- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-23
- Bylos Nr.
- II-477-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00193-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. vasario 2 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-37-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-37-2021 G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 6 d., 18:06 val., adresu L. Rėzos g. 24, Juodkrantė, Neringos savivaldybė, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu (paeiliui) padarė kelis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), pažeidimus. Lenkė tarnybinį policijos automobilį per ištisinę liniją, priešais pėsčiųjų perėją, neįsitikindamas, ar tai saugu. Tuo pačiu jo vairuojama transporto priemonė kelyje (gatvėje), kuriame transporto priemonių judėjimo kryptis yra po vieną eismo juostą, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedas, ženklai Nr. 533 ir Nr. 534), ir nepraleido į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų, pažeidė KET 30 punktą. Taip vairuotojas neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją. Nutarimu G. M. paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo G. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad:
Šalies argumentai
1. Priimant nutarimą nebuvo laikomasi ANK 616–618, 627 straipsnių nuostatų ir tai sąlygojo neteisėto nutarimo priėmimą. Iki skundžiamo nutarimo priėmimo institucijai buvo pateiktas jo prašymas dėl žodinio šios bylos nagrinėjimo ir prašymas dėl šio administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Vadovaujantis pirmuoju prašymu buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, kurio metu privalėjo būti motyvuotai išnagrinėtas bei įvertintas prašymas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad visa tai atlikta nebuvo, o tai reiškia, jog išsamiai ir visapusiškai byla nebuvo nagrinėjama. Aplinkybė, kad jis fiziškai neatvyko į žodinį bylos nagrinėjimą, nepakeičia bylos nagrinėjimo tvarkos į rašytinę, kaip nurodyta nutarime, bei neeliminuoja bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) pareigos išsamiai ir motyvuotai išnagrinėti visus į bylą pateiktus prašymus.
2. Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik administracinio nusižengimo protokolu apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, vadovaujantis tik nagrinėjamų įvykių metu galiojusiais teisės aktais, į kuriuos, jeigu jie nurodyti neteisingai, nuorodos pakeisti negalima. Taip pat nėra galimybės pakeisti protokole nurodytos nusižengimo esmės. Pagal esamą teisinį reglamentavimą leidžiama pakeisti tik nuorodą į neteisingai protokole nurodytą ANK straipsnį, jo dalį ar kitą atsakomybę numatantį, teisės aktą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nėra kalbama apie protokolu jam suformuotą kaltinimą dėl KET 30 punkte nurodytų pareigų pėstiesiems nevykdymą. Nors protokole ir nutarime nurodoma, kad jis padarė kelis KET pažeidimus, jam protokolu inkriminuotas tik KET 30 punkto reikalavimų pažeidimas.
3. Vaizdo įraše matyti, kad policijos tarnybinis automobilis, iš kurio buvo filmuotas vaizdas, lėtai važiuoja L. Rėzos gatve, Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje, link Klaipėdos miesto. Jam iš galo priartėja greičiau, tačiau leistinu greičiu, važiuojantis pareiškėjo vairuotas automobilis. L. Rėzos gatvės vietoje, kurioje priešingu krypčių transporto srautus skiria siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus ir kuria leidžiama kirsti iš abiejų pusių (KET 3 priedas 1.5 punktas), jo vairuotu automobiliu pradedamas lenkimo manevras (KET 3.9 punktas), t. y. rodant kairiojo posūkio signalą pradedama išvažiuoti ir išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą (vaizdo įraše nurodytas laikas 17:59:43). Visa tai aiškiai patvirtina, kad tarnybinio policijos automobilio lenkimo manevras pradėtas ir vykdytas leistinoje vietoje, niekaip nepažeidžiant lenkimą reglamentuojančių KET reikalavimų.
4. Toliau vaizdo įraše matyti lenkimo manevro pabaigimas, t. y. jo vairuoto automobilio sugrįžimas į savo eismo juostą, po leistinoje vietoje atlikto lenkimo. Nuo vaizdo įraše nurodomo laiko 17:59:49 matyti, kad baigiasi prieš tai buvęs, aptartas, brūkšninis kelio horizontalus žymėjimas skiriantis priešingų krypčių transporto srautus ir prasideda siaura ištisinė linija (KET 3 priedo 1.1 punktas). Būtent toje vietoje pradedamas lenkimo manevro pabaigimas ir pradedamas sugrįžimas į savo eismo juostą, kuris vykdomas ir toje vietoje, kurioje priešingų krypčių eismo srautus skiria siaura ištisinė linija, kuri yra labai trumpa (savo ilgio atžvilgiu) ir už jos, dar prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prasideda siaura brūkšninė linija (KET 3 priedo 1.7 punktas), kurią, vėlgi, leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Atsižvelgiant į tai, kad L. Rėzos gatvės vietoje, kuri pažymėta minima trumpa siaura ištisine horizontalaus kelio ženklinimo linija, nebuvo važiuojama priešpriešinio eismo juosta, o ją dalinai kertant buvo sugrįžtama į savo eismo juostą, po leistino lenkimo atlikimo, kas nėra draudžiama, akivaizdu, kad savo vairuotu automobiliu jis nelenkė tarnybinio policijos automobilio per ištisinę liniją, kaip neteisingai nurodyta nutarime. Dalinai per ištisine linija buvo sugrįžtama į savo eismo juostą po leistino lenkimo atlikimo, o tuo joks KET reikalavimas nebuvo pažeistas.
5. Toliau nutarime nurodoma, jog jis lenkė tarnybinį policijos automobilį priešais pėsčiųjų perėją. Atsižvelgiant į tai, kad pagal KET 140.4 punktą lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose, bet ne prieš jas ar už jų, kaip tai yra, pavyzdžiui, geležinkelio pervažų atvejais (KET 140.2 punktas), lenkdamas kelio atkarpoje, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos ir lenkimo manevrą pabaigęs prieš pėsčiųjų perėją, jokių, su lenkimu susijusių, KET reikalavimų jis nepažeidė.
6. Nepagrįstas nutarimo teiginys neva nebuvo įsitikinta aptariamo lenkimo saugumu. Byloje analizuojamas lenkimo manevras, buvo atliktas nepažeidžiant KET reikalavimų, t. y. jis tiek pradėtas, tiek atliktas, tiek pabaigtas leistinai, o tai patvirtina, jog kartu ir saugiai.
7. Kaltinimas suformuluotas kaip nepraleidimas į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų. Prie visų nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų sustoti KET nereikalauja, tai privalu tik KET reglamentuotais, konkrečiais, atvejais.
8. Vaizdo įraše nuo 17:59:51 matyti priekyje leistinai aplenkto ir jo vairuojamo automobilio esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Taip pat matyti, kad ant šaligatvio, greta perėjos, iš dešinės stovi keli žmonės, kurie nėra įžengę į eismo juostą ir važiuojamąją kelio dalį. Jo vairuotas automobilis per aptariamą pėsčiųjų perėją važiuoja ir ją pravažiuoja 17:59:53, tuo tarpu aptariami pėstieji į jo važiavimo krypties eismo juostą (važiuojamąją dalį) įžengia tik kuomet jo vairuotas automobilis jau yra už pėsčiųjų perėjos. Visa tai patvirtina, kad nutarimu visiškai nepagrįstai teigiama, kad jis nepraleido į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų. Suformuotas kaltinimas neatitinka bylos duomenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiais veiksmais jis būtų pažeidęs KET reikalavimus.
9. Nutarime teigiama, kad aptartais veiksmais jis sukėlė pavojingą situaciją, todėl taikytina ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė. Tačiau ankstesni argumentai privirtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas jo veiksmais nepadarytas. Nėra aišku kas iš protokole nurodytų veiksmų sudaro ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad byloje analizuojamoje kelio situacijoje niekas, t. y. nei lenkiamo tarnybinio policijos automobilio vairuotojas, nei ant šaligatvio stovėję pėstieji, nei kokie kiti eismo dalyviai, jokiais jo veiksmais nebuvo priversti nei staigiai keisti savo judėjimo greičio, nei krypties, nei imtis kokių nors kitų veiksmų eismo saugumui užtikrinti. Visa tai patvirtina, kad jokios pavojingos situacijos jis nesukėlė.
10. Nei vienas iš kitų, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų, alternatyvių veiksmų taip pat nepadarytas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su G. M. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. vasario 2 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad
1. Administracinio nusižengimo byloje 2020 m. lapkričio 6 d. už padarytą administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje G. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 90-ANR_P-1119-2020 su administraciniu nurodymu. Administracinio nurodymo įvykdymo terminas 2020 m. lapkričio 21 d. G. M. 2020 m. lapkričio 11 d. prašymu paskirti žodinį bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas paskirtas 2021 m. sausio 7 d. 13:00 val. Vadovaujantis Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-908 „Dėl darbo organizavimo policijos įstaigose, ekstremalios situacijos metu paskelbus karantiną, tvarkos aprašo patvirtinimo“, žodinis bylos nagrinėjimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 20125262632 atidėtas iki 2021 m. vasario 2 d. 13:00 val.
2. 2020 m. gruodžio 30 d. gautas G. M. prašymas dėl „Dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo“ kuriame G. M. nurodo, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi bei prašo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažymėtina, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą 90-ANR_P-1119-2020 su administraciniu nurodymu G. M. paskirta 85 Eur bauda, tai yra pusė minimalios ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi administracinio nusižengimo protokolu su nurodymu G. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Prašymas „Dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo“ administracinio nusižengimo byloje ROIK 20125262632 netenkintas. Apie priimtą sprendimą G. M. pranešta raštu reg. Nr. 30-S-140 (2021-01-06).
3. 2021 m. vasario 2 d. G. M. į administracinio nusižengimo bylos ROIK 20125262632 nagrinėjimą neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nurodymas iki bylos nagrinėjimo neįvykdytas, todėl 2021 m. vasario 2 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK 20125262632 priimtas nutarimas 90-ANR_N-37-2021, kuriuo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalimi paskirta 170 Eur bauda bei teisė vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
4. Institucijos nuomone, medžiaga dėl padaryto administracinio nusižengimo surinkta tinkamai, teisės pažeidimas įvertintas teisingai. Įvykio aplinkybes patvirtina liudytoja J. L. (2020 m. lapkričio 12 d. paaiškinimas). Įvykis užfiksuotas vaizdo fiksavimo priemonėmis – skiriamaisiais policijos ženklais pažymėtoje transporto priemonėje, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) esančiu vaizdo registratoriumi, pas pareigūną tyrėją N. J. tarnybos metu naudojama vaizdo-garso įrašymo įranga „BODY“ kamera. Vaizdo įraše iš policijos transporto priemonės, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) matyti, kad lenkimas atliekamas per ištisinę liniją prieš pėsčiųjų perėją ir lenkiančioji transporto priemonė negrįžta į savo eismo juostą, o pėsčiųjų perėją kerta būdama priešpriešinėje eismo juostoje, į savo eismo juostą grįžta tik pravažiavusi pėsčiųjų perėją ir vėl kirsdama ištisinę liniją (L4001-(duomenys neskelbtini)201106-175920-175959-20010100.mp4). Iš „Body“ kameros vaizdo garso įrašo, kuriame užfiksuotas G. M. pokalbis su tyrėja N. J., suprantama, kad G. M. prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, sakydamas „aš atsiprašau, buvo, aš nesiginčiju <...>“ (2020_1106_ 180050_008.MP4). Be to, pats G. M. 2020 m. gruodžio 29 d. (reg. nr. 30-AP-4640 2020-12-30) prašyme „Dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo“ nurodo, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi bei prašo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o pažeidimas padarytas dėl „nepakankamai atidaus ir atsakingo“ jo poelgio vairavimo metu.
Šalies argumentai
5. J. L. administracinio nusižengimo byloje paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 6 d. kartu su šeima (mama ir vaikais) ėjo lik pėsčiųjų perėjos esančios ties Raganų kalnu Juodkrantėje, Neringoje, ir joms įžengus į pėsčiųjų perėją į ją „įskriejo“ automobilis, lenkdamas automobilį (policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojusį jas praleisti. J. L. ir jos artimieji (mama ir vaikai) dėl šio įvykio labai išsigando.
6. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kad G. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjo atstovas advokatas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Dispozicijoje yra numatyta eilė alternatyvių veikų, be kita ko, numatyta atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose draudžiama lenkti pagal KET bei pavojingos situacijos sukėlimą. Vaizdo įrašai atspindi situaciją objektyviai, liudytojai natūraliai duodami parodymus neišvengia subjektyvaus vertinimo, sąžiningai suklysta kai kuriose vietose. Kaip matyti iš vaizdo įrašų lenkimas buvo pradėtas, atliktas ir pabaigtas, nepažeidžiant KET reikalavimų. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad lenkimo manevras yra pradedamas toje vietoje, kurioje KET nedraudžia lenkti, ten horizontalus ženklinimas yra siaura brūkšninė linija, kurią pagal KET leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Iš vaizdo įrašų matyti, kad lenkimas yra ir atliekamas būtent tokioje vietoje, kur yra brūkšninė linija, nedraudžianti ten atlikti manevro. Jau atlikus lenkimo manevrą, G. M. vairuojamam automobiliui aplenkus policijos automobilį ir grįžtant į savo eismo juostą, grįžimo metu yra kertama siaura ištisinė linija, kuri yra labai trumpa ir yra prieš pėsčiųjų perėją. Pažymi, kad taip leidžiama pabaigti lenkimo manevrą. KET 3 priedo 1.10 punktas numato, kad galima kirsti ištisinę liniją tik baigiant lenkti arba apvažiuoti. Todėl šitoks lenkimo manevro atlikimas jokių KET reikalavimų nepažeidžia. Svarbūs ir KET 161–162 punktai, kuriuos galima pagal analogiją taikyti šioje situacijoje, išvažiuoti, pabaigti manevrą galima bet kokiam šviesoforo signalui, net ir draudžiamam. Klaipėdos apylinkes teismo 2017 m. lapkričio 21 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-282-963/2017 buvo nagrinėjamas atvejis, kai buvo aplenktas tarnybinis automobilis vietoje, kurioje draudžiama lenkti (kelio ženklo lenkti draudžiama galiojimo zonoje), administracinė teisena nutraukta, nes tarnybinis automobilis važiavo labai lėtai, o KET leidžia lenkti pavienes transporto priemones, važiuojančias mažesniu nei 30 km/val. greičiu. Tai rodo, kad šiuo atveju jokie lenkimo reikalavimai nebuvo pažeisti. Svarbu atskirti pavojingą situaciją nuo grėsmės eismo saugumui, nes grėsmė eismo saugumui kyla tada, kai, pavyzdžiui, pėsčiasis įžengia į važiuojamąją dalį. Šiuo atveju turi būti vertinamas ne grėsmės eismo saugumui kilimo momentas, o tai ar kilo pavojinga situacija. Pavojinga situacija, tiek pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tiek pagal teismų praktiką yra tokia situacija, kai pažeidžiant KET, kiti eismo dalyviai yra priverčiami staiga imtis keisti važiavimo greitį arba kryptį, arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų saugumui užtikrinti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pavojinga situacija nebuvo sukelta. Lenktas policijos automobilis iš pradžių važiavo iki 40 km/val. greičiu, po to lėtino greitį, jam nereikėjo daryti nieko, kad užtikrintų eismo dalyvių saugumą. Vaizdo įraše matyti, kad G. M. automobilis išvažiuoja iš pėsčiųjų perėjos 17:59:53. Po vienos sekundės 17:59:54, pirmasis pėsčiasis nuo šaligatvio įžengia į važiuojamąją dalį, grėsmės saugumui momentas tik tada teprasideda, kai jau G. M. automobilis išvažiavo iš pėsčiųjų perėjos. Pėstiesiems pavojinga situacija šiuo atveju taip pat nekilo. KET 30 punktas reikalauja sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir tais atvejais, kai pėstieji nėra įžengę į pėsčiųjų perėją, tačiau G. M. dėl susiklosčiusios situacijos galėjo nematyti, kad link pėsčiųjų perėjos artėja pėstieji, netinkamai įvertino situaciją ir jis jų nepraleido, kas akivaizdu iš vaizdo įrašo, tačiau už pėsčiųjų nepraleidimą numatyta administracinė atsakomybė 417 straipsnio 4 dalyje. Akivaizdu, kad KET 30 punkto reikalavimai pažeisti, tačiau veika kvalifikuota neteisingai. Tyrimo metu G. M. buvo pateikęs prašymą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, tačiau tai nereiškia, kad jis tada sutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu. Šis prašymas buvo pateiktas tik dėl to, kad jo vadovaujama įmonė vykdo didelį projektą Neringoje, įrengia Taikos g., jam dėl to nuolat reikia vykti iš Vilniaus į Nidą, organizuoti ir prižiūrėti darbus, todėl teisė vairuoti jam būtina ir dodėl, taupydamas laiką ir energiją bei bylinėjimosi išlaidas, G. M. paprašė skirti jam baudą, neskiriant teisės vairuoti atėmimo. Tai nereiškia, kad jis pripažino kaltę, kad buvo nenuoseklus proceso metu. Prašo tenkinti skundą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. važiavo tarnybiniu automobiliu Juodkrantėje ir matė už savęs važiuojantį automobilį. Likus nedideliam atstumui iki pėsčiųjų perėjos pastebėjo, kad jos dešinėje pusėje būriuojasi žmonės. Pastebėjo, kad už jos važiuojantis automobilis didesniu greičiu ją aplenkė prieš pat pėsčiųjų perėją, po to vairuotojas matyt pamatė minėtus žmones ir susimėtė, bet pabaigė manevrą ir nuvažiavo. Pamačiusi padarytą pažeidimą, ji pasivijo ir sustabdė vairuotoją, surašė administracinio jam nusižengimo protokolą, o įvykio aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime. Vairuotojas prieš lenkdamas neįsitikino, kad tai yra saugu, nes prieš pat ją jau buvo pėsčiųjų perėja, ten buvo žmonės, kurių jis per jos automobilį net negalėjo matyti, buvo tamsus paros metas; vairuotojas, kirsdamas ištisinę liniją, atsidūrė prieš pėsčiųjų perėją, kur jau buvo įėję žmonės. Vairuotojas vienu metu padarė du pažeidimus, nes lenkė prieš pėsčiųjų perėją ir kirto ištisinę liniją. Liudytoja nežino, ar vairuotojas matė pėsčiuosius ar ne, bet prieš lenkdamas turėjo įsitikinti, kad tai saugu daryti. Pravažiavus vairuotojui perėją, ten jau buvo sustoję pėstieji, kuriuos ji sustojusi praleido. Pėstieji būriavosi dešinėje pusėje, jie buvo prie pat pėsčiųjų perėjos, iš ko buvo matyti, kad jie ruošėsi eiti per ją. Ir kai iš paskos važiavęs automobilis buvo atvažiavęs, jie jau buvo įžengę į pėsčiųjų perėją. Ji matė, kad pėstieji išsigadinę pravažiavusio automobilio pradėjo mėtytis. Ji važiavo leistinu greičiu, kuris toje vietoje yra 40 km/val.
Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. su šeima (ji su savo dviem vaikais, mama) vesdamiesi šunį ėjo per perėją, ties Rėzos g. 48, esančiu namu bei ties Raganų kalnu. Buvo tamsus paros metas, apie 18–19 val. Priėjus prie perėjos matė, kad nuo Nidos pusės atvažiuoja automobilis, kuris pristabdė prie perėjos, juos praleido. Jie įžengė į pėsčiųjų perėją (jos mama su vaiku ėjo priekyje, ji ėjo atsilikusi apie metrą už jos. Tada staiga iš už sustojusio automobilio atlėkė kitas automobilis, kuris nestabdymas aplenkė sustojusį automobilį, kirto perėją ir nuvažiavo link Klaipėdos. Jie visi pabaigė pereiti perėją ir pamatė, kad juos praleidęs automobilis buvo policijos tarnybinis automobilis, kuris įsijungė švyturėlius ir vijosi nuvažiavusį automobilį. Pamačiusi, kad automobilį pareigūnai sustabdė prie jų namų L. Rėzos g., ji nuėjo iki pareigūnės ir pasakė, kad yra įvykio liudininkė. Kai pamatė lenkiantį automobilį į perėją jau buvo išėjusi jos mama su vyresniąja dukra ir ji. Jos mama su dukra ėjo priekyje metru toliau nuo jos, buvo įpusėjusios perėją. Dėl lenkiančio automobilio jos mama su dukra sustojo ir atšoko. Lenkiantis automobilis kirto priešingą eismo juostą per perėją. Tarp lenkiančio automobilio bei jos mamos su dukra buvo likęs apie metro atstumas. Toje vietoje leistinas greitis 40 km/val. Policijos automobilis link perėjos važiavo negreitai, mano, kad neviršijo 40 km/val. greičio, tikėtina, kad artėdamas link per perėjos policijos automobilis lėtino greitį, nes tuo metu jie buvo labai arti perėjos. Kai ėjo link perėjos, kitas automobilis, važiuojantis iš paskos policijos automobiliui, nesimatė; pamatė tik jam priartėjus prie užpakalinės dalies, kai pradėjo atlikti lenkimo manevrą, nes jis atvažiavo ganėtinai greitai.
Pareiškėjas bei Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Pareiškėjas atstovaujamas advokato. Atsižvelgiant į visa tai byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, šiems proceso dalyviams nedalyvaujant.
Iš bylos medžiagos nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės:
Tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašuose matyti, kad automobilis tarnybinį automobilį lenkia pėsčiųjų perėjoje. Prie pėsčiųjų perėjos, dešinėje kelio pusėje stovi keturi pėstieji. Lenkimo manevrą automobilis pradeda kirsdamas siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus (KET 3 priedo 1.5 punktas), lenkimo manevro metu važiuoja priešpriešinio eismo juostoje, atkarpoje pažymėtoje artėjimo linija (KET 3 priedo 1.6 punktas) bei siaura ištisine linija (KET 3 priedo 1.1 punktas), baigdamas lenkimo manevrą kerta siaurą ištisinę liniją, esančią tiek prieš perėją, tiek už jos, ir lenkimo manevrą užbaigia tik pravažiavęs pėsčiųjų perėją, pažymėtą KET 3 priedo 1.13.1 punkto horizontaliuoju ženklinimu ir nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedas, kelio ženklai Nr. 533 ir 534). Tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše (L4001-(duomenys neskelbtini)201106-175920-175959-20010100 (3)) matyti, kad automobiliui lenkiant tarnybinį automobilį, apie 17:59:51-17:59:52 vienas iš pėsčiųjų žengia į perėją. „BODY“ kameros vaizdo ir garso įraše girdėti (failo pavadinimas 2020_1106_180050_008 (2)) kaip vairuotojas pareigūnei prisistato esantis G. M.; pareigūnė jam pasako, kad jis nepraleido žmonių per pėsčiųjų perėją, lenkė prieš pėsčiųjų perėją ir paklausia vairuotojo ar supranta. Vairuotojas atsako, kad „galbūt, aš atsiprašau, buvo, aš nesiginčiju, nu negerai padariau <...>“.
Iš 2020 m. lapkričio 7 d. tyrėjos N. J. tarnybinio pranešimo, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnei grįžus į tarnybinį automobilį sutikrinti automobilio ir asmens duomenų, prie automobilio priėjo J. L., kuri kaip paaiškėjo ir ėjo per pėsčiųjų perėją; moteris akivaizdžiai atrodė vis dar išsigandusi.
Iš 2020 m. lapkričio 11 d. J. L. paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d., apie 18:00 val., adresu L. Rėzos g. 48, Juodkrantė, ties Raganų kalnu, ėjo su šeima (ji, jos mama ir vaikai) link pėsčiųjų perėjos. Priėjus perėją sustojo, kad įsitikintų, kad saugu eiti. Matė, kaip nuo Nidos pusės link Klaipėdos važiavo tarnybinis automobilis, kuris sustojo juos praleisti. Įsitikinus, kad automobilis sustojo, žengė į perėją, tuo metu nuo Nidos pusės „įskriejo“ automobilis, aplenkdamas tarnybinį automobilį, taip kirsdamas perėją „nurūko“ link Klaipėdos pusės. Automobilis nestabtelėjo. Dėl įvykio jie visi išsigando, jos mama pasijuto prastai.
Iš 2020 m. gruodžio 29 d. prašymo „Dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo (ROIK Nr. 20125262632)“ nustatyta, kad G. M. Klaipėdos AVPK Neringos PK nurodė, kad sutinka su protokole nurodytu pažeidimu bei visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jo padarymo ir nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalis asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę už vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą.
Teismas, išnagrinėjęs ir susipažinęs su G. M. skundu, susipažinęs su skundžiamu 2021 m. vasario 2 d. nutarimu, taip pat išklausęs proceso dalyvių (liudytojų N. J., J. L., G. M. atstovo advokato A. V.) paaiškinimus teismo posėdžio metu, išnagrinėjęs Institucijos pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir visą tai sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, jog G. M. atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei jam pagrįstai kyla administracinė atsakomybė. Tačiau, įvertinus visų byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, taip pat akivaizdu, jog šiuo atveju buvo nustatytos netikslios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tai yra administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime padaryti pažeidimo bei nustatytų aplinkybių aprašymo netikslumai, kurie sąlygoti G. M. padaryto nusižengimo kompleksiškumo (sudėtingumo).
Vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Įstatymo leidėjas nėra konkretizavęs ar išskyręs kokių nors išskirtinių aplinkybių dėl šio veiksmo atlikimo, t. y. nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Taip pat pažymėtina, kad lenkimo manevras yra atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti atkarpoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai bei horizontalusis ženklinimas. Vairuotojas kiekvienu konkrečiu lenkimo atveju turi gerai įvertinti ir įsitikinti, ar lenkimą daryti saugu, ar priekyje netikėtai neatsiras kliūčių, kelio reljefą, eismo intensyvumą, prieš jį ir už jo važiuojančių transporto priemonių srautą, draudžiamų ir leidžiamų lenkti kelyje vietų ilgumą, paros laiką, oro sąlygas ir pan.
KET 140.4 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbus lenkimo manevro užbaigimo momentas. Kaip minėta, lenkimo manevras laikomas baigtu tik tada, kai yra visiškai sugrįžtama į savo eismo juostą. Iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašų matyti, kad automobilis pradeda lenkimo manevrą prieš pėsčiųjų perėją, o visiškai grįžta į savo eismo juostą (užbaigia lenkimo manevrą) tik pravažiavęs pėsčiųjų perėją (už jos). Liudytoja N. J. patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas G. M. vairuojamo automobilio lenkimo manevras, to neginčija ir pats pareiškėjas. G. M. tokiais veiksmais pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad pakanka vien KET 140.4 punkto reikalavimų pažeidimo tam, kad būtų konstatuota esant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyviąją pusę.
KET 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...> kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.
G. M. atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaizdo įraše matyti, kad G. M. vairuojamas automobilis baigdamas lenkimo manevrą kerta KET 3 priedo 1.10 punkte numatytą horizontalųjį ženklinimą, leidžiantį liniją kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti. Tačiau teismas kategoriškai nesutinka su šiuo teiginiu. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad aptariamoje kelio atkarpoje KET 3 priedo 1.10 punkte numatyto kelio ženklinimo apskritai nėra (kelio atkarpose prie pėsčiųjų perėjų tokio ženklinimo pagal KET net negalėtų būti, tokios vietos tokiu ženklinimu nežymimos), o G. M. vairuojamas automobilis baigdamas lenkimo manevrą kerta siaurą ištisinę liniją, esančią tiek prieš perėją, tiek už jos (KET 3 priedo 1.1 punktas). Be to, lenkimo manevro metu (prieš pėsčiųjų perėją) G. M. vairuojamas automobilis važiuoja priešpriešinio eismo juostoje, atkarpoje pažymėtoje siaura ištisine linija (KET 3 priedo 1.1 punktas). KET 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Todėl darytina išvada, kad G. M. tokiais veiksmais (ištisinės linijos kirtimu bei važiavimu paženklintame kelio ruože priešpriešinio eismo juosta (nesilaikymu dešiniosios pusės)) pažeidė KET 117 punkto reikalavimus.
KET 30 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Vaizdo įraše matyti, kad G. M. vairuojamas automobilis tamsiu paros metu nesustoja prie pėsčiųjų perėjos, prie kurios stovi keturi pėstieji; tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše (L4001-(duomenys neskelbtini)201106-175920-175959-20010100 (3)) matyti, kad automobiliui lenkiant tarnybinį automobilį, apie 17:59:51-17:59:52 vienas iš pėsčiųjų žengia į perėją. Taigi, G. M. nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, neįsitikino ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų bei nesustojo praleisti prie pėsčiųjų perėjos stovinčių pėsčiųjų, iš kurių vienas žengė į perėją ir tuo pažeidė KET 30 punktą.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. To paties straipsnio 13 dalis numato, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
KET 30, 117 ir 140.4 punktų pažeidimai padaryti tamsiu paros metu, prie pėsčiųjų perėjos esant pėstiesiems, kurių vienas, G. M. atliekant manevrą, žengė į gatvės važiuojamąją dalį. Todėl teismas daro išvadą, kad G. M. padaryti KET 30, 117 ir 140.4 punktų pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui. Visi šie pažeidimai padaryti vienu metu (ar tarp jų esant labai nedideliam laiko tarpui).
Taigi, nagrinėjamu atveju G. M. veiksmai jį traukiant pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį galėjo būti kvalifikuojami tiek kaip lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (perėjoje), tiek kaip transporto priemonių vairavimas vienu metu padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju dėl veikos kompleksiškumo administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime padaryti pažeidimo bei nustatytų aplinkybių aprašymo netikslumai, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes veika buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje administracinio nusižengimo protokolo turinį nurodyta, kad be kitų duomenų, jame turi būti nurodyta nusižengimo esmė. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017).
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisė pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą numatyta ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Šiame punkte aiškiai nurodoma, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi, vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-9-2013). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šiuo atveju teismas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto sprendimo (panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai protokolo surašymui) priimti negali, nes nėra būtinybės didelės apimties papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.
Šiuo atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas yra akivaizdus, nekeliantis abejonių, veika įrodyta bylos medžiaga, tačiau teismas nustatė, kad buvo netinkamai pritaikytas teisės aktas (KET).
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad G. M. skundas netenkintinas – nutarimas panaikintinas ir skirtina administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą (KET 30, 117 ir 140.4 punktais) (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą panaikinti nutarimą ir skirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. G. M. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą. G. M. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas anksčiau nebuvo skirta (b. l. 12–16). G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. M. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, ne kartą apdovanotas ir skatintas padėkomis. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. M. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.
ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, G. M. charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, G. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui nei numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo paskirtis bus pasiekta tik kartu su nuobauda paskyrus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2021 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-37-2021.
Pripažinti G. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsniu, 420 straipsnio 5 dalimi, G. M. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Informuoti G. M., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20125262632, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.