti pareiškėjo mitingo vietą, negalima vertinti kaip ribojančio asmenų laisvę į susirinkimą.
Be to, LVAT yra pažymėjęs, jog jei toje pačioje vietoje ir tuo pat metu, t. y. būtent valstybės švenčių: vasario 16-osios, kovo 11-osios ir liepos 6-osios dienomis planuojamas tiek į Susirinkimų įstatymo reguliavimo sritį patenkantis susirinkimas, tiek valstybės ar savivaldybių institucijų organizuojamas šventinis renginys, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama būtent valstybės ar savivaldybių institucijoms, tai reiškia, kad tik šiomis ypatingomis dienomis organizuojamų renginių (ne tik susirinkimų) vietą ir laiką pirmiausia pasirenka valstybės ar savivaldybių institucijos, organizuojančios oficialius, viešuosius, šventinius renginius.
Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus kultūros centras, kurios vienas iš veiklos tikslų yra savivaldybės švenčių ir renginių organizavimas, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu jau buvo pateikusi Administracijai prašymą 2022 m. vasario 16 d. 10.00–12.30 val. organizuoti jaunimo eiseną „Lietuvos valstybingumo keliu“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Įstaiga taip pat buvo numačiusi 2022 m. vasario 16 d. 11.30–13.50 val. organizuoti šventinį renginį-atvirą pamoką „Šventę švęst“, dėl kurios prašymas gautas Administracijoje 2022 m. sausio 31 d. Šiems renginiams leidimas taip pat buvo suteiktas.
Atsakovė pabrėžia, jog kiekvienam renginiui prieš ir po jo yra reikalingas pasiruošimo, techninės įrangos montavimo, demontavimo laikas ir pan. Šiuo atveju, kaip buvo nurodyta ir Administracijos 2022 m. vasario 4 d. atsakyme pareiškėjui, renginių paruošiamieji darbai prasidėjo 2022 m. vasario 16 d. 6 val., taigi, atsižvelgdama į tai, kad dr. Jono Basanavičiaus aikštėje (prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo) esant numatytiems savivaldybės biudžetinės įstaigos renginiams laikotarpiu nuo 10.00 iki 13.50 val., kuriems pasiruošimui reikalingas ir papildomas laikas prieš ir po renginio, pareiškėjo planuoto mitingo toje pačioje vietoje 11–14 val. Administracija negalėjo suderinti.
Šiame kontekste atsakovė atkreipia dėmesį, jog 2022 metų pradžioje įvykusio Laisvės gynėjų dienos (sausio 13 d.) minėjimo patirtis rodo, jog valstybinis renginys ir protestuojančiųjų mitingas vienu metu negali sklandžiai vykti.
Pažymi, kad pareiškėjas buvo pateikęs Administracijai prašymus dėl mitingo organizavimo ir kitose Vilniaus aikštėse (šalia Katedros ir Rotušės), kas tik dar kartą patvirtina, jog atsisakydama suderinti pareiškėjo nurodytą mitingo vietą, Administracija neužkirto kelio pareiškėjui šia Konstitucijoje įtvirtinta pilietine teise pasinaudoti pasirinkus kitą susirinkimo vietą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiamu pranešimu pareiškėjo susirinkimų teisė buvo apribota.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundo antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją „suderinti susirinkimą pagal Lietuvos šeimų sąjūdžio 2022 m. sausio 25 d. pranešimą <...>“, tačiau šis reikalavimas yra objektyviai neįmanomas įgyvendinti, kadangi pareiškėjo planuota mitingo data jau yra praėjusi.
Atsakovė pabrėžia, kad VAĮ numato, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas – atsakomybės už priimtus sprendimus principas), administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas – objektyvumo principas). Nagrinėjamu atveju, Pranešime Administracija nurodė tiek teisinį (Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis), tiek ir faktinį (planuojama mitingo vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius) pagrindus, todėl skundžiamo Pranešimo naikinti jokio teisinio pagrindo nėra.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 31 d. pranešimo Nr. A51-14186/22(3.3.4.4E-AD24), kuriuo buvo atsisakyta suderinti mitingą pagal Lietuvos Šeimų sąjūdžio 2022 m. sausio 25 d. pranešimą dėl 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamo mitingo su edukacine programa prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui, Vilniuje, esant numatomam dalyvių skaičiui iki 1000 žmonių.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Administracija 2022 m. sausio 26 d. gavo asociacijos Lietuvos Šeimų sąjūdis pirmininko R. G. 2022 m. sausio 25 d. pranešimą (užregistruotas 2022 m. sausio 26 d., reg. Nr. A34-23/22) apie 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamą mitingą su edukacine programa prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui, Vilniuje, kuriame buvo nurodyta, kad mitinge dalyvautų nuo 1 000 iki 50 000 žmonių.
2022 m. sausio 31 d. 8.15–8.30 val. vyko pareiškėjo pateikto pranešimo derinimas, posėdyje dalyvavo Administracijos, policijos atstovai ir pareiškėjo pirmininkas R. G., kuris posėdžio metu patikslino, kad pranešime nurodytas dalyvių skaičius nėra tikslus ir mitinge planuojamas dalyvių skaičius iki 1000 žmonių.
Administracijos 2022 m. sausio 31 d. raštu Nr. A51-14186/22(3.3.4.4E-AD24) pareiškėjo pirmininkas R. G. buvo informuotas, kad išnagrinėjusi jo pateiktą pranešimą ir pateiktus paaiškinimus apie planuojamą mitingą, įvertinusi valstybės ir savivaldybės institucijų organizuojamus renginius minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susirikimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, Administracija negali suderinti pareiškėjo 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamo mitingo šalia paminklo dr. Jonui Basanavičiui, kadangi minėta vieta įtraukta į valstybės ir savivaldybės institucijų organizuojamus renginius.
Administracijoje 2022 m. sausio 31 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl informacijos pateikimo apie planuojamus renginius 2022 m. vasario 16 d. prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo.
Administracija 2022 m. vasario 4 d. raštu informavo pareiškėją apie Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus kultūros centro organizuojamus renginius, vyksiančius, be kita ko, ir prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo, bei nurodė, jog paruošiamieji renginio darbai prasidės 2022 m. vasario 16 d. 6 val., o baigiamuosius renginio darbus planuojama atlikti iki vasario 16 d. 22 val.
Administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 30-300/22 buvo leista biudžetinei įstaigai Vilniaus kultūros centrui organizuoti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginius pagal organizatorių parengtą renginių programą, be kita ko: 2022 m. vasario 16 d. 10.00–11.30 val. organizuoti šventinę jaunimo eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ dalyviams rinktis Katedros aikštėje ir eiti Šventaragio, Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, M. Daukšos, Rasų gatvėmis iki Rasų kapinių. Eisenos metu dalyviams sustoti sveikinimo kalboms ir Tautinės giesmės sugiedojimui prie Signatarų namų, paminklo Jonui Basanavičiui ir Rasų kapinėse prie Jono Basanavičiaus kapo. Nuo Rasų kapinių dalyvių šventinei eisenai tuo pačiu maršrutu grįžti prie Signatarų namų (1.2 p.); 2022 m. vasario 16 d. 6 val. pradėti paruošiamuosius darbus Jono Basanavičiaus aikštėje, 11.30–12.20 val. organizuoti interaktyvią diskusiją minėtoje aikštėje ir Aušros Vartų gatvėje apie Vasario 16-osios reikšmę dabartinėje Lietuvoje (1.3.3 p.); 2022 m. vasario 16 d. 12.20–12.50 val. organizuoti diskusijos dalyvių ir miestiečių eiseną nuo paminklo Jonui Basanavičiui Aušros Vartų, Didžiąja, Pilies gatvėmis iki Signatarų namų ir Vilniaus universiteto didžiojo kiemo (1.3.4 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. (įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.) ir kuri nuo to laiko yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2000 m. sausio 7 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. EŽTT sprendimą Vona prieš Vengriją ir jame nurodytą Teismo praktiką) pabrėžė fundamentalų susirinkimų laisvės pobūdį ir jos svarbą demokratinės visuomenės raidai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą, 2009 m. spalio 8 d. nutarimą), EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą Sáska prieš Vengriją) ir LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje (2013 m. liepos 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013).
Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad minint valstybės šventes: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jei toje pačioje vietoje ir tuo pat metu, t. y. būtent valstybės švenčių: vasario 16-osios, kovo 11-osios ir liepos 6-osios dienomis planuojamas tiek į Susirinkimų įstatymo reguliavimo sritį patenkantis susirinkimas, tiek valstybės ar savivaldybių institucijų organizuojamas šventinis renginys, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama būtent valstybės ar savivaldybių institucijoms.
Įvertinęs susirinkimų laisvę reglamentuojančius teisės aktus, tarptautinių bei Lietuvos teismų praktiką, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Administracijos atsisakymas suderinti pareiškėjo planuotą mitingą nagrinėjamu atveju, remiantis Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi bei ta aplinkybe, jog pareiškėjo 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuoto mitingo šalia paminklo dr. Jonui Basanavičiui vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėju kolegijos vertinimu, Administracija objektyviai įvertino pareiškėjo planuoto mitingo (2022 m. vasario 16 d. 11–14 val.) galimybes, tokiu būdu įgyvendinant viešąjį interesą minėti valstybinę šventę vienoje iš pagrindinių miesto erdvių, t. y. teismas daro išvadą, kad Administracijos Pranešimas, kuriuo buvo atsisakyta suderinti pareiškėjo mitingo vietą, negali būti vertintinas kaip ribojantis Lietuvos Šeimų sąjūdžio laisvę į susirinkimą.
Teismas daro išvadą, kad Administracija tinkamai taikė Susirinkimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias, kad tik valstybės švenčių dienomis (ir vasario 16 d.) organizuojamų renginių vietą ir laiką pirmiausia pasirenka valstybės ar savivaldybių institucijos, organizuojančios oficialius, viešuosius, šventinius renginius.
Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus kultūros centras, kurios vienas iš veiklos tikslų yra savivaldybės švenčių ir renginių organizavimas, 2022 m. sausio 18 d. buvo pateikusi Administracijai prašymą 2022 m. vasario 16 d. 10.00–11.30 val. organizuoti jaunimo eiseną „Lietuvos valstybingumo keliu“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus kultūros centras taip pat buvo pateikusi 2022 m. sausio 31 d. Administracijai prašymą 2022 m. vasario 16 d. 13.00–13.50 val. organizuoti šventinį renginį-atvirą pamoką „Šventę švęst“ ir šiems renginiams Administracija pagrįstai davė leidimus, suteikdama pirmumo teisę, kaip tai numato Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis. Akivaizdu, kad minėtiems renginiams prieš ir po jo buvo reikalingas pasiruošimo, techninės įrangos montavimo, demontavimo laikas ir panašiai. Paruošiamieji minėtų renginių darbai prasidėjo 2022 m. vasario 16 d. 6 val., todėl, atsižvelgdama į tai, kad dr. Jono Basanavičiaus aikštėje esant numatytiems savivaldybės biudžetinės įstaigos renginiams laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 13.50 val., kuriems pasiruošimui reikalingas ir papildomas laikas prieš ir po renginio, pareiškėjo planuoto mitingo toje pačioje vietoje 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. Administracija pagrįstai nesuderino.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Pranešime tėra nurodoma, jog negalima suderinti 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamo mitingo šalia paminklo Jonui Basanavičiui, kadangi minėta vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius, kad šie motyvai nėra detalizuojami, todėl nesilaikyta VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio reikalavimų, kad kyla įtarimas, jog faktiškai 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. prie Jono Basanavičiaus paminklo nėra organizuojami jokie renginiai, o Vilniaus miesto savivaldybė tariamą neįvardintą renginį naudoja kaip pretekstą, kad šį įtarimą sustiprina tai, jog 2022 m. vasario 16 d. Vilniaus savivaldybės organizuojamų renginių tvarkaraštis jau buvo paskelbtas ir prie Jono Basanavičiaus paminklo nebuvo organizuojama jokių renginių, kad derinimo metu nei administracijos direktorė, nei kiti asmenys nenurodė, jog prie Jono Basanavičiaus paminklo yra suplanuotas kažkoks valstybės ar savivaldybės organizuojamos renginys, dėl ko pareiškėjui galėtų būti pasiūlyta pasirinkti kitą vietą organizuoti renginį, yra pagrįsti tik samprotavimais, todėl nėra pagrindo pripažinti Administracijos veiksmus priimant Pranešimą nepagrįstais bei neteisėtais.
Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus kultūros centras buvo pateikusi Administracijai prašymus 2022 m. vasario 16 d. organizuoti renginius prie Jono Basanavičiaus paminklo, kad Administracija, priimdama Pranešimą, aiškiai įvardino, kad, vadovaudamasi Susirikimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, negali suderinti pareiškėjo 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamo mitingo šalia paminklo dr. Jonui Basanavičiui, kadangi minėta vieta įtraukta į valstybės ir savivaldybės institucijų organizuojamus renginius.
Teismas daro išvadą, kad teisės aktai neįpareigojo Administracijos Pranešime detalizuoti 2022 m. vasario 16 d. numatomus savivaldybės renginius. Minėtų renginių programos turi būti derinamos su atsakingomis institucijomis, todėl vieša informacija apie renginius yra nuolat pildoma, viešai renginiai paskelbiami suderinus visus organizacinius ir saugumo klausimus, o ginčo atveju renginiai prie dr. J. Basanavičiaus paminklo buvo viešai paskelbti ir šventės dieną jie faktiškai įvyko. Taigi, ta aplinkybė, jog skundžiamo rašto pateikimo pareiškėjui metu pilna renginių programa dar nebuvo paskelbta viešai, nesudaro jokio pagrindo laikyti skundžiamą Pranešimą neteisėtu. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato Administracijai pareigos pasiūlyti pareiškėjui alternatyvias mitingo vietas, be to, pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymais dėl mitingo organizavimo ir kitose Vilniaus aikštėse (šalia Katedros ir Rotušės), kas patvirtina, jog atsisakydama suderinti pareiškėjo nurodytą mitingo vietą prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo, Administracija neužkirto kelio pareiškėjui šia Konstitucijoje įtvirtinta pilietine teise pasinaudoti pasirinkus kitą susirinkimo vietą.
Apibendrindamas Administracijos veiksmus, teismas daro išvadą, kad VAĮ reikalavimų atsakovė nepažeidė, Pranešime tinkamai nurodė tiek teisinį (Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis), tiek ir faktinį (planuojama mitingo vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius) pagrindus, aiškiai bei pakankamai nurodė pagrindinius faktus, argumentus, t. y. teismas daro išvadą, kad Administracija priėmė teisėtą ir pagrįstą Pranešimą.
Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašė teismo suderinti susirinkimą pagal Lietuvos šeimų sąjūdžio 2022 m. sausio 25 d. pranešimą (Vilniaus miesto savivaldybėje registruota 2022 m. sausio 26 d., reg. Nr. A34-23/22) dėl 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamo mitingo su edukacine programa prie paminklo Jonui Basanavičiui, Vilniuje, esant numatomam dalyvių skaičiui iki 1000 žmonių. Šis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Pranešimą. Teismui konstatavus, kad Administracijos Pranešimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas.
Taip pat pareiškėjas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini, yra netenkintinas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos Šeimų sąjūdžio skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo Lietuvos Šeimų sąjūdžio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.