Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-610-720/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
1-610-720/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
R. P.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-610-720/2014Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00968-2012-8Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.1.10.1.; 2.3.2.1.3.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje R. P. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. padarymu, R. S. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. padarymu, A. M. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. padarymu, parengimo nagrinėti bylą teisme metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 27 d. gauta Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij perduota baudžiamoji byla, kurioje R. P. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. padarymu, R. S. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. padarymu, A. M. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. padarymu.

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą. Pateiktame nusikalstamos veikos aprašyme nenurodytos nusikalstamų veikų padarymo vietos, o būtent: kur buvo R. P., kada darė nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., kur buvo R. S., kada darė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., ir kur buvo A. M., kada darė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., taigi nenurodyta, kur yra nusikaltimo padarymo vieta. Nesuprantama, kas yra G. M., su kuriuo R. P. kartu dar ir su A. M. kaltinamas apgaule užvaldęs UAB „Moment Credit“ ir I. S. turtą. Toks asmuo nurodytas tik kaltinimuose, todėl neaišku, ar nurodytas asmuo jau nuteistas už šią veiką ir yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, ar yra kitos aplinkybės, dėl kurių šioje baudžiamojoje byloje šiam asmeniui nepateikti kaltinimai. Neaišku, kodėl R. S. kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., o R. K. ir A. M. kaltinimai dėl tų pačių veikų pateikti tik dėl sukčiavimo, nepridedant BK 24 str. kurios nors dalies, nors visuose kaltinimuose nurodyta, kad kaltinamieji nusikaltimus darė grupe iš anksto susitarusių asmenų.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis R. P. nusikaltimų, kurių padarymu yra įtariamas, darymo metu gyveno (duomenys neskelbtini), R. S. gyvena (duomenys neskelbtini) ir A. M. gyvena J. A. g. 49, Biliakiemio k., Utenos r., nukentėjusieji S. B. ir I. S. gyvena Kaune, liudytojas D. B. gyvena Anykščiuose. Išvardintuose kaltinimuose nusikaltimo vietos nenurodytos, kur padaryti nusikaltimai neaišku, todėl bylos teismingumas taip pat neaiškus.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nustatyti šios baudžiamosios bylos teismingumą, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.).

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas prokurorui privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 2 d. nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio neatitinkantis kaltinamasis ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Įstatymų leidėjas išskyrė du savarankiškus atvejus, kada byla gražinama prokurorui. Suprantama, kad kai kurie kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, tačiau neesminiai. Būtent prokuroras privalo surašyti kaltinamąjį aktą, atitinkanti įstatymo reikalavimus, prokuroro pareiga šalinti kaltinamojo akto trūkumus, tikslinti kaltinimus ir rinkti įrodymus, ši pareiga negali būti perkelta teismui. Šiuo atveju buvo surašytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų, šie ir kiti išvardinti pažeidimai trukdo nustatyti bylos teismingumą ir nagrinėti bylą, todėl, esant išvardintoms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla buvo persiųsta teismui pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 220 str. 4 d. nuostatas - iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašas nebuvo pasirašytinai įteiktas kaltinamiesiems ar įteiktas kitais nurodytame straipsnyje išvardintais būdais, kaltinamasis aktas baudžiamosios bylos perdavimo teismui dieną, tai yra 2013 m. gruodžio 23 d., buvo išsiųstas (ne įteiktas) kaltinamiesiems paštu (2 t., b.l. 127 - 129).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 253 str., 440 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje R. P. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. padarymu, R. S. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. padarymu, A. M. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., padarymu perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui 2 (dviejų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė