Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-162-784/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
1-162-784/2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00757-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
I. A.
Kaltinamasis
P. I., D. K.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-162-784/2012Proceso Nr. 1-13-1-00757-2011-9Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.1.2.2; 1.2.4.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Liudmilai Karvelienei,nukentėjusiajam I. A.,civilinio ieškovo atstovei A. R.,vertėjams Giedriui Račkauskui, Audronei Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. I. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

jis 2011 m. balandžio 6 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, sudavė ranka vieną smūgį I. A. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam I. A. muštinę kiaurinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvą apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimą smakro dešinėje pusėje, šie sužalojimai 2011 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. I. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis kartu su D. K. krovė krūmuose gulinčius akumuliatorius, kuomet atbėgo nešinąs oriniu šautuvu nukentėjusysis I. A.. Žino, kad nukentėjusiojo pravardė „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis sušuko „ant žemės“ ir jam sudavė šautuvo buože į jo kairės pusės žandikaulį, o jis gindamasis ir būdamas pasilenkęs, kumščiu sudavė smūgį I. A. į veidą. Jis tiksliai neprisimena, į kurią veido pusę jam trenkė nukentėjusysis. Jis jokios vagystės nepadarė, nesijaučia kaltas, nuo atvažiavusios policijos nebėgo. Dėl I. A. padaryto sužalojimo į medikus nesikreipė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. A. parodė, kad jis tą naktį grįžo iš gimtadienio, po to grįžo jo sesuo. Eidamas į tualetą, išgirdo, kad kažkas tempia vežimėlį ir išėjo į lauką pažiūrėti, dėl ko toks triukšmas. Pamatė prie vartelių du akumuliatorius, grįžo į namus ir seseriai pasakė, kad skambintų kaimynui, o pats pasiėmė ginklą – orinį šautuvą, ir išbėgo į lauką. Buvo tamsu, jis krūmuose pamatė dviejų žmonių siluetus. Sušukęs „stokit, šausiu“ priėjo arčiau ir pažino kaltinamuosius P. I. ir D. K., kurie yra jo kaimynai. Jie patys prie jo priėjo arčiau. Kuomet jie atėjo į prožektorių apšviestą vietą, jis nuleido ginklą, o P. I. jam trenkė į veido kairę pusę prie nosies. P. I. jam sudavė vieną smūgį. Po to jis iškvietė policiją. Jis pats jokio smūgio nė vienam iš kaltinamųjų nesudavė. Kaltinamieji buvo girti, bet nuo policijos nebėgo.

Apklausta teisiamajame posėdyje L. U. parodė, kad ji tuo metu dirbo antroje pamainoje, apie 11 val. vakaro parvažiavo į namus, kuriuose tuo metu buvo jos brolis I. A.. Ji išgirdo kažkokius balsus, triukšmą, pagalvojo, kad atvažiavo kaimynas. Paskui jos brolis išėjo į tualetą, o grįžęs pasakė, kad kažkas vagia. Ji išėjo į lauką ir pamatė du akumuliatorius šalia garažo. Ji nubėgo namo, paėmė telefoną ir grįžusi pamatė, kad jos brolis kažką aiškinasi su P. ir D.. Prieš tai jos brolis iš namų pasiėmė šautuvą, žibintuvėlį ir nubėgo į tą vietą, iš kurios sklido triukšmas. Ji apsirengusi chalatu bėgo broliui iš paskos. Ji nematė, kaip brolis su P. mušėsi, nes buvo tamsu, tačiau girdėjo panašius į muštynių garsus. Ji nematė, kad I. būtų trenkęs šautuvu P.. Po to prie jos priėjo P. ir D., o jos brolis liko toje vietoje, kurioje mušėsi, užsiėmęs veidą. Ji P. su D. paklausė, ką jie čia daro, o P. atsakė, kad vagia akumuliatorius iš tų, kurie patys vagia. Jos brolis garsiai pasakė, kad iškvies policiją. P. su D. nebėgo, ir brolis iškvietė policiją. Po to ji su broliu parėjo namo. Norėjo prie žaizdos veide pridėti tvarstį, bet pamatė, kad žaizda buvo labai gili, bėgo kraujas, norėjo sustabdyti kraujavimą. Po to ligoninėje jos broliui žaizdą susiuvo keturiomis siūlėmis iš viršaus ir septyniomis siūlėmis iš kitos pusės. Kuomet P. sumušė jos brolį, jis kartu su D. prašė vežimėlio, kad galėtų dar vežti akumuliatorius. Ji pati jokių sužalojimų ant P. nematė, pastarasis niekuo nesiskundė. Didelėje tačkoje jau buvo sukrauti keturi akumuliatoriai. Nors ji pasakė, kad iškvietė policiją, tačiau P. su D. vis tiek nuėjo namo, paėmė didelę tačką ir sukrovė keturis akumuliatorius. Tai jie darė ramiai, niekur nebėgo. Tie du akumuliatoriai, kuriuos ji pradžioje matė, buvo tarp keturių į didelę tačką sukrautų akumuliatorių. I. buvo išėjęs laukti policijos į lauką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos patruliu. Tuo metu dirbo su kolega R.. Nepamena, kokiu adresu ir kurioje vietoje buvo įvykis, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus prisiminė geriau. Negali pasakyti, ar prašė I. parodyti vietą, iš kur jie paėmė akumuliatorius. Akumuliatoriai buvo dideli, sudėti vežimėlyje. Byloje turėtų būti nuotraukos, kurias jis pats darė. Matė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, kruvinas. Neprisimena, ar P. I. sakė, kad tai jis sumušė nukentėjusįjį. Jis neprisimena, kurioje vietoje, ar būdamas vežimėlyje, ar jau policijos automobilyje, P. I. prisipažino, kad jis pavogė tuos akumuliatorius.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 7 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam I. A. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė kiaurinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimas smakro dešinėje pusėje, galimai kirstinė žaizda kaklo kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu buku, bei aštriabriaunių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2011-04-06, išskyrus žaizdą kaklo kairėje pusėje, kurios laiko nurodyti nėra galimybės, nes apžiūros metu žaizda buvo apimta pūliavimo proceso. I. A. veido sužalojimai padaryti vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui, sužalojimo pasekmes nustatyti ir jas vertinti būtų galima po pilno sužalojimų sugijimo (t. 1, b. l. 66-68).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išdėstytų įrodymų visuma patvirtina kaltinamajam P. I. pareikštą kaltinimą dėl nežymaus nukentėjusiojo I. A. sveikatos sutrikdymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis P. I. iš esmės neneigia sudavęs vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam I. A., tačiau teigia tai padaręs gindamasis. Tačiau pastarosios aplinkybės kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Visų pirma, nukentėjusysis I. A. nuosekliai teigė, kad jis jokio smūgio oriniu šautuvu kaltinamajam P. I. nesudavė, šautuvą pasiėmė todėl, kad norėjo sulaikyti akumuliatorių vagyste įtariamus asmenis, tuo tikslu tik žodžiais įspėjo, kad šaus. Iš tikrųjų, įvykio aplinkybės – nakties metas, kaltinamųjų atliekami veiksmai – krūmuose buvusių akumuliatorių pakrovimas į karutį ir tempimas rodo, kad toks įtarimas buvo pagrįstas ir nukentėjusysis, vykdydamas pilietinę pareigą, turėjo teisę reikalauti nutraukti, jo manymu, neteisėtus veiksmus. Jokie sužalojimai P. I. nenustatyti, tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai nukentėjusiojo I. A. veide, kurie tiek visuomoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kad iš karto po P. I. smūgio, nukentėjusysis I. A. stipriai kraujavo, patvirtina tiek liudytoja L. U., tiek ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas S. S.. Šių įrodymų visuma leidžia kaltinamojo P. I. versiją įvertinti kritiškai, kaip siekį švelninti savo paties atsakomybę. Be to, pabrėžtina ir tai, kad aptariamu atveju būtinosios ginties situacija negalėjo kilti, kadangi nukentėjusysis I. A. teisėtai bandė nutraukti P. I. ir D. K. atliekamus veiksmus, keliančius labai pagrįstų abejonių savo teisėtumu. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. I. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji P. I. ir D. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad įsibrovę į saugomą teritoriją pagrobė svetimą turtą, tai yra, kad jie 2011 m. balandžio 6 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini),veikdami kartu, įsibrovė į saugomą teritoriją ir iš aikštelėje stovėjusių 5 sunkvežimių Iveco, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), Skania, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), Volvo FH 12, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), Iveco Cursor, Iveco, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė dešimt akumuliatorių, kurių vieno vertė 450 Lt, bendros 4 500 Lt vertės, tokiu būdu padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 500 Lt turtinę žalą.

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia padaryti išvadą, kad šią vagystę padarė būtent kaltinamieji P. I. ir D. K..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. I. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. balandžio 5 d. pas jį namuose baigėsi dujų balionas, jam reikėjo prisirinkti malkų, kad galėtų išvirti valgį. Jis nuėjo pas D. ir pastarojo motinos paprašė karučio, kad galėtų į jį prikrauti šakų. Rinkdamas šakas krūmuose pastebėjo vieną akumuliatorių. Tą dieną buvo užėjęs įsidarbinti į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), žinojo, kad ten galima priduoti akumuliatorių. Vakare jis vėl nuvažiavo pažiūrėti, ar tebėra tas akumuliatorius. Kadangi akumuliatorius buvo toje pačioje vietoje, jis iš D. pasiėmė karutį ir nuvažiavo paimti to akumuliatoriaus, po to krūmuose rado dar tris akumuliatorius. Jie su D. dienos metu šiek tiek išgėrė. Kuomet krovė rastus akumuliatorius, nešinąs oriniu šautuvu atbėgo nukentėjusysis I. A., sušuko „ant žemės“. Bet jis nesijautė kaltas, kadangi akumuliatorius jie rado, gal juos kažkas ir pavogė, bet apie tai tuo metu jie nežinojo. Po to, kai I. A. jam sudavė šautuvu, o jis gindamasis sudavė I. A. į veidą, pastarasis nubėgo. Kadangi jie nesijautė esą vagys, toliau krovė akumuliatorius į karutį. Bevežant akumuliatorius palei kelią, pamatė, kad atvažiuoja policija. Jis sustojo, niekur nebėgo. Po to atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Į jokią saugomą teritoriją jis nelindo, per tvorą nelipo, į sunkvežimius taip pat nelindo. Apie tai, kad teritorija saugoma, žino, nes gyvena netoliese. Bet jie su D. į saugomą teritoriją nebuvo įėję. Antrą kartą akumuliatorių ėjo kuomet buvo tamsu, galėjo būti 11 valanda vakaro. Jis nematė skylės tvoroje. Jis neprisimena, ar sakė D.i, kam jam reikalingas karutis. Akumuliatorius norėjo priduoti į supirktuvę. Jis policijos pareigūnams sakė, kad akumuliatorius rado. Nuo to laikė, kai nešinąs šautuvu nukentėjusysis pabėgo ir atvažiavo policija, praėjo apie 20 minučių. Į karutį buvo sudėti visi keturi akumuliatoriai. Tie akumuliatoriai buvo pasenę, purvini.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad gėrė visą dieną, o po to vakare atėjo P. ir paprašė karučio Jis ėjo P. padėti tempti akumuliatorius, kurie mėtėsi. Paskui atėjo I. A., L. U., jis nesuprato, ko P. su I. mušėsi, po tų muštynių jie toliau tempė akumuliatorius, po to atvažiavo policija, jis apsisuko ir išėjo. Jis nematė smurto nei iš nukentėjusiojo, nei iš I. pusės. Jis negalėtų paimti akumuliatoriaus iš sunkvežimio ir lįsti per tvorą. To jam neleistų moralinės nuostatos. Tą dieną po pietų jis buvo užmigęs. Nežino, ar dieną P. I. ėmė karutį, ar ne.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. balandžio 6 d. prieš 7 val. ryto atvyko į darbovietę, kurioje dirba krovėju-tvirtintoju ir pasigedo akumuliatorių. Jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Teritorija yra aptverta, ją saugo apsauga. Vizualiai matyti, kad teritorija yra aptverta, į ją galima patekti pro vartus, kurie dienos metu atidaryti, o šlagbaumas pakeltas. Teritorijoje stovi vilkikai, kuriuos atvaro klientai turkmėnai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima krovinių ekspedijavimu geležinkelių transportu, gavę sunkvežimių dokumentus, juos užvaro ant geležinkelio platformos ir išsiunčia turkmėnams. Tą dieną jie kaip tik turėjo krauti techniką, tai yra, užvažiuoti ant platformos. Buvo žiema, jie per šalčius visą laiką apžiūri techniką, kad prieš užvarant ant platformos, būtų galima užvesti variklius. 2011 m. balandžio 5 d. patikrino visus aikštelėje stovėjusius sunkvežimas ir visi akumuliatoriai buvo visuose sunkvežimiuose, o kitos dienos ryte pasigedo 10 akumuliatiorių iš 5 sunkvežimių. Iš viso aikštelėje tuo metu stovėjo ne mažiau, kaip 7 sunkvežimiai. Kuomet nerado akumuliatorių, jie iškart nuvažiavo pas apsaugos darbuotojus, kurie pasakė, kad pagavo vagį. Toliau buvo iškviesta policija ir aiškinosi patys apsaugos darbuotojai. Viename sunkvežimyje buvo po du akumuliatorius, sunkvežimiai stovėjo teritorijos viduje, apie 200 metrų atstumu nuo teritoriją juosiančios tvoros. Jis tvirtai teigia, kad iš vakaro, kuomet jis baigė darbą, tie akumuliatoriai sunkvežimiuose buvo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2011 m. balandžio 5-6 d. buvo įvykis, bet jis tik iš nuogirdų žino, kad prapuolė akumuliatoriai. Į jo darbines funkcijas įeina geležinkelio objektų apsauga. Sunkvežimiai, jeigu jie ne ant platformos, nėra geležinkelio objektai. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Panerių prekių stoties saugomos aikštelės teritorija yra labai didelė. Dalis tos teritorijos yra aptverta, bet yra ir dalis neaptvertos teritorijos. Teritorija gerai apšviesta, tačiau vaizdo kamerų nėra. Visa teritorija saugoma su šunimis, ženklai apie tai puikiausiai matomi iš visų teritorijos pusių. Jis žino, kur stovėjo automobiliai, iš kurių pavogti akumuliatoriai. Sunkvežimių stovėjimo aikštelės plotas apie 1 hektarą. Jo manymu, vienas žmogus gali pakelti akumuliatorių, bet ar gali vienas toli nunešti, nežino.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Apie įvykį sužinojo tuomet, kai į juos kreipėsi vienas iš dirbančių darbininkų, kad iš sunkvežimių dingo akumuliatoriai. Pas juos visa stoties teritorija suskirstyta į devynis maršrutus. Jis dirbo 7-8 maršrute, kur yra dresavimo aikštelė, „(duomenys neskelbtini)“ mokymo centras, kelių eismo reguliavimo centras ir daug ūkinių pastatų. Naktį jis dirba su šunimi, bet šuo vedžiojamas pririštas. Jo saugomoje teritorijoje apvogtų sunkvežimių nebuvo, nuo jo maršruto sunkvežimiai stovėjo apie pusės kilometro atstumu. Jiems priklauso saugoti geležinkelio teritoriją ir geležinkelio nuosavybę. Jei pamato, kad teritorijoje kažkas vyksta, jie reaguoja, bet sunkvežimių ar kitų prekių saugoti jiems niekas nepriduoda. Prieš teritoriją yra ženklai, kad pašaliniams eiti draudžiama ir, kad saugoma su šunimis. Dalis teritorijos aptverta, dalis – neaptverta, tad pašalinis žmogus į teritoriją gali patekti ir ne per vartus. Įvažiuoti automobiliu būtų sunkiau, nes yra šlagbaumas. Bet prie visų laisvų įėjimų yra ženklai, kad tai yra tarnybinė perėja, pašaliniams vaikščioti draudžiama, teritorija saugoma su šunimis. Šuo yra viena iš apsaugos prevencijos priemonių. Prie žmonių jis negali paleisti šuns vieno. Šuo būna su antstnukiu. Jeigu šuo pamato svetimą žmogų, tuomet loja. Tai vėlgi yra signalas, kad teritorijoje yra kažkas pašalinis. Už pusės kilometro šuo nieko nematys ir neužuos, vizualiai šuo pradeda loti nuo kokių 100 metrų, jeigu pamato žmogų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pamena, kad praeitų metų balandžio mėnesį buvo akumuliatorių vagystė. Smulkių detalių nepamena, tačiau prisimena, kad vagystė padaryta jo saugomoje teritorijoje. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Į jo maršrutą įėjo vieta, kurioje stovėjo krovininiai automobiliai. Teritorija yra didelė, jis savo maršrutą apeina maždaug per dvi valandas, maršruto trukmė priklauso ir nuo oro sąlygų. Jo postas yra prie pat įvažiavimo vartų. Apžiūrėjęs teritoriją, jis grįžta į savo postą, išgeria arbatos ir vėl išeina į maršrutą. Nuo posto iki sunkvežimių apie 20 minučių kelio. Vizualiai automobiliai įtarimų nesukėlė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. J. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie 2011 m. balandžio 5-6 d. įvykį girdėjo tik gandus, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojų L. U. ir S. S. parodymai išdėstyti nuosprendžio dalyje, kurioje analizuojama nustatyta P. I. nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2011 m. balandžio 6 d. 1.03 val. gautas pranešimas apie galimą vagystę (t. 1, b. l. 6).

Iš 2011 m. rugpjūčio 1 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui G. V. pateikti atpažinti keturi akumuliatoriai. Protokolo aprašomojoje dalyje pažymėta, kad „G. V. atpažino visus pateiktus atpažinti akumuliatorius, pagal apvogtų vilkikų modelius. Atpažįstantysis nurodė, kad dirbo su apvogtais vilkikais, todėl žino, kokie akumuliatoriai ten buvo“. Prie protokolo pridėtos nespalvotos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 31-34).

Iš 2011 m. rugpjūčio 1 d. G. V. pakvitavimo matyti, kad jis atgavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius keturis akumuliatorius – „2 mersedesai, 1 volvo, 1 (neįskaitomas)“ -t. 1, b. l. 35.

Iš 2011 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame nurodoma, jog atvykus į (duomenys neskelbtini), matosi, kad miškelyje netoli nuo aptvertos teritorijos stovi 4 juodos spalvos akumuliatoriai, ant dviejų iš jų yra uždėti raudonos spalvos laidai. Uždaroje teritorijoje matomi krovininiai automobiliai, perlipus tvorą ir priėjus, matosi akumuliatoriui skirtose vietose laidai ir ant žemės padėti uždengimo dangčiai (t. 1, b. l. 36-41).

Iš 2011 m. balandžio 6 d. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio iš vairuotojo pusės matosi, kad yra pakeltas plastmasinis juodos spalvos dangtis. Po minėtu dangčiu nesimato akumuliatorių (t. 1, b. l. 42).

Iš 2011 m. balandžio 6 d. įvykio vietos ir šalia esančios teritorijos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis. Stoties teritorija aptverta. Stoties teritorijoje tarp kitų automobilių stovi automobilis „Iveco“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilio akumuliatoriaus skyriaus dangtelis guli netvarkingai, jį pakėlus matosi, kad akumuliatorių nėra. Šalia automobilio iš kairės pusės prie galinių ratų ant žemės rastas ir paimtas specialus raktas veržlėms atsukti. Netoli nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties tvora sulaužyta, šalia jos ant žemės rasti ir paimti megztinis bei marškinėliai. Šalia jų matosi avalynės įspaudas žemėje, kuris turi slydimo požymių. Apžiūrint šalia esančią teritoriją (duomenys neskelbtini), namo kieme rastas karutis. Karutis yra savadarbis, dviejų ratų. Karutis stovi šalia ūkinio pastato (t. 1, b. l. 45-58).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teismas pažymi, kad pareikštame kaltinamiesiems P. I. ir D. K. kaltinime nurodoma, kad jie padarė 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių akumuliatorių vagystę įsibrovę į saugomą teritoriją. Nors kaltinime nenurodoma, kokia tai teritorija, kiti bylos duomenys leidžia teigti, kad omenyje turima Panerių geležinkelio stotis. Iš tiesų, abejoti vagystės faktu ir tuo, kad buvo apvogti saugomoje teritorijoje - (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, stovėję sunkvežimiai, pagrindo nėra. Vagystės faktas nustatytas, be kitų įrodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo liudytojo A. S. parodymais, policijos pareigūno S. S. parodymais, rašytiniais įrodymais, iš dalies – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymais, taip pat teisiamajame posėdyje dalyvavusios civilinio ieškovo atstovės A. R. paaiškinimais. Tačiau byloje nėra nė vieno, tiesioginio ar netiesioginio, įrodymo, kad į saugomą teritoriją – (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, 2011 m. balandžio 5 d. vakare ar 2011 m. balandžio 6 d. naktį būtų neteisėtai patekę kaltinamieji P. I. ir D. K.. Byloje apskritai nėra duomenų, kad šie kaltinamieji būtų buvę toje saugomoje teritorijoje prieš vagystę, vagystės metu ar po vagystės. Kaltinamiesiems nėra pareikštas kaltinimas tuo, kad jie buvo kitų nenustatytų asmenų padarytos vagystės vykdytojų bendrininkais, tai patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Nekonkrečių liudytojo S. S. parodymų apie tai, kad iškart po sulaikymo kaltinamasis P. I. jam prisipažino pavogęs akumuliatorius, teismas nelaiko patikimu įrodymu apie P. I. dalyvavimą vagystėje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visose apklausose ikiteisminio tyrimo metu P. I. neigė įvykdęs vagystę, beje, šis neigimas nebuvo deklaratyvus. P. I., kuris yra rusakalbis ir, su kuriuo atliekant proceso veiksmus būtinas gynėjo ir vertėjo dalyvavimas, apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūną davė išsamius ir nuoseklius parodymus, juos patvirtindamas jo, kaip įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 108-111). Abejoti šių įstatymo nustatyta tvarka gautų parodymų teisingumu ir kaltinamojo P. I. nuoširdumu, teismas neturi pagrindo.

Todėl teismas laiko, kad kaltinamųjų P. I. ir D. K. dalyvavimas vagystėje įsibraunant į saugomą teritoriją neįrodytas.

Kaltinamųjų nustatyti veiksmai – keturių akumuliatorių, gulėjusių krūmuose už saugomos teritorijos ribų, sukrovimas į karutį ir tempimas tamsiu paros metu, naktį, ketinant vėliau juos parduoti supirktuvėje, kelia tam tikrų abejonių, ar kaltinamieji P. I. ir D. K. tikrai nesuprato, kad šie akumuliatoriai nėra vogti, kitaip tariant, byloje yra tam tikrų duomenų, leidžiančių įtarti kaltinamųjų veiksmuose BK 189 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, požymių. Kaip teismas jau pasisakė aptardamas nukentėjusiojo I. A. veiksmus, jis pagrįstai galėjo įtarti kaltinamuosius darant neteisėtą veiką, todėl turėjo teisę juo sulaikyti. Vis dėlto, tam, kad konstatuoti BK 189 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties buvimą, būtina neabejotinai nustatyti kaltinamojo žinojimą (suvokimą), kad turtas įgytas nusikalstamu būdu. Iš kitos pusės, turi būti nustatyta, kad minėtas turtas iš tikrųjų kažkieno kito buvo neteisėtai užvaldytas. Šios aplinkybės byloje iki galo neišsiaiškintos. Visų pirma, BPK 91 straipsnyje nustatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir tie daiktai, kurie buvo kaltininko nusikalstamos veikos objektais. Taigi, rasti keturi akumuliatoriai turėjo būti apžiūrėti pagal BPK 207 straipsnyje nustatytas taisykles (BPK 92 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje esantis 2011 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (kuris yra vienintelis dokumentas, leidžiantis spręsti apie minėtų akumuliatorių būklę) yra neinformatyvus. Be to, nors šiame protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra akumuliatoriai, tačiau iš protokolo pavadinimo ir turinio matyti, kad iš tikrųjų buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), automobiliai (beje, neidentifikuoti), o rasti keturi akumuliatoriai apibūdinti labai siaurai: „4 juodos spalvos akumuliatoriai, ant dviejų iš jų yra uždėti raudonos spalvos laidai“ (t. 1, b. l. 36-41). Jokių šiuos akumuliatorius identifikuojančių duomenų nenurodoma, šių duomenų negalima perskaityti ir iš prie protokolo pridėtų nuotraukų. Toliau matyti, kad praėjus keturiems mėnesiams po įvykio, galimai tie patys akumuliatoriai buvo pateikti atpažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. V.. Tačiau 2011 m. rugpjūčio 1 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodoma, kad G. V. buvo pateikti atpažinti keturi akumuliatoriai (vėlgi, nenurodant jokių juos identifikuojančių duomenų) ir G. V. atpažino visus pateiktus atpažinti akumuliatorius (t. 1, b. l. 31-34). Toks parodymo atpažinti veiksmas ir surašytas šio veiksmo protokolas neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi BPK 193 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad daiktai ir kiti objektai parodomi atpažinti tarp kitų tos rūšies daiktų ar kitų objektų. Parodomų atpažinti daiktų ar kitų objektų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma tik unikalių daiktų bei objektų atpažinimo atvejais. Pažymėtina ir tai, kad G. V. nurodė, jog akumuliatorius atpažino pagal apvogtų vilkikų modelius, 2011 m. rugpjūčio 1 d. pakvitavime parašė, jog jam grąžinti ir du „Mercedes“ akumuliatoriai, tačiau kaltinamiesiems pareikštame kaltinime tokios markės automobiliai neminimi. Todėl byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog 2011 m. balandžio 6 d. naktį kaltinamųjų vežti keturi akumuliatoriai yra tie patys akumuliatoriai, kurie buvo pagrobti iš Panerių geležinkelio stotyje stovėjusių sunkvežimių. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamieji buvo trumpam, iki P. I. sulaikymo, įgiję nusikalstamu būdu gautą turtą.

Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų P. I. ir D. K. dalyvavimas vagystės padaryme ar įgijant nusikalstamu būdu gautą turtą, neįrodytas. Kaltinamieji P. I. ir D. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintini, kadangi neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. I. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamojo asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam P. I. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Paskirta bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, subendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis I. A. pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė 92,56 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Abu civiliniai ieškiniai tenkintini visa apimtimi.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys susijęs su išlaidomis, patirtomis gydant kaltinamojo P. I. sužalotą nukentėjusįjį I. A., šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai pridėti prie ieškinio (t. 1, b. l. 87-89), todėl ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. I. suduodamas ranka į veidą nukentėjusiajam I. A., pastarąjį nežymiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis buvo išvežtas į gydymo įstaigą, jam susiūta žaizda. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo P. I. veiksmai sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiojo sveikatai, išgąstį, emocinį sukrėtimą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Šie kriterijai, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, teismų praktika tokio pobūdžio bylose rodo, kad pareikštas 500 Lt civilinis ieškinys nėra per didelis, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

P. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę P. I. paskirti laisvės apribojimą septyniems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu ar mokslu. Į paskirtą bausmę įskaityti P. I. laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. balandžio 6 d. 01.07 val. iki 2011 m. balandžio 7 d. 16.20 val. (dvi dienas) ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. I. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš P. I. nukentėjusiajam I. A. 500 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 92,56 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

P. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. K. panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – savadarbį raktą, juodos spalvos megztinį ir marškinėlius, tyrėjos 2011-11-04 nutarimu (t. 1, b. l. 43) perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK ūkio dalies saugojimo kamerą, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis