Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorėms: Jolantai Laurinavičiūtei, Astai Chraminai, kaltinamiesiems A. O., A. O., gynėjams advokatams Arūnui Gateliui, Rūtai Survilienei, nukentėjusiesiems G. O., D. D., S. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 287 str. 1 d., 290 str., padarymu;

A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, bedarbis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas 5 kartus, tačiau teistumai išnykę,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 str. 1 d., 290 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. 2013 m. birželio mėn. 20 dieną, apie 19.30 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais bandė suduoti G. O. vieną smūgį kumščiu į kairę veido sritį, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą G. O. į nosį ir vieną kartą kumščiu į pakaušį, dėl ko G. O. suklupo, sudavė tris smūgius G. O. į viršugalvį, o pastarajam bandant bėgti į gyvenamą namą, įsikibo į G. O. marškinius 50 litų vertės ir juos suplėšė, taip padarė G. O. odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tuo sukėlė G. O. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. O. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. O. ir A. O. 2013 metų birželio mėn. 20 dieną apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamo namo kieme, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliui S. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniajam patruliui D. D. vykdant savo funkcijas, t. y. sulaikant nusikalstamos veikos padarymu įtariamus A. O. ir A. O., viešai aplinkinių akivaizdoje įžeidinėjo policijos pareigūnus vadindami juos „gaid....( įžeidžiantis žodis), pyd... ( įžeidžiantis žodis) “, tęsdami veiką, įsodinus į tarnybinį automobilį „VW-Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežant į policijos komisariatą, vadindami patrulius S. V. ir D. D. „gaid..., ped..., by... ir mentais ( įžeidžiančiais žodžiais)“, pagrasino S. V. ir D. D. pagauti juos Kulautuvos miške, užmušti, pakarti, atleisti iš tarnybos, tokiu būdu įžeidė valstybės tarnautojų pareigas einančius policijos pareigūnus ir siekė, kad policijos pareigūnai paleistų A. O. ir A. O. iš sulaikymo, t. y. panaudodami psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojų susilaikyti A. O. ir A. O. naudai nuo veiksmų atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Rašytinė medžiaga: Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Jame yra vieno aukšto medinis gyvenamasis namas (1 t., b. l. 3-7). Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1621/13(02) nurodyta, kad G. O. konstatuoti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1., b. l. 46-47). Asmens blaivumo testo parodymais nustatyta, kad 2013-06-20 22.44 val. A. O. konstatuota 1,30 promilių girtumas (1 t., b. l. 89). Asmens blaivumo testo parodymais nustatyta, kad 2013-06-20 22.44 val. A. O. konstatuota 2,73 promilių girtumas (b. l. 138).

A. O. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 287 str. 1 d., 290 str., o A. O.- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287str.1d. ir 290 str.1d.. LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir šiuo konkrečiu atveju ištyrus bei įvertinus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. O. ir A. O. veiksmų teisinė kvalifikacija teisinga.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.). Kvalifikuojant veiką LR BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai, kurie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai. Šioje byloje neginčijamai nustatyta nusikaltimo vieta ir laikas – 2013m.birželio 20dienos vakaras, apie 19.30 valanda. Buvo bandoma teigti jog veika galėjo būti padaryta apie 3-4 valandą dienos, tačiau tai visiškai neatitinka nustatyto laiko rašytine medžiaga, iš policijos suvestinių matyti, jog pranešėja apie girto kaimyno daužomas duris telefonu pranešė 20.41 valandą, tai visiškai atitinka D. Š. duotus parodymus teisme( t.1.b.l. 18-23), kad jau prieš tai A. O. įgriuvo į butą vydamasis G. O.. Jos nuomone įvykis buvo tarp 19 ir 19.30 valandos kai nukentėjęs atbėgo kruvinas, suplėšytais marškinėliais. Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemas. Šioje byloje apklausti liudytojai: R. O., J. O., D. Š., V. Š. patvirtino, kad tokiu laiku jie buvo savo namuose ir girdėjo triukšmą. Pas D. Š. įbėgo G. O., o jam iš paskos broliai O. Todėl akivaizdu, kad viešoje vietoje, buvo sutrikdytas gyventojų poilsis, vakaro ramybė, sukeltos nusikalstamos pasekmės. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. O. naudojo smurtą prieš G. O. ir padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, šias aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada (t. 1., b. l. 46-47), bei specialistės M. K. apklausa teisiamojo posėdžio metu. M. K. patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas. M. K. teigimu, kartais nelieka išorinių požymių nuo suduoto smūgio, tačiau galvos smegenų sukrėtimas įvyksta, kaip šiuo atveju lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusysis teigia, kad šiuos sužalojimus jam padarė A. O., kuris elgėsi tą vakarą agresyviai. Liudytojas V. Š. taip pat nurodė, kad A. O. būdamas girtas tą vakarą užgauliojo ir jį, vadino įžeidžiančiais žodžiais, spardė duris, dėl ko D. Š. kvietė policiją. Akivaizdu, jog A. O. įvykio vakarą triukšmavo, elgėsi iššaukiančiai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Byloje taip pat nustatyta, kad įvykio metu buvo suplėšyti nukentėjusiojo G. O. marškinėliai, taip padarant jam 50 Lt turtinę žalą. Aukščiau aptarti liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, rašytinė medžiaga patvirtina, kad būtent kaltinamasis A. O. įvykio vakarą panaudojo smurtą, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų atžvilgiu, tampė nukentėjusįjį už rūbų, vijosi į svetimą butą, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, kas visiškai įrodyta alkotesterio parodymais( b.l.138,t.1), taip elgėsi viešoje vietoje, tačiau jo toks elgesys buvo nepateisinamas, nusikalstamas, jis tyčia sukėlė pasekmes. Akivaizdu jog broliai O. buvo neblaivūs, todėl jų paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių yra visiškai neatitinkantys kitų byloje surinktų įrodymų ir vertintini tik kaip siekis palengvinti padėtį. Kaltinamasis atliko visus veiksmus įeinančius į nusikaltimo numatyto LR BK 284str.1d. sudėtį, jis veikė tyčia, siekė pasekmių, jas sukėlė ir už tai jis privalo atsakyti.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Bylos duomenimis nustatyta, kad sulaikant neblaivų A. O. ir bandant nuvesti į policijos automobilį, pastarasis priešinosi, koliojo įžeidžiančiais žodžiais ir tai buvo ne pavienis įžeidinėjimas, o nuolatiniai įžeidinėjimai ( nukentėjusiųjų S. V. ir D. D. parodymai). Įžeidinėjimus girdėjo aplinkiniai asmenys buvę A. O. sulaikymo vietoje. Žodžių vartojimas „mentai, gaidžiai ir ped...( įžeidžiantis žodis), akivaizdu jog yra vartojami siekiant pažeminti pareigūnus. Abu kaltinamieji dėl pareigūnams išsakytų įžeidžiančių žodžių prisipažino, nors teigė neprisimena, kokius žodžius vartojo, tačiau taip galėjo būti tik dėl to, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tai, kad kaltinamieji keikėsi, vadino mentais, gaidžiais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais patvirtino nukentėjusieji D. D. ir S. V., bei liudytojai R. O., J. O., D. Š., V. Š.. Nusikalstimo sudėtis formali, todėl pasekmių nereikalauja. Taip pat byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji vežami į policijos komisariatą ir toliau koliojosi pareigūnų atžvilgiu, grasino su jais susidoroti, nuvežti į mišką, pakasti, atleisti iš tarnybos, skambino generaliniam komisarui, žurnalistams ir pnš.. Sakydami užmuš, pakars, sakė už tai, kad jie juos sulaikė, mano, kad reikalavo paleisti. Jie bandė perspėti, kad taip nedarytų, kai pradėjo spardyti kojom, vyrai nereagavo, tik dujos šiek tiek apmalšino. Tai girdėti nebuvo malonu, nes pareigūnai šiuos asmenis matė pirmą kartą( S,.V. ir D. D. parodymai. BK 287 straipsnyje numatyta atsakomybė už grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad jie nebuvo pažįstami su kaltinamaisiais, juos matė pirmą kartą, todėl grasinančio pobūdžio žodžiai sakymas užmuš, pakars už tai, kad jie juos sulaikė, mano, buvus reikalavimą juos paleisti iš sulaikymo. Darant nuosprendyje išvadas apie objektyviųjų ir subjektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo, be kita ko, svarbu atskleisti psichinės prievartos – grasinimų susidoroti su policijos pareigūnais – turinį, jų akivaizdumą ir realumą, pačių pareigūnų grėsmės suvokimą bei jų atitinamą elgesį. Taigi pasakymas sulaikytų asmenų , kad užmuš, pakars yra akivaizdus grasinimas, juolab kad nukentėjusieji pareigūnai kaltinamuosius matė pirmą kartą. Jų teigimu, tai nebuvo malonu girdėti, ir prognozuoti ar kaltinamieji tai realiai ketina padaryti, buvo sunku. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamųjų A. O. ir A. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 287 straipsnio 1 dalį iš sutapties, todėl jie privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Suformuluoti valstybinio kaltintojo kaltinimai tikslinti neįrašant įžeidžiančių žodžių visa apimti, tačiau naudojant jų trumpinius.

Ieškinys dėl 50 turtinės žalos atlyginimo – suplėšytų marškinėlių – pagrįstas ir tenkintinas ( BPK 115str.1d.). Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog buvo sugadinti nukentėjusiojo marškinėliai, kurių kaina – 50 Lt, vertė teismo vertinimu nėra nurodyta neprotingai didelė, todėl esant šioms aplinkybėms, ši suma priteistina iš kaltinamojo A. O..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinys tenkintinas iš dalies. Įrodymais dėl neturtinės žalos priteisimo yra tik paties nukentėjusiojo parodymai duoti teisme. Rašytinių įrodymų nėra.

Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi LR CK 6.250 str. 2 d., kuri numato, jog būtina atsižvelgti į 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių A. O. smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus. Tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes. Įvykio metu buvo suplėšyti nukentėjusiojo marškinėliai. Nukentėjusysis dvi savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą, gėrė gydytojo priskirtus vaistus. Atsižvelgiant į tai, kad patirti neigiami padariniai buvo trumpalaikiai, didesnių neigiamų išgyvenimų nesukėlė, liekamųjų reiškinių nėra nustatyta, sugadinto turto vertė yra 50 Lt, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo turtinė padėtis nėra ženkliai skirtinga, todėl vadovaujantis teisingumo principu bei siekiant nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam patirtai neturtinei žalai kompensuoti priteistina suma mažinama iki 500 Lt. Teismo vertinimu toks teismo nustatytas 500 Lt dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką. Todėl iš kaltinamojo A. O. priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. O. naudai, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė priteisti proceso išlaidas – 3062 Lt, kadangi jis tiek sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą jį atstovaujant ikiteisminiame tyrime ir teisme surašant procesinius dokumentus. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01). Kadangi nukentėjusysis naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai yra pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, jam turi būti atlygintos protingos proceso išlaidos. Teismui pateikė įrodymus, kiek kainavo ši paslauga( t.2 .b.l. 88-89). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į nuteistojo turtinę padėtį, veikos sunkumą, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, sugaištą laiką ir pan.. Nustatyta, jog advokatė dalyvavo ikiteisminiame tyrime, tai yra susipažino su nukentėjusiojo apklausų protokolais, dalyvavo akistatoje, surašė civilinio ieškinio pareiškimą ( du nepilni lapai), dalyvavimo teisme nagrinėjant bylą bendra trukmė apie penkios valandos. Kaltinamojo turtinė padėtis panašu, jog yra panaši kaip ir nukentėjusiojo, nes jie abu naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo atstovės prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo interesus palaiko ir valstybinis kaltintojas, kad ši byla nėra sudėtinga, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas( BK 284str.1d.) prašoma priteisti suma akivaizdžiai yra per didelė. Net Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje už kasacinio skundo surašymą, kurie paprastai yra reikšmingi teisės taikymo aspektu, reikalaujantys daug teisinių žinių, išmanymo, paprastai yra priteisiama iki 1000 Lt. Todėl vadovaujantis protingumo kriterijais atstovavimo išlaidos mažintinos ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai – 1500 Lt.

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kaltinamajam A. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 131, 132), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. A. O. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-20 21 val. iki 2013-06-21 15.33 val. (vieną parą) (1 t., b. l. 118, 121).

Kaltinamajam A. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 100, 101), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. A. O. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-20 21 val. iki 2013-06-21 15.35 val. (vieną parą) (1 t., b. l. 85, 87).

Kaltinamojo A. O. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilių girtumas) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, dėl nusikalstamų veikų pareigūnų atžvilgiu (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad nenukrypstama nuo įprastos teismų praktikos, kai teismai esant kitoms sąlygoms pripažįsta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia.

Kaltinamojo A. O. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių girtumas) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.).

A. O. praeityje teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 142) todėl skiriant bausmę taikytinos taisyklės kaip ir neteistam asmeniui. Baustas administracine tvarka paskutinį kartą 2008 metais(1 t., b. l. 143-148), Psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 1 t., b. l. 112), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 114), nedirba, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (1 t., b. l. 149), vedęs, turi mažametę dukrą (1 t., b. l. 150), Kauno rajono savivaldybės administracinės Batniavos seniūnijos seniūno charakterizuojamas kaip konfliktiškas, dažnai vartojantis alkoholį (b. l. 151). A. O. padarė tris veikas, visos jos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11str.3d.), sukeltos pasekmės, nežymiai sutrikdyta G. O. sveikata, vartoti necenzūriniai žodžiai ir grasinimai pareigūnų atžvilgiu. Nustatyta A. O. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Nusikaltimai numatyti LR BK 290 str. ir 287 str. padaryti iš sutapties. Visos veikos padarytos per palyginti neilgą laiką, jis turi šeimą, mažametę dukrą, kuriai reikalinga tėvo priežiūra, nes motina dirba kitoje valstybėje, todėl įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys, atsižvelgiant į tai, kad teisiamas pirmąjį kartą, jai skirtina bausmė- pagal LR BK 284 str.1d.- laisvės apribojimas, o pagal LR BK 287 ir 290 str. – bauda( 48, 47str.str.). Paskirtosios bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. taisyklėmis.

A. O. praeityje teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 106),todėl jam taikytinos taisyklės kaip ir pirmą kartą teisiamam, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108), Psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 1 t., b. l. 112), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 114), registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 109, 110). A. O. padarė dvi veikas, jos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta A. O. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Nusikaltimai numatyti LR BK 290 str. ir 287 str. padaryti iš sutapties. Abi veikas A. O. padarė palyginus per trumpą laiką, nusikaltimų sudėtis formalioji, pasekmių nereikalauja, veikė tyčia, tačiau yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl teismo nuomone, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bauda ( BK 47str.). Paskirtosios bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. taisyklėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 287 str. 1 d., 290 str. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - 10 ( dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimu įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. – 6 ( šešių) MGL dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 5 ( penkių) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 287 str.1d. ir 290 str. subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę – 6 ( šešių) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. 65str.2d. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 10 ( dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo įpareigojant A. O. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir 6 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, prilyginant 1 sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti neatlikta bausmės baudos dalimi -520 Lt ( 4 MGL) dydžio bauda.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d., 290 str. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. – 6 ( šešių) MGL dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 5 ( penkių) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 287 str.1d. ir 290 str. subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę – 6 ( šešių) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, prilyginant 1 sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti neatlikta bausmės baudos dalimi - 520 Lt ( 4 MGL) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti kaltinamuosius A. O. ir A. O. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nukentėjusiojo G. O. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. O. priteisti nukentėjusiojo G. O. naudai 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinės ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Nukentėjusiojo G. O. pareikštą prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. O. 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų) proceso išlaidų nukentėjusio G. O. naudai. Likusio dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.