- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- 1S-98-337/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. M. ( toliau – Pareiškėjos ) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 1 – ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo Adrijaus Bareikio 2017-01-20 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. M. pranešimą nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 140 str. 2 d., požymių. Nutarime nurodyta, kad 2017-01-20 registruotas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono ir miesto tyrėjos J. Zamalytės tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkta medžiaga apie tai, kad 2017-01-19 14:32 gautas D. M. pranešimas, kad galimai yra sužalota jos senyvo amžiaus motina O. A.. Išsiaiškinus Pareiškėjos pranešime nurodytas aplinkybes bei apklausus D. K., L. A. bei išgirdus pačios O. A. komentarą, tyrėjas A. Bareikis konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog D. M., siekdama asmeninės naudos bei tam, kad būtų priimtas jai palankus sprendimas pradėtoje ikiteisminio tyrimo byloje, tyčia melagingai pranešė apie smurtą artimojoje aplinkoje, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Tamelienės 2017-02-14 nutarimu D. M. skundas dėl tyrėjo 2016-01-20 priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atmestas. Prokurorė nutarime nurodė, kad, šiuo atveju, visiškai sutiktina su tuo, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šios nusikalstamos veikos požymių buvimą. Taip pat prokurorė nutarime pažymėjo, jog, priešingai nei nurodo D. M., pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad siekiant patikslinti D. M. pareiškime nurodytas aplinkybes buvo atlikti visi būtini BK 168 str. 1 d. numatyti veiksmai.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-21 nutartimi D. M. skundas dėl 2017-02-14 prokuroro bei 2017-01-20 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimų panaikinimo buvo atmestas motyvuojant tuo, jog teismas sutinka su skundžiamose nutarimuose išdėstytais motyvais, kad medžiagoje nėra faktinių duomenų, jog O. A. atžvilgiu būtų buvęs pavartotas fizinis smurtas.
Šalies argumentai
Skundu D. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-21 nutartį ir atitinkamus ir atitinkamus teisėsaugos pareigūnus įpareigoti pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jog būtų visiškai pilnai išsiaiškinta jos mamos, t. y. O. A., atžvilgiu padaryta nusikalstama veika bei būtų nustatyti šią nusikalstamą veiką padarę asmenys. Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, net nesistengė atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Konkrečiai skunde pasisakoma, kad pareigūnai neapklausė asmenų, kurie matė O. A. sužalojimą. Skunde nurodoma, kad O. A. pati negali apsiginti, yra sunkiai sergantis asmuo, o po insulto negali visiškai bendrauti, dėl šios priežasties ji negalėjo bendrauti ir su pareigūnais. Taip pat skunde pažymima, kad O. A., priešingai nei nurodo apklausta liudytoja, jokio įdrėskimo prieš tris savaites neturėjo. Taip pat skunde pasisakoma, kad tyrėjos J. Zamalytės pranešime nurodytos aplinkybės yra įvertintos netinkamai. Pažymėtina, jog pareigūnai neturėjo vadovautis D. M. sesers D. K. bei jų tėčio L. A. parodymais, kadangi Pareiškėja su pastaraisiais asmenimis yra susipykusi. Be visa to skunde nurodoma, kad yra būtina apklausti D. M. bei D. R., kadangi šie asmenys tiesiogiai matė O. A. padarytus sužalojimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išsiaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. M-1-01-05003-17 matyti, jog gavus Pareiškėjos D. M. pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvo nustatinėjamos pranešime bei pareiškime nurodytos aplinkybės, t. y. atlikti nurodytų duomenų patikrinimo veiksmai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 1 d.) – nedelsiant nuvykta į Pareiškėjos nurodytu adresu esantį butą, buvo apklaustas kartu su O. A. gyvenantis vyras L. A., taip pat jų dukra D. K., kuri rūpinasi savo tėvais. Be visa to išgirstas ir pačios O. A. komentaras apie galimai jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą. Tačiau, priešingai nei teigia Pareiškėja, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė jokios O. A. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių.
Visų pirma D. M. skunde teigia, jog nebuvo apklausti asmenys, kurie matė jos mamos O. A. sužalojimą, todėl, Pareiškėjos teigimu, yra būtina apklausti D. M. bei D. R.. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodyti asmenys nematė galimai daromos, kaip nurodoma skunde, nusikalstamos veikos O. A. atžvilgiu. Šią aplinkybę pati D. M. skunde yra pažymėjusi, nurodydama, kad jos sūnus ir jo draugė matė tik O. A. galimai padarytus sužalojimus, t. y. jie matė tą pačią žaizdelę po O. A. nosimi, kurią matė ir pas O. A. atvykę ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktoje medžiagoje esančios O. A. fotonuotraukos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, neleidžia abejoti pastarųjų kompetencija bei padarytų išvadų teisingumu. Skunde taip pat teigiama, jog, priešingai nei nurodo D. K., O. A. žaizdelė po nosimi negalėjo atsirasti prieš tris savaites, kadangi yra O. A. fotonuotrauka, daryta būtent prieš tris savaites, ir joje nėra matyti jokios minimos žaizdos ant moters veido. Šis skundo argumentas teismo taip pat yra atmetamas. Pažymėtina, kad D. M. prie skundo pridėta nuotrauka savaime pati nepatvirtina fakto, kad ji yra daryta prieš minimą laikotarpį. Iš teismui pateiktos nuotraukos neįmanoma nustatyti tikslaus laiko kada O. A. buvo nufotografuota. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei nurodo Pareiškėja skunde, O. A., nors ir labai ligota, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams vis dėl to sugebėjo, kad ir nerišliai, tačiau pakankamai aiškiai pasakyti, jog ,,nieko nebuvo“. Ši aplinkybė yra užfiksuota vaizdo įraše. Objektyvių duomenų, kodėl reikėtų abejoti O. A. žodžiais, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pati Pareiškėja.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai O. A. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nereiškia, jog teisėsaugos institucijos išskirtinai rėmėsi tik L. A. ir D. K. nurodytomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai vertina visus galimai nusikalstamos veikos sudėties požymius, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Taigi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrindo teigti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką O. A. atžvilgiu nėra. Darytina išvada, jog tiek Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 1 – ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2017-01-20 nutarimas, tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2017-02-14nutarimas bei skundžiama apylinkės teismo 2017-03-21 nutartis yra teisėti bei priimti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir juos naikinti Pareiškėjos skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.