Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-12-19 · Civilinė byla Nr. eCIK-1178/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-19
Bylos Nr.
eCIK-1178/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00768-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gediminas Sagatys (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
A. U.
Nr. DOK-5215
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00768-2022-2
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 7 d. paduotu atsakovo A. U. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. U. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos patikslintas ieškinys dėl 44 780 Eur šunų laikinosios globos išlaidų atlyginimo patenkintas visiškai. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Atsakovo paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laikinos paimtų ir globėjams perduotų gyvūnų globos išlaidų atlyginimo instituto normas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas baigtinis laikinos globos išlaidų sąrašas: 1) gyvūnų gydymo; 2) laikino laikymo; 3) nugaišinimo; 4) gaišenos tvarkymo išlaidos. Tai reiškia, jog visos kitos išlaidos nelaikytinos laikinos globos išlaidomis ir jų neturėtų būti reikalaujama iš gyvūnų laikytojo ar savininko, nes GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis laikytina specialiąja norma. Apeliacinės instancijos teismas, plačiai aiškindamas imperatyvią GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies normą, prie atsakovo, kaip iš jo paimtų bei konfiskuotų šunų savininko, atsakomybės nepagrįstai priskiria ir šioje normoje nenustatytas išlaidas, kurios galimai net nėra susijusios su iš atsakovo paimtais ir konfiskuotais šunimis (pvz., darbuotojų darbo užmokesčio, jų aprūpinimo tinkama įranga ir įrankiais). Be to, nei GGAĮ, nei kituose teisės aktuose nenustatyta nei ieškovės teisės, nei pareigos už atsakovą mokėti laikinos globos išlaidas globos įstaigoms. Tokiu veikimu ultra vires (viršijant įgaliojimus) buvo pažeistos atsakovo teisės;

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė deliktinės civilinės atsakomybės instituto normas, reglamentuojančias žalą, priežastinį ryšį ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1, 5 dalys). Ieškovė savo patirtą žalą kildina ne iš faktiškai globos įstaigų patirtų išlaidų, o ieškovės paslaugų sutarčių pagrindu atliktų mokėjimų pagal iš anksto sutartą įkainį, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos faktiškai buvo suteiktos. CK 6.249 straipsnio 1 dalis ir GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis sistemiškai aiškintinos taip, kad atsakovas turi pareigą atlyginti faktines gyvūnų gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo sutarties uždarumo principą, perkeldamas atsakovui visas ieškovės pagal paslaugų sutartis patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme netyrė priežastinio ryšio klausimo ir nevertino atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų instituto taikymo galimybės. Jei ieškovės pagal paslaugų sutartis atlikti mokėjimai ir būtų pripažinti kaip ieškovės nuostoliai, turėtų būti sprendžiamas atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl pačios ieškovės veiksmų klausimas;

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo proceso (įrodymų tyrimo ir vertinimo) instituto normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis): selektyviai vertino tik kai kuriuos pavienius įrodymus, o ne jų visetą; teismo išvados dėl ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo prievolės juos atlyginti nėra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir neatitinka įstatymo raidės; tokioms išvadoms padaryti nepakanka byloje esančių įrodymų, kurie prieštarauja vieni kitiems, tačiau teismas tokių prieštaravimų nešalino (nėra aišku, kokiais motyvais remiantis buvo paneigtos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados), selektyviai remdamasis vienais įrodymais (pateiktais ieškovės), o kitus apskritai ignoruodamas (pateiktus globos įstaigų). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis paslaugų sutartyse nustatytu paslaugų įkainiu, iš esmės atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti laikinos globos išlaidų dydį, o įrodinėjimo naštą iš esmės perkėlė atsakovui. Pareiga įrodyti deliktinės atsakomybės taikymo būtinąsias sąlygas tenka būtent ieškovei.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 692 (šešis šimtus devyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gruodžio 5 d. per AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 21.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej MaciejevskiGediminas SagatysJūratė Varanauskaitė