- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-758-383-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 63-1-00700-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- N. K.
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Nr.1A -758- 383/2010 Proceso Nr. 63-1-00700-09 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. Pranešėjas V. Vitunskas
2010 m. gruodžio 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.
Iš N. K. priteista 4567,93 Lt turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai.
Iš N. K. priteista 300 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusios D. V. naudai; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio 20 d. apie 14.00 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai D. V. į dešinę veido pusę, tuo jai padarė kraujosruvą dešinio skruosto srityje, tai yra tyčia sutrikdė D. V. sveikatą.
Be to, jis nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 20 d. dieną po pietų, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajai D. V. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai muštinę paviršinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas veide, kairėje pažandėje, krūtinėje, nugaroje, rankose, juosmenyje, galvos smegenų sukrėtimą, kairės akiduobės išorinės ir vidinės sienos lūžimus, tai yra tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. V. sveikatą.
Apeliaciniu skundu N. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės ir prašo sumažinti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nesušvelnino bausmės. Be to, jo tėvai yra invalidai, jiems yra reikalinga pagalba. Nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąja ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai N. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę N. K. , atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad N. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str., 1 d., 2 p.), jo atsakomybę pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d., 9 p.). Teismas atsižvelgė į tai, kad N. K. padarė du tyčinius, smurtinius nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę pagrįstai. N. K. anksčiau yra teistas jau 6 kartus, teistumai nėra išnykę, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jis nėra linkusi taisytis asmenybė. Ir dėl to, kad jis yra recidyvistas, teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę pagrįstai.
Nepagrįstas yra skundo argumentas, kad teismas neįvertino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe. N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatyta. Už jo padarytas nusikalstamas veikas teismas skyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytųjų bausmių vidurkiai. Todėl labiau švelninti N. K. paskirtosios bausmės teismas nemato įstatyminio pagrindo. Be to, kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti skirta teisinga bausmė. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant kaltininkui bausmę – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ar kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Bausmė teisinga tik tuomet, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, kadangi tokiu būdu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. K. , įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, ir bausmę paskyrė, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į nusikalstamos veikos aplinkybes, kitus duomenis. Be to, byloje yra nukentėjusiosios D. V. pareiškimas, kuriuo ji prašo nešvelninti bausmės N. K. , nes jis žalos neatlygino, ji iki dabar jaučia pasekmes po patirtų sužalojimų. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.