- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-420-193-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00277-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-420-193/2012
Teisėja Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00277-2011-6
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, bei pagal BK 187 str. 3 d. ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 str., 63 str. 1 d., 2 d. bei 5 d. 2 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš R. M. priteista 300 litų žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K., o procesas dėl J. S. civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
- tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. jis 2011-06-24 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spirdamas koją, išdaužė R. K. priklausančio pastato lango stiklą, padarydamas nukentėjusiajam 300 litų turtinę žalą;
- visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, t.y. jis 2011-06-24 apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ganykloje, visuotinai pavojingu būdu – padegdamas, sunaikino 500 kilogramų šieno, priklausančio nukentėjusiajam J. S. ir padarė jam 100 litų turtinę žalą.
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendžiu jam paskirta bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta, todėl prašo paskirtą bausmę sušvelninti, sumažinti. Pažymi, kad jis yra labai jauno amžiaus, prisipažino ir gailisi, nusikalstamas veikas padarė ne iš piktų ketinimų, nenorėjo niekam pakenkti, jo padarytoji žala nesukėlė sunkių pasekmių.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti jos ginamojo skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apeliantas nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą – už tyčinį svetimo turto sugadinimą pagal BK 187 str. 3 d. ir už tyčinį svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 str. 2 d. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto R. M. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl jų pagal BK 187 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. bei paskyrė teisingas bausmes už juos. Atlikusi byloje esančių įrodymų analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo R. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apylinkės teismas nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Kaip minėta, apeliantui inkriminuotas tyčinis svetimo turto sugadinimas ir tyčinis svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu. Apeliantas neneigia įvykdęs abi minėtas nusikalstamas veikas, be to, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Tyčinį svetimo turto sugadinimą – lango sulaužymą be paties nuteistojo prisipažinimo patvirtina ir liudytojų M. V., J. P., D. B. bei nukentėjusiojo R. K. parodymai. Tyčinį svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – 500 kilogramų šieno sunaikinimą jį padegant taip pat be paties nuteistojo prisipažinimo patvirtina liudytojų M. V., J. P., D. B., S. P. parodymai. Sutinkamai su įvykio vietos apžiūros protokolu bei nukentėjusiojo J. S. parodymais, uždegtieji rulonai buvo netoli sodybos, be to, pievoje buvo ir dar daugiau šieno rulonų, kuriuos teko nuvolioti, kad šie neužsidegtų. Liudytojas K. S. parodė, kad pastebėjęs degantį šieną paskambino į gaisrinę, nes bijojo, jog gaisras laukais gali persimesti prie kaimo gyvenamųjų namų, kas rodo R. M. atliktų veiksmų pavojingumą bei grėsmės realumą. Taigi nuteistasis padegdamas svetimą greta sodybos ir nepertoliausiai (už 150 metrų) nuo gyvenvietės buvusį šieną, suvokė, kad dėl jo pavojingos veikos bus visuotinai pavojingu būdu sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas. Tokiu būdu teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis R. M. nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo R. M. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nors R. M. yra jauno amžiaus, tačiau tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė būdamas praeityje teistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, nesimokantis ir nedirbantis, charakterizuojamas neigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už ankstesnes jo padarytas nusikalstamas veikas jam buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, tačiau po jų atlikimo jis vėl nusikalto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas nuosprendyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, ir todėl pagrįstai R. M. paskyrė sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatytą trumpalaikį laisvės atėmimą, atliekamą areštinėje, o už nusikaltimą – realią laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. M. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Teismas už BK 187 str. 3 d. R. M. paskyrė už vidurkį mažesnę arešto bausmę, o už BK 187 str. 2 d. – už sankcijoje numatytą vidurkį mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Tokias teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taip pat palankiausiu – apėmimo subendrinimo būdu subendrintą galutinę bausmę, pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Visos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir priimant nuosprendį įvertintos, todėl pakartotinai jas vertinti nėra pagrindo. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei nustatant bausmės trukmę, apeliantas nenurodo. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Taigi konstatuotina, kad apeliantui R. M. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.