Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

I. B. (I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2 kartus baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2005-03-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d., 24 str. 4 d., 291 str. 1 d. 44 MGL bauda (išieškota); 2) 2008-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 10 MGL bauda. Bauda sumokėta 2008-08-28, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. tyčia sunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis:

2012 m. rugsėjo 2 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui iš jam priklausančio ginklo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini), kuriam turėjo laidimą laikyti (nešiotis) Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau 6 kartų iššovė į dirbantį kavinėje barmeną A. J., tuo padarydamas pastarajam kiaurinį šautinį kairio žasto apatinio trečdalio sužalojimą ir daugybinius šautinius: daugumoje kiaurinius ir iš jų bent vieną kiauryminį (su blužnies sužalojimu, lydimu 2,5 l kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę), juosmens ir pilvo šoninių sričių sužalojimus, vyraujančius kairėje juosmens ir pilvo srityse, su krūtinės kairės pusės šonkaulių lanko srities minkštuose audiniuose įstrigusia kulka, tokiu būdu tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. J..

Savo veiksmais I. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

I. B. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-09-02 važiavo iš (duomenys neskelbtini) automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Užvažiavo į aikštelę įpilti dyzelino. Ten nebuvo degalinės, todėl privažiavo prie krovininių automobilių ir paklausė ar turi kuro. Jam buvo žinoma, kad tokiu būdu negalima įsigyti kuro. Einant link mašinos pamatė nukentėjusįjį, kuris liepė jam važiuoti iš aikštelės. Jis liepė pastarajam nenurodinėti ir įsėdo į automobilį, o nukentėjusysis spyrė koja į jo automobilį, paskui metė akmenuką. Nukentėjusysis priėjo prie jo jau piktas. Jis taip pat susinervino. Negalėjo apsisukti ir išvažiuoti, nes šalia buvo krovininis automobilis. Jis apsisukdamas vos nekliudė nukentėjusiojo. Pastarasis tiesiog išbėgo į priekį, todėl atrodo, kad jis norėjo jį partrenkti. Tada pradėjo važiuoti link vartų. Nukentėjusysis buvo piktas, šaukė. Jis turėjo važiuoti per barą, kad išvažiuotų. Nukentėjusysis vadino jį gaidžiu, sakė, kad išliptų iš mašinos. Tada nukentėjusysis paėmė didelį akmenį ir užbėgo į jo mašinos pusę, spyrė į mašinos priekinius numerius. Kai jis sustojo, nukentėjusysis užsimojo su akmeniu jį mušti ir jis galvojo, kad jį užmuš. Tada jis išlipo iš automobilio pasiėmęs ginklą. Jis ginklą rodė nukentėjusiajam ir anksčiau. Akmuo buvo gal 4-5 kilogramų. Kol jis buvo automobilyje, nukentėjusysis nemetė akmens. Jis iššovė į žemę. Nukentėjusysis metė akmenį į jo automobilį ir pataikė į gaubtą. Į jį patį nepataikė, nes jis nusisuko. Nukentėjusysis jau nieko rankoje neturėjo. Toliau jis nelabai viską prisimena. Jis šaudė į nukentėjusįjį. Nenorėjo, kad jisai jį nužudytų. Labai gailisi dėl padaryto. Pataikė gal 4-5 kartus į nukentėjusįjį, nes nenorėjo, kad jis mestų akmenį. Jis neprisimena nei tos moters, nei kaip išvažiavo. Jis pirmą kartą ištraukė pistoletą prie krovininių automobilių. Neprisimena, kad nukentėjusiajam bėgant šaudė jam į nugarą. Kaltu prisipažįsta iš dalies, kad pradėjo šaudyti, bet nukentėjusysis jį išprovokavo. Jis norėjo tik dyzelino įpilti. Jei jis nebūtų šovęs, nukentėjusysis jį būtų sužalojęs. Pastarasis apgadino jo automobilį. Jei jis nebūtų išlipęs iš automobilio, nukentėjusysis akmenį būtų metęs į jį, sėdintį automobilyje.

Jis buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į ligoninę. Atsiprašo jo ir jo artimųjų. Ligonių kasų 6855,08 litų ieškinį jis pripažįsta. Jau dalį sumokėjo. Bus sudarytas mokėjimo grafikas. Nukentėjusiojo 300 000 litų ieškinį ir 5000 litų už advokato paslaugas jis sutiktų mokėti, bet ne tokią sumą. Supranta, kad padarė žalą, bet mano, kad civilinis ieškinys per didelis. Sumokėtų apie 30 000 litų dalimis per vienerius metus. Jis turi mažus vaikus, moka alimentus, yra neįgalus. Advokato paslaugas sutinka atlyginti dalinai.

Jis neišvažiavo iš karto, kai jam nukentėjusysis pasakė, kad čia ne benzino kolonėlė, nes pastarasis jį išprovokavo, spyrė į mašinos galą. Nukentėjusysis neleido jam išvažiuoti. Išvadą dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam, kad tik vienas šūvis buvo iš priekio, o visi kiti iš nugaros jis negali paaiškinti (1 t., b. l. 44). Jis nėra nervingas žmogus. Bijojo, kad jo neužmuštų. Leidimą laikyti kovinį ginklą jis turėjo iki įvykio apie metus. Jam reikalingas ginklas, nes jis vežioja įmonės pinigus į banką. Jis nebandė partrenkti nukentėjusįjį. Kamerose viskas gerai matėsi, tik dalis įrašo iškirpta.

2012-09-02 po įvykio buvo apžiūrėtas jo automobilis. Po to buvo atlikta ekspertizė. Visi automobilio apgadinimai atitinka. Juos padarė nukentėjusysis. Automobilį jis nupirko savaitė prieš įvykį. Jis taip manevravo, nes yra senas žmogus ir nesuprato, ko nukentėjusysis iš jo nori, kodėl gadina jo automobilį. Tikrai buvo antra eilė krovininių mašinų. Vienoje eilėje stovėjo rumunai, kitoje - baltarusiai. Negali atsakyti ar privažiavo prie baro iki galo viską išsiaiškinti su nukentėjusiuoju. Jam reikėjo paimti ginklą ir eiti link nukentėjusiojo, nes galvojo, kad pastarasis jį nužudys. Norėjo jį perspėti. Nukentėjusysis gadino jo automobilį, turėjo akmenį ir norėjo į jį mesti. Pirma jis iššovė į viršų, ar į apačią. Nukentėjusysis metė akmenį į mašiną ir pataikė į variklio dangtį. Tarp jų buvo gal 2 metrų atstumas. Nukentėjusysis iškirpo vaizdo įrašus. Pastarasis nulaužė jo automobilio valstybinius numerius. Nukentėjusysis nuo jo bėgo. Kai nukentėjusysis metė akmenį, nepamena kaip vijosi ir šovė į jį. Iššovė į nukentėjusį tiek kartų, nes gal jo išsigando.

Jis prisimena, kai nukentėjusiojo motina bandė atimti iš jo ginklą. Ginklas visą laiką buvo jo rankose. Jis buvo streso būsenoje. Kažkaip parvažiavo iki namų už 6 kilometrų. Galėjo paskambinti 112 ir pranešti apie nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, tačiau išvažiavo.

Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120-131).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis prisipažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. J. parodymais, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 31), paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kavinė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Į jo funkcijas įeina aptarnauti klientus, padėti dirbti kitus darbus. Prie baro yra didelė stovėjimo aikštelė. Joje stovi sunkvežimiai. Prie sunkvežimių pas juos negalima statyti lengvųjų automobilių, nes gali būti perparduodamas kuras. 2012-09-02 apie 12.30 val. jis per stovintį bare monitorių pamatė atvažiuojantį autobusiuką (duomenys neskelbtini). Tas automobilis privažiavo prie sunkvežimių, vairuotojas išlipo ir nuėjo prie sunkvežimių kabinų. Tada jis išėjo iš patalpos ir priėjo prie šio vairuotojo. Jis pasakė atvažiavusiam kaltinamajam I. B., kad pas juos čia stovėti ir pilti kurą negalima. I. B. jam iš karto atsakė keiksmažodžiais. I. B. nieko neaiškino. Jis pasakė I. B., kad iškvies policiją, kad užrakins vartus. Kilo ginčas. Jis reikalavo išvažiuoti iš teritorijos, o I. B. pasakė, kad, kai padarys, ką jam reikia, tada ir išvažiuos. Pastarasis nesakė, ką jam reikia padaryti. I. B. iš karto labai nervingai reagavo. Aišku ir jis pats buvo susinervinęs. I. B. atsisėdo į mašiną ir iš karto paėmė pistoletą. Jis parodė kaltinamajam, kad yra kameros. Iki to laiko jis nespardė kaltinamojo mašinos. I. B. jam grasino laikydamas rankoje pistoletą. Pastarasis sakė, kad jį suras, su juo susidoros. Po šių žodžių jis paėmė mažą akmenuką ir metė į kaltinamojo mašiną. Nepataikė. Iš pykčio spyrė į automobilį. Po to kaltinamasis apsisuko ir važiavo tiesiai į jį. Jis vos spėjo atsitraukti nuo jo automobilio. Jau ėjo į barą, nes galvojo, kad kaltinamasis išvažiuos. Kilo vėl ginčas ir kaltinamasis jam vėl grasino. I. B. sėdėjo mašinoje su pistoletu dešinėje rankoje, tačiau nebuvo jo į jį nukreipęs. Pastarojo mašinos langas buvo atidarytas. Jis tada nuėjo prie krovininių automobilių. I. B. rėkė, kad susidoros. Jis paėmė iš krūvos akmenų vieną didesnį akmenį gynybai. Pagalvojo, kad kaltinamasis gali jį pulti ir šauti, kadangi buvo labai agresyviai nusiteikęs. Su akmeniu jis ėjo link baro įėjimo, tačiau I. B. savo iniciatyva vėl prie jo privažiavo.

Automobilių stovėjimo aikštelė labai didelė. Kaltinamajam link išvažiavimo nereikėjo važiuoti jo ėjimo kryptimi. Jis galėjo iš karto išvažiuoti. Būtinybės privažiuoti prie jo kaltinamajam nebuvo. 11 sunkvežimių gali išvažiuoti iš šios aikštelės vienu metu, todėl tikrai kaltinamajam niekas netrukdė išvažiuoti. Kai jis ėjo link baro, kaltinamasis privažiavo beveik prie pat baro sienos ir vėl jam grasino. Jis pats laikė rankoje akmenį. Jis sakė kaltinamajam, kad jam nelabai baisu. Jis vieną kartą spyrė į jo automobilį, nes I. B. labai įžeidinėjo jį ir jo tėvus. Kol kaltinamasis nebuvo išlipęs, jis laikė akmenį. Kai kaltinamasis išlipo iš automobilio, jis ėjo prie baro. I. B. nukreipė pistoletą į jį. Jis sakė, kad mes akmenį, jei pastarasis iššaus. I. B. šovė į jį. Akmuo iškrito jam iš rankų. Jis rankomis nuplėšė automobilio valstybinius numerius, tačiau akmens nemetė. Kai jį apklausė, jis buvo po operacijos. Nelabai ką prisiminė. Dabar labiau viską prisimena.

Kaltinamasis iš karto šovė jam į kairį šoną. Jis buvo užsimojęs iki šūvio, kai kaltinamasis išlipo iš automobilio ir buvo nukreipęs į jį ginklą. Šis akmuo nepataikė į automobilį. Po to kaltinamasis pradėjo į jį šaudyti. Jis iššovė tikrai kokius 5 kartus. Jis buvo nuo kaltinamojo už 3-4 metrų, kai pastarasis šovė. Po to jis nuo kaltinamojo bėgo vingiuodamas. I. B. į jį šaudė, pataikė į nugarą, kairę ranką. Šaudydamas kaltinamasis nieko nesakė. Po to jis prisėdo. Net nematė, kada į lauką išėjo jo mama. Matė, kaip ji priėjo prie kaltinamojo ir bandė nuleisti pastarajam rankas, atimti pistoletą, sakė jam, kad nešaudytų. Ji pasakė, kad jis atsimintų automobilio numerius. Mama nubėgo uždaryti vartus. Tada jis priėjo prie mašinos ir nuplėšė rankomis valstybinį numerį. Kaltinamasis pagrasino, kad jam bus galas. Tada jis metė numerį į kabiną. Mama uždarė tik vieną vartų pusę. Kaltinamasis išvažiuodamas kliudė motinos koją. Kol vyko įvykis, jis dar vaikščiojo ir bėgiojo, nes buvo šoke. Prie skausmo jis pripratęs, nes žaidė dažasvydį. Pastebėjo, kad bėga kraujas. Suprato, kad yra pašautas, bet nepagalvojo, kad tai buvo kovinis ginklas. Kai kaltinamasis išvažiavo, jam pasidarė silpna, buvo iškviesta greitoji pagalba. Jam buvo atliktas blužnies pašalinimas, darė operaciją. Vieną kartą per savaitę skauda pilvas. Jam nustatė 45 procentus nedarbingumo. Gydytojai sakė, kad jei ir toliau skaudės pilvas, tai reikės kartą per metus darytis operaciją. Sakė, kad tai liga ir galimos operacijos. Šių sužalojimų pasekmės dar išliko.

Jis pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 70-71). Prašo priteisti 5000 litų turtinės žalos ir 300 000 litų neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro advokato paslaugos. Išskyrus tai, jokios turtinės žalos jam nepadaryta. Prašo 300 000 litų neturtinės žalos, nes prarado 45 procentus darbingumo. Jis turiu šeimą, du vaikus - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metukų. Žmona dabar motinystės atostogose. Jis dirba kavinėje puse etato, tik savaitgaliais. Kitų pajamų neturi. Savo ieškinį palaiko. Gydymo išlaidos įeina į neturtinę žalą. Dėl nedarbingumo nustatymo jam reikia lankytis kiekvienais metais. Kaltinamasis lankėsi pas jį ligoninėje. Jis atėjo atsiprašyti.

Iš pradžių jis netikėjo, kad kaltinamasis gali iššauti. Negalvojo, kad tai kovinis ginklas. Neinformavo policijos nuo pat pradžių, nes neturėjo telefono. Saugojo savo teritoriją. Anksčiau tarp jo ir kaltinamuojo jokių konfliktų nebuvo. Kameros vaizde nesimato vietos, kurioje stovėjo su kaltinamuoju, nes kameros nepasiekia jos. Jei stovi antra eilė krovininių automobilių, tai jų galas matosi vaizdo įraše. Pirmą kartą jis spyrė koja ne į mašiną, o į galinį ratą. Spyrė, nes kaltinamasis jį įžeidinėjo. Tą dieną nebuvo dviejų eilių krovininių mašinų. Kitų automobilių nebuvo. Kaltinamasis galėjo važiuoti tiesiai prie išvažiavimo. Stovėjimo aikštelę fiksuoja dvi kameros. Iš jų ir yra vaizdai. Jis nekvietė kaltinamojo išlipti iš automobilio.

Liudytojos R. J. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 28-30), paaiškino, kad turi šeimos (duomenys neskelbtini). Ji dirba (duomenys neskelbtini), sūnus A. J. (duomenys neskelbtini). Aikštelėje prie baro stovi klientų mašinos, toliau yra atskira aikštelė krovininiams automobiliams. Į A. J. pareigas įeina aptarnauti klientus, jei atvyksta automobiliai prie aikštelės, kurioje stovi krovininės mašinos, vyti iš ten atvykstančius žmones. 2012-09-02 kavinėje buvo tik ji ir sūnus. Krovininių automobilių buvo daug. Jie stovėjo viena eile. Bare buvo tuščia. Ji išgirdo šūvį. Jie turi aikštelę, kur galima žaisti dažasvydį. Pagalvojo, kad ten gal šaudo, bet jokių žmonių neturėjo būti. Išbėgo iš baro ir pamatė, kad nuo krovininių mašinų bėga sūnus. Jo marškinėliai buvo suplėšyti, bėgo kraujas iš jo kairės rankos ir iš šono. Paskui jį bėgo kaltinamasis ir šaudė į sūnaus nugarą. Ji pribėgo prie kaltinamojo, norėjo atimti ginklą. Kaltinamasis įsėdo į mašiną ir norėjo išvažiuoti. Ji pribėgo prie vartų, kad juos uždarytų, nes neįsiminė mašinos numerių. Spėjo uždaryti tik vieną vartų pusę. Tuo momentu kaltinamasis kliudė ją mašina. Ji nugriuvo, o pastarasis išvažiavo.

Kai ji išėjo iš baro, sūnus bėgo iš tos pusės, kurioje stovėjo krovininiai automobiliai, buvo gal 5-6 metrai nuo baro. Kaltinamasis ėjo paskui sūnų gal 3 metrų atstumu ir šaudė jam į nugarą. Buvo gal kokie trys šūviai. Kaltinamasis tuo metu nieko nesakė. Iš karto nesuprato, kad tai kovinis ginklas. Ji šaukė sūnui, kad jis įsimintų mašinos numerius. Pastarasis nuplėšė automobilio priekinį valstybinį numerį. Ji bandė atimti pistoletą iš kaltinamojo.

Pas juos yra 4 kameros: viena bare, antra ant pastato, kurį filmuoja krovininius automobilius. Teritoriją stebi 3 kameros, filmuoja įvažiavimą į aikštelę. Kai išvažiavo kaltinamasis, ji nuvedė sūnų į tarnybines patalpas. Paskambino greitajai, policijai. Sūnus iki šiol blogai jaučiasi. Jis 22 dienas gulėjo reanimacijoje. Ji pateikė nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Sūnus nebuvo išgėręs įvykio metu. Kai buvo daromi ir perkeliami kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, jos kavinėje nebuvo. Buvo tik barmenė, policija ir vaizdo kamerų įmonė. Jie tikrai nieko nedarė su įrašais. Kameros nefilmuoja gal 8-10 metrų tarpo. Eilėje stovi 6 eglutės. Eglė nuo eglės gal 3 metrai. 3 eglės matosi vaizdo įraše, o 3 nesimato. Ten niekaip negalėjo stovėti dvi eilės krovininių mašinų. Kaltinamasis galėjo pravažiuoti tiesiai. Jam nebuvo jokių kliūčių, nereikėjo sukti pro barą.

Liudytojo J. P. parodymais, kad pagal verslo liudijimą prekiauja stebėjimo kameromis, jas montuoja. (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) montavo kameras prieš porą metų. Visa tos kavinės teritorija nėra stebima. Ten yra kavinės pastatas, stovėjimo aikštelė. Į šią pusę nukreiptos dvi kameros. Iš tų dviejų kamerų parodymai buvo nuimti ir perduoti tyrėjai. Viena kamera nukreipta į vartus, kita - kur stovi krovininiai automobiliai. Tarp kamerų yra maždaug 20 metrų tarpas. Kameros sumontuotos ant pastato. Jos stovi viename taške, tačiau nukreiptos į skirtingas puses. Jos nejuda. Yra tarpas vidury aikštelės tarp tų kamerų. Jei yra dvi eilės automobilių, jis nežino, ar kamera fiksuoja dvi eiles, ar tik vieną. Ruožą nuo automobilių iki akmenų, kuriame įvyko įvykis, kamera turėjo užfiksuoti. Įrašas gali būti pertraukiamas, nes yra įrašoma gabaliukais, tačiau gabaliukai eina nuosekliai pagal laiką ir datą. Tarp įrašų neturi būti laiko tarpas. Jam paskambino kavinės savininkai ir pasakė, kad reikia paimti kamerų parodymus. Kai jis atvažiavo, ten jau buvo pareigūnai. Prie visų jis paėmė kamerų parodymus. Išėjo du diskai. Vieną jis davė pareigūnams, kitą paliko šeimininkams. Tam reikalingas buvo tik nešiojamas kompiuteris ir peržiūros programa. Paimti kamerų parodymus nėra labai sunku. Kiti sugeba paimti tą informaciją patys. Įraše buvo rodomas neteisingas laikas, nes nebuvo persuktas žiemos - vasaros laikas. Pradžia - kai automobilis įvažiavo, pabaiga - kai išvažiavo. Tas laiko tarpas buvo paimtas visas. Kiek buvo, tiek ir buvo nukopijuota. Specialiai praleidinėta nebuvo. Aišku, kartais būna žmogiškasis faktorius. Šiuo atveju nieko praleista nebuvo. Niekas jo neprašė kažko praleisti. Tuo metu buvo pareigūnai. Pirmos kameros, kurį žiūri į dešinę, įraše tarpų nėra. Visa informacija nuo įvažiavimo užfiksuota. Buvo iš dviejų kamerų fiksuojama tik tokia teritorija. Toks tarpas per vidurį ir yra. Kamera fiksavo ruožą tarp stovinčių automobilių ir akmenų krūvos. Vaizdas yra kaip nuotrauka, tai norint, kad dalis būtų pašalinama, reikia jį iškirpti. Jo žiniomis, nėra neužfiksuoto tarpo. Tikimybės, kad prieš jį kažkas tą vaizdą truputį pašalino, nėra. Jis pirmas ištraukė įrašą. Žmogus, kuris stato kameras, neturi galimybės redaguoti vaizdo. Jis gali tik pakeisti laiką, peržiūrėti vaizdą. Galimybė ištrinti vaizdą teoriškai gali būti. Praktiškai - ne. Jis asmeniškai su turima įranga negalėtų to padaryti. Turi būti speciali vaizdo redagavimo programa. Tai yra daroma nuo nuimtos medžiagos. Reikia ją nukopijuoti. Per 10 min. to neįmanoma padaryti. Su įranga, kuri sumontuota kavinėje, neįmanoma redaguoti vaizdo. Nukopijuoti vaizdą jam reikėjo 15-30 min. Jis iš karto viską įrašė į du diskus. Pareigūnams atidavė diską. Tvirtina, kad ką užfiksavo kameros, ta informacija ir buvo nukopijuota. Jis nežiūrėjo vaizdo turinio. Žiūrėjo pagal laiką, ar yra visi įrašai. Jis turi galimybę sumontuoti visus įrašus į vieną vaizdo įrašą. Tai duotų daugiau informacijos.

R. J. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2012-09-02 apie 13 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje nepažįstamas vyras iššovė apie 3 kartus į jos sūnų A. J., dėl ko jis buvo sužalotas (1 t., b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo iš ligoninės, kuriame nurodyta, kad 2012-09-02 gautas Centro ligoninės pranešimas, kad į ligoninę dėl daugybinių šautinių žaizdų, blužnies sužalojimo buvo pristatytas, operuotas ir paguldytas į reanimacijos skyrių A. J., kuris buvo pristatytas iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 2).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, patvirtinančiu, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir paimtos 4 tūtelės ir 2 nuoplovos (1 t., b. l. 8-17).

Vilniaus apskrities VPK PR Antros kuopos antro būrio vyresniojo patrulio tarnybiniu pranešimu, kad 2012-09-02 apie 13.55 gautas pranešimas apie susišaudymą (duomenys neskelbtini). Nuvykus A. J. paaiškino, kad į kavinės teritoriją atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas iš stovinčių vilkikų prašė kuro. A. J. paprašė jo išvažiuoti. Vairuotojas į jo prašymą reagavo labai agresyviai ir iššovė į jį 7 kartus, pataikė 5 kartus, ir pasišalino (1 t., b. l. 18).

Daiktų apžiūros protokolu, patvirtinančiu, kad apžiūrėtos tūtelės iš keturių popierinių vokų, kurios perduotos saugoti į Vilniaus rajono PK saugojimo kamerą (1 t., b. l. 19-22).

Reikalaujamų daiktų pateikimo, apžiūros protokolais, kuriais paimtas ir apžiūrėtas CD diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 25-17).

Išrašais iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad A. J. nustatytas šautinės pilvo ir kairio žasto žaizdos (1 t., b. l. 38-39). A. J. VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale gydėsi nuo 2012-09-02 iki 2012-09-24 (1 t., b. l. 41).

Specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad A. J. nustatyta kiaurinis šautinis kairio žasto apatinio trečdalio sužalojimas ir daugybiniai šautiniai: daugumoje kiauriniai, iš jų bent vienas kiauryminis (su blužnies sužalojimu, lydimu 2,5 l kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę) juosmens ir pilvo šoninių sričių sužalojimai, vyraujantys kairėje juosmens ir pilvo srityje, su krūtinės kairės pusės šonkaulių lanko srities minkštuose audiniuose įstrigusia kulka. Gydymo stacionare ligos istorijoje įvardintas A. J. kūno sužalojimo pobūdis nurodo, kad A. J. kūno sužalojimai buvo šautiniai, padaryti galimai 5-6 šūviais, iš kurių dauguma, išskyrus vieną, kuris galėjo būti iš priekio į dešinę pilvo pusę buvo iš užpakalio į juosmens kairę pusę. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 42-44).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, iš I. B. paimtas pistoletas (duomenys neskelbtini), pasas, medžioklinis ginklas, 4 šoviniai 12 mm, leidimas laikyti (nešioti) ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96). Daiktų apžiūrios protokolu, kur apžiūrėti šie daiktai (1 t., b. l. 97). Šautuvas (duomenys neskelbtini) kalibro 4 šoviniai, 12 kalibro dėtuvė, pistoletas (duomenys neskelbtini), dėtuvė su 1 šoviniu atiduoti saugoti į Vilniaus rajono PK saugojimo kamerą (1 t., b. l. 103).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tarnybiniu pranešimu, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pašovė A. J., priklauso (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkas I. B. prisipažino konflikto metu šovęs į A. J., kuris bandė jį sumušti. I. B. sulaikytas, iš jo paimtas ginklas (duomenys neskelbtini), kartu su leidimu laikyti, nešioti ginklus (1 t., b. l. 105).

Įvykio vietos ir automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kad apžiūrėtas automobilis, ant kurio aptikta apgadinimų, nėra valstybinio numerio ženklo (1 t., b. l. 107-113).

Asmens blaivumo patikrinimo metu I. B. neblaivumas nenustatytas (1 t., b. l. 114).

Sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, kuri patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu 2012-09-02 buvo sužalotas (duomenys neskelbtini) A. J. (2 t., b. l. 16-38).

Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma patvirtina, kad A. J. po nelaimingo atsitikimo darbe 2012-09-02 nustatytas 45 procentų netektas darbingumas (2 t., b. l. 49).

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis paprašė kaltinamojo išvažiuoti iš kavinei priklausančios teritorijos, kad nebūtų nelegaliai prekiaujama dyzeliniu kuru. Kaltinamasis prisipažino šovęs į nukentėjusįjį ir jį sužalojęs. Tačiau paaiškino, kad taip padarė, nes nukentėjusysis jį išprovokavo, iškeikė, apgadino jo automobilį ir jis bijojo, kad jį sumuš arba užmuš rankoje turimu akmeniu.

Nei viena iš kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepateisina kaltinamojo elgesio, neįrodo jį veikus esant būtinosios ginties sąlygoms ar dėl didelio susijaudinimo. Pabrėžtina, kad kaltinamasis beginklį nukentėjusįjį puolė itin pavojingu būdu, su koviniu šaunamuoju ginklu, kas kėlė nukentėjusiojo sveikatai ir net gyvybei didelį pavojų. Kaltinamojo sveikatai ar gyvybei realus pavojus nebuvo iškilęs. Kaltinamasis kilus konfliktui buvo prie automobilio ir jame, jis turėjo šaunamąjį ginklą, o nukentėjusysis jokio pranašumo prieš kaltinamąjį neturėjo. Jis buvo beginklis, atėjo prie kaltinamojo pėsčiomis.

Kaltinamojo nenorą išvengti konflikto ir tyčinį nukentėjusiojo sužalojimą rodo tai, kad jis kilus konfliktui neišvažiavo iš kavinės stovėjimo aikštelės, o specialiai važiavo nukentėjusiajam iš paskos ir sustojo prie kavinės, toliau tęsė konfliktą, o vėliau išsitraukė ginklą ir šovė į nukentėjusįjį. Priešingai nei tvirtina kaltinamasis, vaizdo įrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir liudytojos R. J. parodymai patvirtina, kad kaltinamajam nebuvo jokių kliūčių išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis laisvai manevruoja po aikštelę, joje daug vietos ir krovininiai automobiliai nestovi dvejomis eilėmis trukdydami jam pravažiuoti. Vaizdo įrašas ir įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos patvirtina, kad aikštelės pakraštyje stovėjo viena eilė krovininių automobilių, o likęs aikštelės plotas tuščias, jokių kliūčių pravažiavime iki vartų nėra ir kaltinamasis, kilus konfliktui ir bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės galėjo netrukdomas išvažiuoti išvengdamas bet kokių neigiamų pasekmių.

Kaltinamojo tyčią sužaloti nukentėjusįjį patvirtina ir tai, kad kaltinamasis šovė ne į jį puolantį nukentėjusįjį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis kaltinamojo nepuolė tuo metu, kai buvo iššauti šūviai. Specialisto išvada (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. sužalojimai padaryti galimai 5-6 šūviais, iš kurių dauguma, išskyrus vieną, kuris galėjo būti iš priekio į dešinę pilvo pusę, buvo iš užpakalio į juosmens kairę pusę (1 t., b. l. 42-44). Taigi, kaltinamasis šaudė į nuo jo bėgantį nukentėjusįjį, kai jokios grėsmės jam pačiam nebuvo.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei nusikalstamos veikos aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis, ne mažiau 6 kartų iššovė į nukentėjusįjį A. J., tuo padarydamas jam sužalojimus, lėmusius 45 procentų bendro darbingumo netekimą, kuris atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl jo veiksmai pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), jos motyvus, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kaltės formą - tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, kad nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi, iki šiol jaučia patirtos traumos liekamuosius reiškinius, parardo didelę dalį darbingumo ir sužalojimo pasekmės liks visam gyvenimui, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, turi jam priklausančią įmonę, atlygino dalį padarytos žalos Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, bet jo civilinį ieškinį pripažino iš dalies, kaltu prisipažino tik iš dalies, anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs, jis 2 kartus baustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Valstybinės ligonių kasos 6855,08 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 81-83). I. B. valstybinei ligonių kasai sumokėjo 1000 Lt (2 t., b. l. 60), todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamojo, toje dalyje, kuri liko neatlyginta – 5855,08 (BPK 115 str.).

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį byloje 5000 Lt turinei žalai ir 300000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 70-71). Nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis buvo operuotas ir jam buvo pašalinta blužnis, buvo išsivystęs sepsis, vienos kulkos ištraukti nepavyko. Ligoninėje jis gydėsi nuo 2012-09-02 iki 2012-09-24. Drenai jam buvo pašalinti tik 2012 m. gruodžio mėnesį. Jis iki šiol jaučiasi blogai. Turtinę žalą sudaro advokato paslaugoms išleista suma. Šią sumą patvirtina pateiktas mokėjimo kvitas (1 t., b. l. 72). Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ir bylinėjimosi teisme turėjo kreiptis į advokatą, patyrė išlaidas jo pagalbai apmokėti, byla teisme buvo nagrinėjama beveik metus, todėl jo nurodytos išlaidos advokato pagalbai laikytinos pagrįstomis ir civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, gydimosi trukmę, dvasinius išgyvenimus, į nepatogumus patirtus po sužalojimo, į sužalojimo pasekmes, kad nukentėjusysis ilgą laiką turėjo gydytis, patyrė kelias operacijas. Nusikalstama veika padarytų sužalojimų liekamieji reiškiniai bylos nagrinėjimo metu nėra išnykę. Nukentėjusiajam pašalinta blužnis, vienos kulkos iš jo kūno pašalinti nepavyko. Jam nustatytas tik 55 procentų darbingumas, labai menka tikimybė, kad nukentėjusiojo patiriami nepatogumai sumažės ir pagerės jo būklė. Patirto sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaus visą gyvenimą. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju abu dalyvavo konflikte, nukentėjusysis apgadino kaltinamojo automobilį, tačiau kaltinamasis itin pavojingu būdu puolė nukentėjusįjį, šaudė jam į nugarą, kai jokios grėsmės nukentėjusysis jam nekėlė. Teismas taip pat atsižvelgė, kad žala buvo padaryta tyčia, į kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris dirba, turi savo įmonę, yra išsituokęs ir turi mokėti išlaikymą savo vaikams. Tačiau pripažįsta, kad sveikatos sužalojimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai, jaučiamos pasekmės. Padaryta žala ir nukentėjusiojo šeimai, nes jis turi du mažamečius vaikus, tačiau dėl patirtų sužalojimų negalės daug dirbti ir tinkamai rūpintis šeima. Įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies 60000 Lt sumai (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai: 6 vokai su 4 tūtelėmis ir 2 nuoplovomis, perduoti saugoti į Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK saugojimo kamerą (1 t., b. l. 24) – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); CD plokštelė su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 25-27), diskas su sumontuotu vaizdo įrašu (2 t., b. l. 104) – paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalibro 4 šoviniai, 12 kalibro dėtuvė, pistoletas (duomenys neskelbtini), dėtuvė su 1 šoviniu, atiduoti saugoti į Vilniaus rajono PK saugojimo kamerą (1 t., b. l. 103) - konfiskuotini (BPK 94 str. 1 d. 1 p.), pasas, paimtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 96) ir nėra duomenų, kad jis grąžintas – grąžintinas kaltinamajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. B. (I. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 p. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-09-02 iki 2012-09-04.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. B. 5855,08 Lt nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. B. 5000 Lt turtinei žalai ir 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus – 6 vokus su 4 tūtelėmis ir 2 nuoplovomis – sunaikinti, CD plokštelę, diską su sumontuotu vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje; šautuvą „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalibro 4 šovinius, 12 kalibro dėtuvę, pistoletą (duomenys neskelbtini), dėtuvę su 1 šoviniu – konfiskuoti, pasą – grąžinti I. B..

Nuosavybės teisių apribojimą, nustatytą 2013 m. balandžio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi palikti iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.