- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- AS-449-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02565-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Č. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. vasario 10 d. kreipėsi su patikslintu skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam turtinę žalą, kurią įvertino 30 Eur, arba grąžinti jam, ką atėmė iš jo sąmoningai, kad negalėtų rašyti laiškų.
Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neišduoda pašto ženklų, o jo sąskaitoje ne visada yra pinigų. Šiaulių tardymo izoliatorius atėmė ir iki šiol negrąžina vokus, pašto ženklus, tušinukus ir kt., atsiųstus artimųjų, pažeidžiant jo teisę į susirašinėjimą, teisę į socialinius ryšius.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, to nepadarius iki teismo nustatyto termino, patikslintas skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 105, 106 str.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslintas skundas teismo negali būti priimtas, kadangi paduotas su trūkumais, kuriuos pareiškėjas įpareigotinas pašalinti.
Teismas vadovavosi ABTĮ 10, 88 straipsniais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010, 2012 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS552-456/2012.
Teismas pažymėjo, jog 2015 m. rugsėjo 30 d. šio teismo nutartimi pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priimti teismo žinion. Pareiškėjas 2016 m. vasario 9 d. patikslintu skundu (papildymu) teismo prašė priteisti 30 Eur turtinės žalos.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pažeista asmens teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia tam tikrais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės akto normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-836/2012). Teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. nurodyti, konkrečiai kokiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala, ir reikalavimą pagrįsti konkrečiais argumentais bei įrodymais.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintu skundu teismo prašė „arba grąžinti, ką atėmė iš jo sąmoningai, kad jis negalėtų rašyti laiškų“. Nurodė, kad šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti tikslinamas, pareiškėjas įpareigotinas patikslintame skunde suformuluoti tikslų ir aiškų reikalavimą tam, kad teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų. Skundo (prašymo) reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), t. y. skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus, todėl pareiškėjo reikalavimas turėtų būti suformuluotas taip, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei vienas iš skundu reiškiamų reikalavimų apmokestinamas žyminiu mokesčiu, o kitas ne, laikytina, kad skundas nepriskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-559/2010, 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-552/2013). Tuo atveju, jeigu pareiškėjas patikslintame skunde suformuos reikalavimą, kuris nepateks į neapmokestinamų skundų sąrašą, pareiškėjas įpareigotinas sumokėti 28 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas pateikė tik vieną patikslinto skundo egzempliorių, tačiau skundo (prašymo) papildomo egzemplioriaus parengimas nereikalauja neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų, todėl pareiškėjas įpareigotinas pateikti tiek patikslinto skundo (prašymo) egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-331/2014).
Teismas, atsižvelgęs į nurodytus trūkumus, padarė išvadą, kad pareiškėjas įpareigotinas juos ištaisyti iki teismo nurodytos datos, o to neatlikus ar atlikus netinkamai, teismo nutartimi pateiktas patikslintas skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, tačiau iš pareiškėjo nebus atimta teisė kreiptis į teismą dar kartą įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti 30 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas).
Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad neturi galimybės parašyti skundo kopijų kiekvienai proceso šaliai, nes nėra tam galimybių. Skundo kopijų pataisos įstaiga nedaro, nes tai draudžia Bausmių vykdymo kodeksas. Skundo originalo parašymas ir perrašymas reikalauja daug pastangų, laiko ir lėšų.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos ištaisyti teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pateikti teismui tiek patikslinto skundo (prašymo) egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme; teismo nurodytais terminais neištaisius trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d., 105, 106 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslintas skundas teismo negali būti priimtas, kadangi paduotas su trūkumais, kuriuos jis įpareigotinas pašalinti.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 192¹, 193 punktus ir padarė išvadą, kad pareiškėjui nėra suvaržytos galimybės pateikti teismui patikslinto skundo kopijas. Pareiškėjui pateikus prašymą, pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas pateikė tik vieną patikslinto skundo egzempliorių, tačiau patikslinto skundo papildomo egzemplioriaus parengimas nereikalauja neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų, todėl pareiškėjas įpareigotinas pateikti tiek patikslinto skundo (prašymo) egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-331/2014).
Teismas pažymėjo, jog jeigu pareiškėjui reikalinga teisinė pagalba, gali kreiptis į advokatą arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, kad suteiktų kvalifikuotą teisinę pagalbą.
Teismas išaiškino, kad, pareiškėjui neištaisius patikslinto skundo trūkumų ar atlikus netinkamai, teismo nutartimi pateiktas patikslintas skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, tačiau iš pareiškėjo nebus atimta teisė iš naujo į teismą kreiptis su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.
Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pagal teismų praktiką nuteistam asmeniui neprivaloma pateikti skundo kopijų, jų nepateikimas nėra pretekstas nenagrinėti skundo.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjo patikslintus skundus laikyti nepaduotais; nutarčiai įsiteisėjus, patikslintus skundus ir prie jų esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d., 105–107 str.).
Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Todėl teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą pašalino ne visus teismo nurodytus patikslintų skundų trūkumus, t. y. pareiškėjas nepateikė patikslinto skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog neturi galimybės parašyti skundo kopijų kiekvienai proceso šaliai, nes nėra tam galimybių. Skundo kopijų pataisos įstaiga nedaro, nes tai draudžia Bausmių vykdymo kodeksas. Nurodė, kad skundo originalo parašymas reikalauja daug pastangų, laiko ir lėšų.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kategoriškai atsisakė pateikti teismui patikslintų skundų kopijas, jis net nebandė ištaisyti teismo nutartyse nurodytus patikslinto skundo trūkumus, o nurodė, jog jų netaisys. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį, skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo) papildomo egzemplioriaus parengimas nereikalauja neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-331/2014). Taip pat pareiškėjas nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, jog jam yra apsunkintos galimybės pateikti skundo (prašymo) kopijas, taip pat pareiškėjas patikslinto skundo kopijas gali pateikti ir kitomis priemonėmis, t. y. skundą gali perrašyti ranka. Teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartyje išaiškino, jog, pagal Taisyklių 192¹ ir 193 punktus, pareiškėjui nėra suvaržytos galimybės pateikti teismui patikslinto skundo kopijas. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas neįvykdė 2016 m. vasario 17 d. ir 2016 m. kovo 1 d. nutarčių, teismas pareiškėjo patikslintus skundus laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjui. Pažymėjo, jog ši teismo nutartis laikyti patikslintus skundus nepaduotais neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu patikslintu skundu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti nutartį – išnagrinėti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo veiksmai yra šališki ir neobjektyvūs. Paaiškino teismui, kodėl negali pateikti skundo kopijų. Nejaugi nepateiktos skundo kopijos trukdo nagrinėti bylą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad, pareiškėjui pateikus po vieną patikslinto skundo egzempliorių, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi teisingai nusprendė, jog pareiškėjo patikslinti skundai atmestini, ir nepridėjo jų prie bylos. Pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankamai operatyviai. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų skundo padavimo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį, kuria nutarta patikslintą skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Ši nutartis priimta konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. ir 2016 m. kovo 1 d. nutartyse nustatyto patikslinto skundo trūkumo – pateikti teismui tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė pateikti teismui patikslinto skundo kopijas, jis net nebandė ištaisyti teismo nutartyse nurodytus patikslinto skundo trūkumus, o nurodė, jog jų netaisys.
Administraciniam teismui paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) reikalavimus. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis nustato, jog skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas iš tiesų nepateikė teismui patikslinto skundo egzempliorių (kopijų). Jis teigė, kad skundo kopijų pataisos įstaiga nedaro, nes tai draudžia Bausmių vykdymo kodeksas, o skundo originalo parašymas ir perrašymas reikalauja daug pastangų, laiko ir lėšų. Pareiškėjo įvardytos priežastys dėl negalėjimo pateikti reikiamo patikslinto skundo skaičiaus yra nepagrįstos. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 192¹, 193 punktais, pateikus prašymą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl kopijų parengimo ir jam būtų atsisakyta tai padaryti. ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas net du kartus pasiūlė pareiškėjui pašalinti aptariamą patikslinto skundo trūkumą. Sutiktina, kad papildomo egzemplioriaus parengimas nereikalauja neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų. Susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, kuriose pareiškėjų skundai buvo laikomi nepaduotais jiems nesilaikant ABTĮ 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų, galima daryti išvadą, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė skundą nepaduotu dėl ABTĮ 24 straipsnio 3 dalies nevykdymo, yra vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1126-146/2015, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-331/2014). Taigi pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nurodymu nepateikus pakankamai patikslinto skundo egzempliorių, pagrįstai priimta nutartis patikslintą skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Teisingai nurodyta, kad tokia nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius trūkumus, kreiptis į teismą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.