- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 1-47-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52985-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- Ž. R.
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti profesinį išsilavinimą, dirbanti lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ virėja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką:
Ž. R. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 00.45 val. viešoje vietoje - prie užeigos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, spjovė G. T. į veidą, sugriebė jai už plaukų, galvą nulenkė žemės link ir tokiu būdu ją paklupdė ant kelių, dėl ko nukentėjusioji dešine šlaunimi atsitrenkė į apsauginę tvorelę. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, koja vieną kartą spyrė jai į veidą, bendrais veiksmais padarydama dešinės akies sumušimą su vokų minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, muštinę žaizdą apatinio voko lateraliniame krašte, kraujo išsiliejimą po akies jungine, poodines kraujosruvas dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio kelio srityje bei kairio kelio išoriniame paviršiuje, kas G. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji Ž. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies, nurodė, kad taip pasielgė, nes ji gynėsi. Parodė, kad ji su darbovietės kolektyvu šventė Šv. Kalėdas. Ji su drauge D. S. baro terasoje rūkė, kai iš baro išėjo R. O., kuris buvo su nukentėjusiąja ir draugais. Ji pamatė, kad viena iš mergaičių verkė, todėl paklausė jų, kodėl mergaitė verkia? Jai atsakė nesikišti. R. O. priėjo prie jos ir trenkė jai į nosį. Po to jis norėjo pabėgti, todėl ji laikė R. O. už striukės, klausė jo, kodėl jis trenkė jai į veidą. Mano, kad tokiu būdu R. O. įvykdė provokaciją. Kai atvyko medikai, gydytoja patvirtino, kad jai buvo trenkta į nosį. Jos draugė valė jai kraują ir tuo metu prie jų pribėgo nukentėjusioji, kurios veidas nebuvo sužalotas, sakydama, kad tai jos vyras. Ji norėjo paklausti nukentėjusiosios, kodėl jos vyras jai trenkė. Nukentėjusioji nuo jos buvo apie 20 metrų atstumu ir niekas nesuprato, kas įvyko, nes viskas įvyko labai greitai. Nukentėjusioji puolė ant jos, ėmė šaukti, draskytis, tempti ją už plaukų. Tuo metu R. O. kažkur dingo. Ji irgi nukentėjusiajai tempė už plaukų. Iš kavinės ėjo daug žmonių, vieni sustojo, bet jie visi matė, kaip nukentėjusioji tempė ją už plaukų. Kai atvyko policija, nukentėjusioji pasitiko vieną policijos ekipažą, o R. O. - kitą. Prisiminė, kad R. O. ant jos šaukė, kai buvo apklausoje pas tyrėją. Jai buvo nustatytas lengvas girtumas. Visi buvo vienodai išgėrę, bet nežino, kiek išgėrusi buvo nukentėjusioji. Alkoholis jos prisiminimams neturi įtakos. Pažymėjo, kad ji nespjovė nukentėjusiajai į veidą ir tyčia nespyrė jai į veidą. Pažymėjo, kad ji patyrė šoką, nes nukentėjusioji pirma griebė jai už plaukų. Jos sukinėjosi, pasilenkusios tąsėsi, stumdėsi prie tvorelės, apsaugos darbuotojas bandė išskirti jas. Po įvykio matė, kad nukentėjusiosios akis buvo ištinusi. Mano, kad nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į tvorelę, nes vienu momentu buvo pasilenkusi, bet suklupusi nebuvo. Nukentėjusioji jai padarė sužalojimus - plaukus išrovė, subraižė, kojos buvo mėlynos. Kai atvyko policija, iš salės išėjo jos draugės, nukentėjusios dvi draugės, atsirado ir R. O. su draugu. Nesutinka su nukentėjusiosios 3000 eurų civiliniu ieškiniu. Pažymėjo, kad su ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka, nors pati nukentėjusioji ją užsipuolė, o ji turi mokėti.
Nukentėjusioji G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą šventė savo gimtadienį. Vakaro pabaigoje draugai susiginčijo, nes vieni norėjo dar pasilikti, o kiti norėjo eiti namo. Kaltinamoji ėmė lįsti į jų pokalbį. Tada ji draugus nusivedė į terasos kampą, o atsisuko į terasą, kai išgirdo triukšmą, nes kaltinamoji buvo sugriebus jos vyrą. Ji priėjo prie jų, niekas kaltinamajai nieko nevalė, ji nematė jokio kraujo, ji atskyrė kaltinamąją nuo savo vyro, nes kaltinamoji buvo užsikabinus ant jo ir sakė „Nepaleisiu“. Pažymėjo, kad buvo tamsu, tik geltonos spalvos gatvių apšvietimas švietė. Prašė nedaryti nesąmonių, bet iš kaltinamosios buvo agresija, kaltinamoji ją puolė pirma. Ji pirmą kartą matė tokį agresyvų žmogų. Kaltinamoji spjovė jai į veidą, o ji stumtelėjo kaltinamąją. Niekas nereagavo, net jos vyro draugas, o apsauga išėjo, kai į lauką išėjo daugiau žmonių iš baro. Ji suėmė kaltinamąją už plaukų, o kaltinamoji sulenkė ją ir keliu trenkė į akį, tuo metu ji buvo kluptelėjusi, dėl to galėjo atsirasti kojų pamėlynavimai, nes į kojas jai nebuvo spirta. Arba kojų sužalojimai galėjo atsirasti nuo tvorelės, kuri buvo šalimais. Kai jai buvo spirta, ji paleido kaltinamosios plaukus ir prašė paleisti jos plaukus, bet kaltinamoji sakė „Nepaleisiu“. Ji jautė, kaip tinsta akis, ir nuėjo į terasos kitą galą. Spyrio metu šalia buvo jos draugės V., I., G., I. ir draugai R., M.. Spyrimo faktą ir visą incidentą turėjo matyti draugės. Taip pat spyrį galėjo matyti M.. I. A. buvo lauke, ji prašė, kad plaukus paleistų. Kaltinamoji šaukė jos vyrui: „Aš tavo bobą suspardžiau“. Jis buvo už terasos, šalia jo stovėjo I. B.. Alkoholio buvo vartojus. Tą vakarą buvo įsidėjusi linzes, buvo su priaugintomis blakstienomis. Dėl linzės bijojo, kad nepapultų infekcija. Po įvykio ji savaitę gulėjo ligoninėje. Kraujosruva laikėsi dvi savaites. Be to, nuo spyrio į akį jai liko randas. Taip pat nurodė, kad gydymas dar vyksta, bet sunkesnių pasekmių neliko, akies tinklainė neatšoko. Negalėjo eiti į darbą, į viešumą, turėjo būti namie. Ligoninėje ir namie vartojo antibiotikus. Susigadino atostogos ir gimimo dieną.
Liudytojas policijos pareigūnas Ž. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje buvo konfliktas tarp jaunos ir vyresnės moters. Vyresnė moteris spyrė jaunesnei moteriai į akį bato priekiu, bet šešėlio akims jis nematė ant bato. Iš pradžių sakė, kad spyrė kojos keliu. Jaunos moters akis buvo stipriai ištinusi. Jaunesnė moteris išvyko greitosios medicininės pagalbos automobiliu. Vyresnioji moteris atsisakė medicininės pagalbos. Gydytoja apžiūrėjusi kaltinamąją pasakė, kad kaltinamajai buvo smūgiuota į nosį. Kaltinamoji sakė, kad nosis jai kraujavo. Kaltinamoji nurodė, kas jai spyrė, o tas asmuo neigė jai spyręs. Patvirtinimo ikiteisminio metu duotus parodymus.
Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vakarojo bare „(duomenys neskelbtini)“. Išėjęs į lauką matė, kad nukentėjusiosios vyras R. O. bendrauja su kaltinamąja, o po to ėmė pyktis, nes kaltinamoji kišosi į svetimą pokalbį. R. O. kalbėjo su ja pakeltu tonu. Netrukus atėjo nukentėjusioji ir įsikišo tarp jų. Kaltinamoji patempė nukentėjusiąją už plaukų, parvertė ir spyrė jai koja į galvą. Jis prašė kaltinamosios paleisti nukentėjusios plaukus. Po kelių minučių atvyko policija. Kaltinamoji pamačiusi policiją atsitraukė nuo jų. Įvykio metu kaltinamoji buvo agresyvi. Tai pasireiškė žodžiais, gestais. Nukentėjusioji iš karto sutino. Kaltinamajai šiek tiek kraujavo lūpa. Kaltinamai nesudavė nei nukentėjusioji, nei nukentėjusios vyras. Pažymėjo, kad nukentėjusioji negalėjo atsitrenkti į tvorelę, nes jis stovėjo atsirėmęs į tvorelę.
Liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie šventė nukentėjusios gimtadienį. Vakaro pabaigoje jie ėmė tarpusavyje konfliktuoti. Jis buvo blaivus, o visi kiti buvo išgėrę. Netrukus išgirdo šauksmus, pamatė, kad nukentėjusiosios vyras susikibęs su kaltinamąja. Jis ir apsaugos darbuotojas puolė skirti besimušančius. Kai jis atsitraukė, kaltinamoji susikibo su nukentėjusiąja. Jis lenkė kaltinamosios ranką, kad ši paleistų nukentėjusiosios plaukus. Nukentėjusiajai buvo pamušta akis. Tada jis iškvietė policiją ir išvyko namo. Pažymėjo, kad apsaugos darbuotojas skyrė besimušančius abu kartus. Kaltinamoji ir nukentėjusioji buvo neblaivios. Viskas vyko prie pagrindinių durų.
Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos draugė. Įvykio metu šventė nukentėjusios gimtadienį. Jau tarėsi eiti namo, bet ji norėjo dar pabūti. Ji, M. Š., G. T., V. išėjo parūkyti į lauką. Kaltinamoji buvo šalia ir rūkė. Po to kaltinamoji ėmė kibti prie jų, sakyti „Ko jūs lendate prie jos? Ko lendat į dūšią?“. Ji pasakė kaltinamajai nesikišti. Jie nuėjo toliau, o kaltinamoji pasiliko ten pat. Tuo momentu kaltinamoji žodžiu konfliktavo su R. O.. Nukentėjusioji pribėgo prie jų, normaliu tonu kalbėdama bandė išskirti juos, tada kaltinamoji kibo nukentėjusiajai į plaukus. Jie bandė jas skirti. Jos viena kitos nepaleido. Kaltinamoji koja spyrė nukentėjusiajai į akies sritį, kai jos buvo susirėmusios ir pasilenkusios. Ji smūgio nematė, nes buvo uždengtas vaizdas. Jos nebuvo parvirtusios, abi stovėjo ant kojų. Jokio spjūvio ji nematė. Kai jos išsiskyrė, matė, kad G. T. akis sumušta, ištinusi. Kaltinamosios nosis buvo kruvina. Mano, kad nukentėjusioji negalėjo atsitrenkti į tvorą, nes viskas vyko labiau prie sienos, prie įėjimo. Gintarė konfliktų tą dieną neturėjo. Gintarės veidas iki įvykio nebuvo sužalotas.
Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos draugė. Ji su I. B. sėdėjo bare, antrame aukšte. Ruošėsi eiti namo. Nuėjo į terasą. I. B. ėjo pirma, o ji vėliau. Išėjusi į terasą ji pamatė, kaip kaltinamoji susikibo su R. O., kaltinamoji laike jį už striukės. Visi šaukė „Paleisk striukę“. Tuo momentu pribėgo nukentėjusioji ir kaltinamoji paleido R. O. striukę. I. B. nusivedė R. O. į salę. Tuo momentu kaltinamoji spjovė nukentėjusiajai į veidą ir jos susikibo į plaukus viena kitai. Ji nematė, kaip kaltinamoji trenkė nukentėjusiajai. Visi sakė kaltinamai paleisti nukentėjusios palukus, o kaltinamoji sakė, kad nepaleis. Kai viskas baigėsi, matė, kad nukentėjusiajai yra sužalota akis. Kaltinamajai kraujavo nosis. Viskas vyko prie įėjimo, šalia tvorelės. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta jos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 107-108). Ji matė, kaip kaltinamoji užsimojo, o prieš tai nukentėjusiąją palenkė stipriai žemyn. Tuo metu nukentėjusioji stipriai sukliko, o kai atsitiesė, jau akies nesimatė, nors iki incidento nukentėjusios akis buvo normali. Pažymėjo, kad nukentėjusioji negalėjo atsitrenkti į tvorelę, nes jos abi buvo suklupusios, o gal labiau suklupusi buvo nukentėjusioji. Po įvykio kaltinamoji buvo agresyvi ir jai pasakė, kad „duos į snukį“.
Liudytojas R. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė. Tą vakarą, kai įvyko konfliktas, M. Š. ir G. M. susiginčijo. Kaltinamoji priėjo prie jų ir ėmė kištis į jų pokalbį, griežtai pasakė „Ko prikibot prie mergaitės?“. Jie gražiai jos paprašė nesikišti. Jie nuo jos pasitraukė, kad išvengti jos. Ji vis tiek ėjo į jų pusę. Jis paprašė jos nesikišti ne į savo reiklaus. Tada kaltinamoji ėmė keiktis, išvadino jį gaidžiu. Ji pripuolė prie jo, ėmė trintis jam į krūtinę, neva jis ją skriaudžia. Tada jis pakelė rankas, kad visi matytų, jog jis nieko jai nedaro. Jis, vengdamas konflikto, traukėsi nuo jos, tada ji čiupo jam už kapišono, stabdyti bandė, sakydama „Kur, gaidy, bėgi?“. Jis vis tiek nuėjo į šoną, nes buvo labai nustebęs tokiu moters elgesiu. Užsirūkęs pamatė, kad mušasi G. T. ir kaltinamoji. Tada jis nuėjo į lauką, kad nematyti konflikto tarp moterų. Išgirdo riksmus, tada jis priėjęs bandė jas skirti. Kaltinamoji buvo įsikibusi nukentėjusiajai į plaukus, jam nepavyko jų išskirti. Kito žmonės prašė paleisti plaukus. Tada jį kažkas nutempė į šoną. Kažkas iškvietė policiją. Nukentėjusios akis iki konflikto nebuvo sumušta. Po to G. T. šaukė „Žiūrėk, ką man padarė“. Jis suprato, kad jos abi konfliktavo ir ta moteris jai spyrė. Kaltinamoji policijos pareigūnams nurodė, kad neva jis jai davė i snukį ir jis čia kalčiausias, jis neva ją sumušė. Tvorelė konflikto metu buvo apie metrą-pusantro metro nuo jų. Jis nematė, kad nukentėjusioji būtų atsitrenkusi į tvorelę.
Liudytoja D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos bendradarbė, o nukentėjusiosios ji nepažįsta. Parodė, kad įvykio vakarą ji su kolegėmis sėdėjo bare. Kai joms pasidarė karšta, išėjo į lauką atsivedinti. Be to, jai reikėjo paskambinti vyrui. Kai jos išėjo į lauką, Ž. R. atsistojo parūkyti, o ji nuėjo toliau į terasos galą, kad pakalbėti telefonu. Nusisukusi ji kalbėjo telefonu apie 5 minutes ir tuo metu į Ž. R. pusę nežiūrėjo. Atsisukusi ji suprato, kad kažkas vyksta. Priėjusi prie Ž. R., pamatė, kad kraujuoja jos nosis. Ž. R. jai pasakė, kad vyriškis jai trenkė be jokios priežasties. Ji padavė Ž. R. servetėlių nosiai nusivalyti. Tada Ž. R., norėdama išsiaiškinti su tuo vyriškiu, už ką jis jai trenkė, iš nugaros griebė jam už striukės ir truputį patempė. Netrukus iš kažkur atsirado nukentėjusioji, o vyriškis kažkur dingo. Nukentėjusioji ėmė klausinėti, kas čia įvyko. Jos viena kitai kažką pasakė ir tada kibo viena kitai į plaukus, ėmė peštis. Aplinkui buvo kitų žmonių, tačiau besipešančių moterų niekas neskyrė. Ji prašė Ž. R. paleisti nukentėjusiosios plaukus, tačiau ji to nedarė ir jos toliau viena kitą laikė už plaukų stovėdamos. Kaltinamoji ir nukentėjusioji nukritusios nebuvo. Ji dar bandė jas skirti, tačiau jai nepavyko. Tada ji nusprendė į pagalbą pasikviesti kitas koleges ir nuėjo į salę. Kolegėms pasakė, kad įvyko nesusipratimas. Kai jos atėjo į įvykio vietą, kaltinamoji ir nukentėjusioji jau buvo išskirtos. Tada pamatė, kad nukentėjusiosios paakys yra patinęs. Ji nematė, ar kaltinamoji spyrė ir spjovė nukentėjusiajai.
Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos draugė. Ji su I. A. jau norėjo keliauti namo. Ji pasiūlė dar parūkyti. Nuėjo rūkyti į terasą ir pamatė, kad įvyko konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusios vyro, kad jie apsistumdė, kaltinamoji buvo įsikibusi į jį. Visi, kas buvo terasoje, bandė juos skirti. Paskui matė, kaip nukentėjusioji įsikišo tarp R. O. ir susikibo su kaltinamąja. Ji pasikvietė R. O. ir laukė pareigūnų. Po grumtynių su kaltinamąja nukentėjusiajai buvo sužalota akis, iš karto patino akis. Matė, kad kaltinamoji koja trenkė nukentėjusiajai į akį. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji matė ant kaltinamosios juodo bato blizgančius akių šešėlius. Konfliktas buvo prie baro durų.
Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai matė įvykį. Jis tuo metu buvo baro viduje, išeinantis iš lauko žmogus, pasakė, kad lauke yra konfliktas. Išėjęs į lauką, pamatė kaltinamąją ir nukentėjusiąją susikabinusias. Kaltinamoji laikė nukentėjusiąją už plaukų, nutempė į žemę. Kaltinamoji buvo kraujuota nosimi. Jis ėmė jas skirti. Atskyręs pamatė, kad nukentėjusiosios paakyje buvo gumbas. Jis klausė aplinkinių, kaip įvyko konfliktas, pasakė, kad konfliktas kilo tarp kaltinamosios ir vaikino, kuris trenkė jai. Nukentėjusioji įsikišo į jų konfliktą, nes jis buvo jos ar draugas. Tai jis žino iš pašalinių žmonių žodžių. Kaltinamoji nebuvo labai daug išgėrusi, nes baras pradėjo dirbti prieš valandą. Buvo apie 22.30 valanda. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi. Ji taip pat buvo vartojusi alkoholio. Abi buvo apžiūrėtos greitosios medicininės pagalbos gydytojo. Kai atvyko policija, jis policijos pareigūnui papasakojo, ką aplinkiniai žmonės pasakojo jam ir ką jis pats matė. Smūgių jis nematė. Nukentėjusioji negalėjo smūgiuoti kaltinamajai, nebent už kojų paimti, nes ji buvo palenkta. Konfliktas vyko prie tvorelės, mano, kad nukentėjusioji negalėjo atsitrenkti į tvorelę, nes buvo palenkta už plaukų.
Teismo medicinos ekspertas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į stacionarą buvo paguldyta nukentėjusioji, įtarus akiduobės lūžį. Atlikus tyrimą įtarimas nepasitvirtino. Nukentėjusiajai nustatyta galutinė diagnozė: galvos sumušimas , nubrozdinimas, buvo nustatyta, kad nukentėjusioji nešioja kontaktinius lęšius. Iš kairės akies pavyko pačiai išsiimti lęšį, iš dešinės nepavyko dėl akies sumušimo. Galutinė diagnozė yra dešinės akies lopų sumušimas, akies obuolio pažeidimas nenustatytas. Iš pateiktų nukentėjusios advokato duomenų, matoma, kad nukentėjusioji buvo konsultuota okulisto 2019 m. gruodžio 20 d. Nustatyta sunkaus laipsnio abiejų akių trumparegystė tiek sužalotos akies, tiek sveikos akies 0,05. Su korekcija dešinės akies regėjimas 0,4, kairės 0,5. Abiejų akių akispūdis vienodas, t. y. 19 mm. Sužalota akis padirginta, yra kraujosruvų, ragena skaidri, iš apatinio voko pašalinta blakstiena, lęšiukas skaidrus. Rekomenduojami vartoti lašiukai. Iš gydytojos L. V. apžiūros matyti, kad pačios akies pažeidimas nenustatytas, abiejų akių regėjimo aštrumas vienodas. Nėra duomenų, kad yra susilpnėjęs regėjimas po šios traumos. Iš pateiktų duomenų matoma, kad abiejų akių aštrumas skiriasi. Buvo nustatyta ankščiau 0,05, tai šiuo atveju kairės 0,6. Tai 2017 m., o 2020 m. rugsėjo 23 d. regėjimo aštrumas dešinės akies 0,2, kairės 0,3. Nurodė, kad visiškas aklumas yra 0,04, o šiuo atveju 0,05, bet pagal akinių receptą nematyti, kad yra toks regėjimas. Pagal akinių receptą regėjimas yra pakenčiamas. Tai yra su korekcija. Dėl korekcijos optimalus variantas būtų, kad daktarė L. V. paaiškintų. Pagrindinis klausimas būtų, ar čia nėra įsivėlusi klaida, nes nebuvo nustatytas išsiliejęs kraujas į audinius. Rekomendavo atlikti komisijinę ekspertizę, dalyvaujant kvalifikuotam oftalmologui, nes jis vertina akį be korekcijos, kadangi tokios yra taisyklės.
2019 m. gruodžio 15 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji G. T. parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. apie 00.30 val. išėjo iš užeigos „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Išėję buvo prie užeigos įėjimo, ten kartu su draugais: Irena, R. O., V., M. ir G.. Būdama lauke, pastebėjo, kad jos draugui R. O. už apykaklės stipriai rankomis suėmusi laiko moteris apie 40 metų amžiaus, šviesių plaukų, apie 165 cm ūgio, liekno sudėjimo, kuri šaukė ant jos draugo R. O., taip pat jį tampė. Ji (G. T.), bandydama sustabdyti konfliktą, įlindo į tarpą tarp jų, prašė, kad ji (Ž. R.) paleistų jos draugą R. O., tačiau ji (Ž. R.) toliau konfliktavo, šaukė, spjovė jai (G. T.) į veidą, tada ji (G. T.) ją pastūmė, po jos pastūmimo minėta moteris tapo dar agresyvesnė, griebė rankomis jai (G. T.) už plaukų, tada ji (G. T.) griebė jai (Ž. R.) už plaukų, įvyko pasistumdymas, pasistumdymo metu jos (G. T.) galvą nulenkė žemės link ir tuo metu minėta moteris spyrė iš kojos jai (G. T.) į veido sritį. Tada prašė paleisti ją, nes ėmė jausti skausmą ir tinimą dešinės pusės veido srityje, tačiau ji (Ž. R.) šaukė, kad nepaleis. Taip pat užeigos „(duomenys neskelbtini)“ apsauga prašė, kad minėta moteris ją (G. T.) atleistų, tačiau neatleido, tačiau po kiek laiko ją (G. T.) paleido. Tada ji (G. T.) paprašė, kad iškviestų policiją ir tada kažkas iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, tada aiškinosi aplinkybes, ji (G. T.) ir kiti liudytojai nurodė moterį, kuri ją (G. T.) mušė. Ji (G. T.) prašė pareigūnų, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, buvo išgabenta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje jai diagnozuota: dešinės akiduobės lūžimas. Įvykį galėtų paliudyti visi draugai, kurie buvo lauke. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. (t. 1, b. l. 2-3).
2019 m. gruodžio 15 d. Išrašas iš policijos duomenų bazės apie įvykius išraše užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 15 d. 00.51 val. gautas pranešimas apie tai, kad lauke prie „(duomenys neskelbtini)“ susimušė dvi moterys, mušėsi rankomis, dvi nukentėjusios, kraujuoja iš galvos srities, apsibraižė. Praneša lankytojas M. Š.. Du asmenys pristatyti į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą: Ž. R., gimusi (duomenys neskelbtini), R. O., gimęs (duomenys neskelbtini) Ž. R. nustatytas 1,34 promilės (lengvas) girtumas, R. O. nustatytas 1,51 promilės (vidutinis) girtumas. (t. 1, b. l. 17-21).
2019 m. gruodžio 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūra. Apžiūrėta prie baro „(duomenys neskelbtini)“ esanti aptverta terasa, nufotografuota. (t. 1, b. l. 32-36).
2020 m. vasario 24 d. Akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp nukentėjusiosios G. T. ir įtariamosios Ž. R. metu nukentėjusioji parodė, kad jos draugai ginčijosi dėl vykimo namo, o Ž. R. jų klausė „Ko Jūs spaudžiate šitą mergaitę“. Ji Ž. R. liepė nesikišti į ne savo reikalus. Ji toliau bendravo su draugais ir išgirdo triukšmą, atsisukusi pamatė, kad Ž. R. yra įsikibusi į draugo R. O. apykaklę. Pribėgusi prie R. O., ji bandė juos atskirti. Ž. R. paleidus R. O., ji pasakė, kad jie švenčia jos gimtadienį ir ji konfliktų nenori, tačiau Ž. R. jai spjovė į veidą. Ji dėl to pastūmė Ž. R. nuo savęs. Ž. R. griebus už jos plaukų, ji taip pat sugriebė Ž. R. už plaukų. Ž. R., laikydama jai už plaukų, nulenkė jos galvą ir kairės kojos batu spyrė į veidą. Jai skaudėjo akį, ir prašė paleisti plaukus. Paskui Ž. R. buvo atitraukta nuo jos. Laukdama policijos, ji matė, kad Ž. R. veidas nežymiai suteptas krauju. Įtariamoji parodė, kad su nukentėjusiosios parodymais sutinka iš dalies. G. T. draugė verkė, o ji tik paklausė, kodėl spaudžia mergaitę. Tuomet prie jos priėjo R. O. ir pasakęs: „aš žinau, ką su tokiomis daryti“ smogė jai į nosį. Ji norėjo sulaikyti R. O. ir iškviesti policiją, tačiau pribėgusi G. T. sugriebė jai už plaukų. Ji taip pat sugriebė G. T. už plaukų ir susistumdė. G. T. į veidą nespjovė ir nespyrė (t. 1, b. l. 51-52).
2020 m. vasario 24 d. Akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp liudytojo R. O. ir įtariamosios Ž. R. metu liudytojas R. O. parodė, kad Ž. R., būdama terasoje, klausė „Ko pristojome prie mergaitės“. Tuomet jis paklausė Ž. R., ko ji kišasi ne į savo reikalus. Ž. R. nusiteikusi agresyviai išvadino jį necenzūriniais žodžiais, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Norėdamas išvengti konflikto, jis traukėsi nuo jos, o Ž. R. laikė jį už rankovės ar gaubtuvo. Nekreipdamas dėmesio, atsitraukė ir, stovėdamas atokiau, pamatė, kad G. T. su Ž. R. yra įsikibusios į plaukus. Jis bandė jas išskirti, tačiau nepavykus kreipėsi į apsaugos darbuotoją ir prašė iškviesti policiją. Jis Ž. R. nesudavė. Įtariamoji su R. O., su liudytojo parodymais sutiko iš dalies ir parodė, kad jai domintis verkiančia mergaite, R. O. šalia nebuvo, ir jis nesakė jai nesikišti. G. T. nuėjus į šalį, prie jos priėjo R. O. ir jai kažką pasakė. Ji R. O. paklausė, ko jis nori. Tuomet R. O. pasakė „Aš žinau, ką su tokiomis daryti“ ir smogė jai į nosį. Nuo suduoto smūgio jai pradėjo bėgti kraujas. Ji supykusi dėl tokio jo elgesio, pavadino R. O. necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 88-89).
2020 m. sausio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įrašo peržiūra. Užfiksuota, kaip G. T. aiškina, kad jos vyras sukonfliktavo su Ž. R., pamačiusi, kad ji (tampo) jos vyrą, ji priėjo ir Ž. R. stūmė, Ž. R. jai už plaukų, palenkė galvą ir iš kojos į galvą, batas viską pasako. Ž. R. pareigūnams nurodo, jog jai rūkant lauke, atėjo vyras ir žiūrėdamas jai į akis sakė „Žinau, ką su tokiom daryti“ ir dėjo jai į nosį. Tuomet pribėgo jo boba ir už plaukų. Ji prašė paleisti, todėl trenkė jai į galvą (t. 1, b. l. 145-146).
2019 m. gruodžio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2424/2019(03) nurodyta, kad G. T. padaryti šie sužalojimai: dešinės akies sumušimas su vokų minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, muštine žaizda apatinio voko lateraliniame krašte, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio kelio srityje bei kairio kelio išoriniame paviršiuje. Sužalojimai G. T. padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant veidą, sužalojimus kojose galėjo įgauti ir virsdama bei atsitrenkdama. Sužalojimai padaryti 2019 m. gruodžio 15 d. pirmoje paros pusėje. G. T. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 153-154).
2019 m. gruodžio 15 d. Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 15 d. 1.11 val. prie užeigos „(duomenys neskelbtini)“ atvykę medikai apžiūrėjo Ž. R. bei nustatė nosies sumušimą (t. 1, b. l. 170-171).
2020 m. vasario 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 444/2020(03) nurodyta, kad Ž. R. nustatytas nosies sumušimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis vieną kartą sudavus kumščiu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 175).
2021 m. vasario 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Komisijinės ekspertizės akte Nr. EKG 102/2021 (03) pateikta išvada: 1. G. T. akių optinės terpės ir struktūros nebuvo pažeistos, todėl patirti paviršiniai sužalojimai, nurodyti specialisto išvados Nr. G 2424/2019 (03) pirmame punkte (dešinės akies vokų kraujosruvos, muštinė apatinio voko žaizda, kraujo išsiliejimas po akies jungine), neturėjo įtakos trumparegystės progresavimui (jei tokia ir pasireiškė) bei regėjimo aštrumui. 2. Kadangi ištyrus G. T. regėjimą nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo būtų sumažėjęs regėjimo aštrumas, keisti specialisto išvadoje Nr. G 2424/2019 (03) nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo. G. T. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 2, b. l. 180-182).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Nors kaltinamoji kaltę pripažino tik iš dalies, nurodė, kad ji gynėsi ir, kad nukentėjusiosios vyras įvykdė provokaciją, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji Ž. R. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 00.45 val. viešoje vietoje - prie užeigos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, spjovė G. T. į veidą, sugriebė jai už plaukų, galvą nulenkė žemės link ir tokiu būdu ją paklupdė ant kelių, dėl ko nukentėjusioji dešine šlaunimi atsitrenkė į apsauginę tvorelę. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, koja vieną kartą spyrė jai į veidą, bendrais veiksmais padarydama dešinės akies sumušimą su vokų minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, muštinę žaizdą apatinio voko lateraliniame krašte, kraujo išsiliejimą po akies jungine, poodines kraujosruvas dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio kelio srityje bei kairio kelio išoriniame paviršiuje, kas G. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu Ž. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusiajai G. T. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas viešoje vietoje – prie užeigos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje įvykio metu buvo kitų asmenų, prie kurios įvykio metu buvo kitų asmenų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).
Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad ji gynėsi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad ji su darbovietės kolektyvu šventė Šv. Kalėdas. Ji su drauge D. S. baro terasoje rūkė, kai iš baro išėjo R. O., kuris buvo su nukentėjusiąja ir draugais. Ji pamatė, kad viena iš mergaičių verkė, todėl paklausė jų, kodėl mergaitė verkia? Jai atsakė nesikišti. R. O. priėjo prie jos ir trenkė jai į nosį. Po to jis norėjo pabėgti, todėl ji laikė R. O. už striukės, klausė jo, kodėl jis trenkė jai į veidą. Mano, kad tokiu būdu R. O. įvykdė provokaciją. Kai atvyko medikai, gydytoja patvirtino, kad jai buvo trenkta į nosį. Jos draugė valė jai kraują ir tuo metu prie jų pribėgo nukentėjusioji, kurios veidas nebuvo sužalotas, sakydama, kad tai jos vyras. Ji norėjo paklausti nukentėjusiosios, kodėl jos vyras jai trenkė? Paaiškino, kad nukentėjusioji nuo jos buvo apie 20 metrų atstumu ir niekas nesuprato, kas įvyko, nes viskas įvyko labai greitai. Nukentėjusioji puolė ant jos, ėmė šaukti, draskytis, tempti ją už plaukų. Tuo metu R. O. kažkur dingo. Ji irgi nukentėjusiajai tempė už plaukų. Iš kavinės ėjo daug žmonių, vieni sustojo, bet jie visi matė, kaip nukentėjusioji tempė ją už plaukų. Kai atvyko policija, nukentėjusiojo pasitiko vieną policijos ekipažą, o R. O. - kitą. Visi tą vakarą buvo išgėrę, jai buvo nustatytas lengvas girtumas, bet alkoholis jos prisiminimams neturi įtakos. Tvirtino, kad ji nespjovė nukentėjusiajai į veidą ir tyčia nespyrė jai į veidą. Ji pati patyrė šoką, nes nukentėjusioji pirma griebė jai už plaukų. Nurodė, kad jos sukinėjosi, pasilenkusios tąsėsi, stumdėsi prie tvorelės, apsaugos darbuotojas bandė išskirti jas. Po įvykio matė, kad nukentėjusiosios akis buvo ištinus. Mano, kad nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į tvorelę, nes vienu momentu buvo pasilenkusi, bet suklupusi nebuvo. Nukentėjusioji jai padarė sužalojimus, plaukus išrovė, subraižė, kojos buvo mėlynos. Kai atvyko policija, iš salės išėjo jos draugės, nukentėjusios dvi draugės, atsirado ir R. O. su draugu.
Nukentėjusioji parodė, kad vakaro pabaigoje draugai susiginčijo, nes vieni norėjo dar pasilikti, o kiti norėjo eiti namo. Kaltinamoji ėmė lįsti į jų pokalbį. Tada ji draugus nusivedė į terasos kampą, o atsisuko į terasą, kai išgirdo triukšmą, kaltinamoji buvo sugriebus jos vyrą. Ji priėjo prie jų, niekas kaltinamajai nieko nevalė, ji nematė jokio kraujo, ji atskyrė kaltinamąją nuo savo vyro, nes kaltinamoji buvo užsikabinus ant jo ir sakė „Nepaleisiu“. Pažymėjo, kad buvo tamsu, tik geltonos spalvos gatvių apšvietimas švietė. Prašė nedaryti nesąmonių, bet iš kaltinamosios buvo agresija, kaltinamoji ją puolė pirma. Ji pirmą kartą matė tokį agresyvų žmogų. Kaltinamoji spjovė jai į veidą, o ji stumtelėjo kaltinamąją. Niekas nereagavo, net jos vyro draugas, o apsauga išėjo, kai į lauką išėjo daugiau žmonių iš baro. Ji suėmė kaltinamąją už plaukų, o kaltinamoji sulenkė ją ir keliu trenkė į akį, tuo metu ji buvo kluptelėjusi, dėl to galėjo atsirasti kojų pamėlynavimai, nes į kojas jai nebuvo spirta. Arba kojų sužalojimai galėjo atsirasti nuo tvorelės, kuri buvo šalimais. Kai jai buvo spirta, ji paleido kaltinamosios plaukus ir prašė paleisti jos plaukus, bet kaltinamoji sakė „Nepaleisiu“. Ji jautė, kaip tinsta akis, ir nuėjo į terasos kitą galą. Spyrio metu šalia buvo jos draugės V., I., G., I. ir draugai R., M.. Spyrimo faktą ir visą incidentą turėjo matyti draugės. Taip pat spyrį galėjo matyti M.. I. A. buvo lauke, ji prašė, kad plaukus paleistų. Kaltinamoji šaukė jos vyrui: „Aš tavo bobą suspardžiau“. Jis buvo už terasos, šalia jo stovėjo I. B.. Alkoholio buvo vartojus. Tą vakarą buvo įsidėjusi linzes, buvo su priaugintomis blakstienomis. Dėl linzės bijojo, kad nepapultų infekcija. Po įvykio ji savaitę gulėjo ligoninėje. Kraujosruva laikėsi dvi savaites. Be to, nuo spyrio į akį jai liko randas. Taip pat nurodė, kad gydymas dar vyksta, bet sunkesnių pasekmių neliko, akies tinklainė neatšoko. Negalėjo eiti į darbą, į viešumą, turėjo būti namie. Ligoninėje ir namie vartojo antibiotikus. Susigadino atostogos ir gimimo dieną.
Kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai veide, t. y. dešinės akies, dešinės šlaunies, dešinio kelio, kad jie nežymiai sutrikdė jos sveikatą, patvirtina 2019 m. gruodžio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2424/2019(03), kurioje nurodyta, kad G. T. padaryti šie sužalojimai: dešinės akies sumušimas su vokų minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis, muštine žaizda apatinio voko lateraliniame krašte, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio kelio srityje bei kairio kelio išoriniame paviršiuje. Sužalojimai G. T. padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant veidą, sužalojimus kojose galėjo įgauti ir virsdama bei atsitrenkdama. Sužalojimai padaryti 2019 m. gruodžio 15 d. pirmoje paros pusėje. G. T. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 153-154); įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kurio peržiūra užfiksuota 2020 m. sausio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kaip G. T. aiškina, kad jos vyras sukonfliktavo su Ž. R., pamačiusi, kad ji (tampo) jos vyrą, ji priėjo ir Ž. R. stūmė, Ž. R. jai už plaukų, palenkė galvą ir iš kojos į galvą, batas viską pasako. Ž. R. pareigūnams nurodo, jog jai rūkant lauke, atėjo vyras ir žiūrėdamas jai į akis sakė „Žinau, ką su tokiom daryti“ ir dėjo jai į nosį. Tuomet pribėgo jo boba ir už plaukų. Ji prašė paleisti, todėl trenkė jai į galvą (t. 1, b. l. 145-146). Nukentėjusiosios parodymus, kad iki konflikto su kaltinamąja jos veidas nebuvo sužalotas, pripažino ir pati kaltinamoji, ji parodė, kad po konflikto matė nukentėjusiosios sužalotą akį. Taip pat, kad nukentėjusioji tą vakarą iki incidento su kaltinamąja nebuvo sužalotu veidu ir daugiau su niekuo nekonfliktavo, kad jos akis buvo sužalota incidento su kaltinamąja metu, parodė liudytojai G. M., R. O..
Liudytoja I. A. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad pamatė, kaip kaltinamoji susikibo su R. O., kaltinamoji laike jį už striukės. Visi šaukė „Paleisk striukę“. Tuo momentu pribėgo nukentėjusioji ir kaltinamoji paleido R. O. striukę. I. B. nusivedė R. O. į salę. Tuo momentu kaltinamoji spjovė nukentėjusiajai į veidą ir jos susikibo į plaukus viena kitai. Ji nematė, kaip kaltinamoji trenkė nukentėjusiajai. Visi sakė kaltinamai paleisti nukentėjusios palukus, o kaltinamoji sakė, kad nepaleis. Kai viskas baigėsi, matė, kad nukentėjusiajai yra sužalota akis. Kaltinamajai kraujavo nosis. Viskas vyko prie įėjimo, šalia tvorelės. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta jos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 107-108). Ji matė, kaip kaltinamoji užsimojo, o prieš tai nukentėjusiąją palenkė stipriai žemyn. Tuo metu nukentėjusioji stipriai sukliko, o kai atsitiesė, jau akies nesimatė, nors iki incidento nukentėjusios akis buvo normali. Pažymėjo, kad nukentėjusioji negalėjo atsitrenkti į tvorelę, nes jos abi buvo suklupusios, o gal labiau suklupusi buvo nukentėjusioji. Po įvykio kaltinamoji buvo agresyvi ir jai pasakė, kad „duos į snukį“.
Liudytojas R. K. taip pat patvirtino nukentėjusiosios parodymus, parodė, kad matė, kad nukentėjusiosios vyras R. O. bendrauja su kaltinamąja, o po to ėmė pyktis, nes kaltinamoji kišosi į svetimą pokalbį. Netrukus atėjo nukentėjusioji ir įsikišo tarp jų. Kaltinamoji patempė nukentėjusiąją už plaukų, parvertė ir spyrė jai koja į galvą. Įvykio metu kaltinamoji buvo agresyvi. Tai pasireiškė žodžiais, gestais. Nukentėjusioji iš karto sutino. Kaltinamajai šiek tiek kraujavo lūpa. Kaltinamai nesudavė nei nukentėjusioji, nei nukentėjusios vyras. Pažymėjo, kad nukentėjusioji negalėjo atsitrenkti į tvorelę, nes jis stovėjo atsirėmęs į tvorelę.
Liudytoja I. B. parodė, kad įvyko konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusios vyro, kad jie apsistumdė, kaltinamoji buvo įsikibusi į jį. Visi, kas buvo terasoje, bandė juos skirti. Paskui matė, kaip nukentėjusioji įsikišo tarp R. O. ir susikibo su kaltinamąja. Ji pasikvietė R. O. ir laukė pareigūnų. Po grumtynių su kaltinamąja nukentėjusiajai buvo sužalota akis, iš karto patino akis. Matė, kad kaltinamoji koja trenkė nukentėjusiajai į akį. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji matė ant kaltinamosios juodo bato blizgančius akių šešėlius. Taip netiesiogiai patvirtindama nukentėjusiosios, liudytojų R. K. ir I. A. parodymus, kad kaltinamoji tyčia spyrė nukentėjusiajai į akį.
Kad nukentėjusioji nematė konflikto tarp R. O. ir kaltinamosios pradžios ir priežasties, o tik kaltinamąją, įsikibusią į R. O. rūbus, pripažino ir pati kaltinamoji. Kad taikiai, ne agresyviai nusiteikusi, normaliu tonu kalbėdama, norėdama nuraminti kilusį konfliktą, nukentėjusioji kalbėjo priėjusi prie kaltinamosios, parodė liudytoja G. M. (G. T. pribėgo, normaliu tonu paklausė, kas vyksta, kaltinamoji susinervino, ant jos puolė), D. T. (nukentėjusioji iš šono atėjusi sakė, kas čia įvyko, norėjo išsiaiškinti, kas vyksta).
Liudytojas policijos pareigūnas Ž. J. parodė, kad vyresnė moteris spyrė jaunesnei moteriai į akį bato priekiu, bet šešėlio akims jis nematė ant bato. Iš pradžių sakė, kad spyrė kojos keliu. Kad kaltinamoji elgėsi agresyviai, kad ji kišosi į G. M. ir M. Š. bei R. O. pokalbį, nors šie jos prašė nesikišti, parodė G. M., R. O.. Taip pat G. M. R. O. parodė, kad nukentėjusioji tą vakarą su niekuo daugiau nekonfliktavo ir iki incidento su kaltinamąja jos veidas nebuvo sužalotas. Taip pat pati kaltinamoji parodė, kad jai į nosį sudavė ne nukentėjusioji, o R. O. (ko nukentėjusioji tikriausiai net nematė), taip pat kad nukentėjusioji jai į veidą ar kitur jokių smūgių nesudavė ir nespyrė ir jų incidento metu. Kad nukentėjusioji būtų kaltinamajai sudavusi kur nors smūgius, nematė ir apklausti liudytojai. Liudytoja D. T. (kaltinamosios kolegė) parodė, kad ji visą laiką buvo šalia kaltinamosios, ji skundėsi, kad į nosį sudavė be priežasties vyriškis, jai iš nosies bėgo kraujas jau iki incidento su nukentėjusiąja.
Nors liudytojai ir nukentėjusioji nurodė, kad incidentas vyko maždaug metro atstumu nuo terasos tvorelės, nukentėjusioji nenurodė, kad kaltinamoji ją stūmė į tvorelę ar kad ji veidu konflikto metu buvo į ją atsitrenkusi ir taip susižalojusi akį ir veidą. Niekas iš apklaustų liudytojų, kurie matė konfliktą, kurie skyrė kaltinamąją ir nukentėjusiąją, nenurodė, kad kaltinamoji stūmė nukentėjusiąją į tvorelę, ar kad nukentėjusioji galva ar veidu atsitrenkė į tvorelę ir taip susižalojo. Tokiu būdu kaltinamosios parodymų, kad nukentėjusioji atsitrenkė veidu į tvorelę ir taip susižalojo, niekas nepatvirtino.
Kaltinamoji parodė, kad ji gynėsi, tačiau iš visų liudytojų apklausos nenustatyta, kad ją puolė nukentėjusioji, kad smūgį į veidą jai sudavė nukentėjusioji, atvirkščiai, visi parodė, kad nukentėjusioji skyrė įsiterpdama tarp į R. O. įsikabinusios kaltinamosios ir R. O., ramiu tonu klausė, kas vyksta, aiškino, kad ji švenčia gimtadienį, kad tai jos vyras, kam reikia tų nesąmonių. Kaltinamajai nebuvo jokio pagrindo gintis nuo ją raminančios, prieš ją ir kitus jokios agresijos nenaudojančios ir nedemonstruojančios nukentėjusiosios.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji vienintelė parodė, kad R. O. jai sudavė smūgį į nosį ir tai padarė tyčia. Šioje byloje nustatyti ir apklausti liudytojai niekas nematė, kad R. O. sudavė kaltinamajai, kaip ir kokiais (tyčiniais ar neatsargiais veiksmais) R. O. sudavė ar kliudė kaltinamosios veidą ar nosį. Visi liudytojai parodė, kad būtent kaltinamoji kišosi į jų pokalbį, nors buvo prašoma nelįsti, nes ne jos reikalas, išsiaiškins patys, ne R. O. laikė įsikabinęs į kaltinamąją, o ji laikė R. O.. Pats R. O. neigia sudavęs kaltinamajai. Nors liudytojas E. G. nurodė, kad jam aiškino kiti asmenys, kad prieš tai kaltinamajai smūgį sudavė nukentėjusiosios draugas (vyriškis), todėl jai iš nosies bėgo kraujas, tačiau pats jis to nematė, o kas buvo taip nurodę asmenys, jis negali pasakyti, tokių liudytojų parodymų, kad matė, kaip ir kodėl buvo suduota kaltinamajai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra gauta. Vertinant konfliktinę situaciją, pačios kaltinamosios parodymus, kad priėjo vyras ir trenkia, taip pat jos neblaivumą, yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, ir galbūt turėdama neigiamą patirtį, neadekvačiai vertino įvykio aplinkybes, dėl neblaivumo suvokė, kad yra puolama, nors to realiai nevyko.
Byloje iš kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad asmenys nebuvo pažįstami, kad nukentėjusioji niekaip neprovokavo kaltinamosios, atvirkščiai ją ramino. Iš bylos duomenų matyti, kad viešoje vietoje kaltinamoji elgėsi įžūliai (tampė nukentėjusiąją už plaukų, spyrė jai į veidą, pataikydama į dešinę akį, parklupdydama nukentėjusiąją), tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl šių veiksmų nukentėjusioji buvo sužalota, kaltinamąją nuo nukentėjusiosios atskyrė baro terasoje buvę liudytojai, apsaugos darbuotojai, buvo kviečiama policija, greitoji medicininė pagalba, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai - ne tik buvo sužalota nukentėjusioji, bet ir sutrikdytas kitų asmenų poilsis, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kaltinamoji Ž. R. teigė, kad nukentėjusiosios vyras jai trenkė į veidą, todėl ji gynėsi. Mano, kad nukentėjusios vyras įvykdė provokaciją. Visos šios kaltinamosios nurodytos nukentėjusiosios sužalojimo paskatos neduoda pagrindo jai nesilaikyti bendrų moralės normų ir mušti kitą žmogų. Nukentėjusioji G. T. parodė, kad kaltinamoji buvo agresyvi, kad kaltinamoji ją puolė pirma. Kaltinamoji spjovė jai į veidą, o ji todėl stumtelėjo kaltinamąją. Ji suėmė kaltinamąją už plaukų, o kaltinamoji sulenkė ją ir keliu trenkė į akį, tuo metu ji buvo kluptelėjusi, dėl to galėjo atsirasti kojų pamėlynavimai, nes į kojas jai nebuvo spirta. Arba kojų sužalojimai galėjo atsirasti nuo tvorelės, kuri buvo šalimais. Kai jai buvo spirta, ji paleido kaltinamosios plaukus ir prašė paleisti jos plaukus, bet kaltinamoji sakė „Nepaleisiu“. Ji jautė, kaip tinsta akis, ir nuėjo į terasos kitą galą. Visa tai įvyko viešoje vietoje – prie užeigos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje įvykio metu buvo kitų asmenų, kurie matė įvykį. Ž. R. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik G. T. sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas.
Be byloje esančių ir aukščiau aptartų kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, Ž. R. kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2019 m. gruodžio 15 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (t. 1, b. l. 2-3); 2019 m. gruodžio 15 d. Išrašu iš policijos duomenų bazės apie įvykius (t. 1, b. l. 17-21); 2019 m. gruodžio 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 32-36); 2020 m. vasario 24 d. Akistatos protokolu (t. 1, b. l. 51-52); 2020 m. vasario 24 d. Akistatos protokolu (t. 1, b. l. 88-89); 2020 m. sausio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 145-146); 2019 m. gruodžio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2424/2019(03) (t. 1, b. l. 153-154); 2021 m. vasario 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Komisijinės ekspertizės aktu Nr. EKG 102/2021 (03) (t. 2, b. l. 180-182). Nustatyta, kad Ž. R. viešoje vietoje – prie užeigos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vieną kartą spjovė G. T. į veidą, sugriebė jai už plaukų, galvą nulenkė žemės link ir tokiu būdu ją paklupdė ant kelių, dėl ko nukentėjusioji dešine šlaunimi atsitrenkė į apsauginę tvorelę, koja vieną kartą spyrė jai į veidą ir šiuo įžūliu elgesiu kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė įvykį matančių asmenų saugumo jausmą, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą. Nors kaltinamosios smurtinio elgesio prieš nukentėjusiąją paskatos buvo asmeninės, bet smurtaudama ji suprato, kad tai daro viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydama jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka. Šiais savo veiksmais Ž. R. sukėlė pavojingas pasekmes – aplinkiniai asmenys buvo nustebinti ir šokiruoti tokio jos elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Kaltinamosios Ž. R. kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant viešosios tvarkos pažeidimui padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).
Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje Ž. R. padarė tiesiogine tyčia: ji turėjo suprasti, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – spjaudama G. T. į veidą ir sugriebdama jai už plaukų, galvą nulenkdama žemės link ir tokiu būdu ją paklupdydama ant kelių, dėl ko nukentėjusioji dešine šlaunimi atsitrenkė į apsauginę tvorelę, koja vieną kartą spirdama jai į veidą – ne tik padaro sužalojimus nukentėjusiajai, bet ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatyti jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Ž. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (t. 2, b. l. 10) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Ž. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamoji anksčiau nebuvo teista (t. 2, b. l. 7), administracine tvarka buvo bausta tris kartus, paskirtas bauda sumokėjo (t. 2, b. l. 4-6). Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę - Ž. R. yra išsituokusi, turi profesinį išsilavinimą, dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ virėja. Kaltinamoji Ž. R. prisipažino padariusi nusikaltimą tik iš dalies, nukentėjusiosios G. T. neatsiprašė, žalos neatlygino. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti Ž. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jai paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą (taikytina BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajai Ž. R. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jai skirtini įpareigojimai - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ž. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pardėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 26-27).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji G. T. kaltinamajai Ž. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 72-73). Nurodė, kad dėl įvykio ji patyrė fizinį skausmą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Kitų asmenų akivaizdoje buvo pažeminta kaip žmogus, kas sukėlė jai didelius dvasinius neigiamus išgyvenimus. Dėl padarytų sužalojimų ilgą laiką jautė didelius skausmus galvos srityje. Veido srityje padarytos kraujosruvos jai sukėlė didelius nepatogumus bendraujant su draugais bei pažįstamais. Savaitę laiko gydėsi Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, nes buvo įtariamas akiduobės lūžis. Iki šiol paakyje liko randas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios veiksmų patyrė fizinį skausmą, kurį laiką jautė nepatogumus, gydėsi, tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiosios patirti išgyvenimai nėra susiję su itin dideliais jos sveikatos pakenkimais, duomenų apie liekamuosius patirtų išgyvenimų reiškinius teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, į kaltinamosios Ž. R. materialinę padėtį, t. y. dirba virėja, išlaiko save, todėl manytina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl nukentėjusiosios G. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai G. T. iš kaltinamosios Ž. R. priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios G. T. civilinis ieškinys atmestinas.
Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 203 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 157-161), kuriuo prašė iš kaltinamosios priteisti nukentėjusiosios G. T. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. Nustatyta, kad Ž. R. civilinį ieškinį atlygino (t. 2, b. l. 109), todėl procesas dėl 203 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 00 centų) civilinio ieškinio nutrauktinas.
Dėl advokato išlaidų atlyginimo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamosios Ž. R. priteisti 208 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme nurodė, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, 6 punktu, valstybės naudai iš kaltinamosios Ž. R. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 208 Eur (t.2, b.l. 107). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos 208 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajai bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamosios Ž. R..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ž. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nukentėjusiosios G. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamosios Ž. R. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios G. T. civilinį ieškinį atmesti.
Procesą dėl 203 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 00 centų) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš kaltinamosios Ž. R. 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus 00 centų) proceso išlaidų valstybės naudai, už nukentėjusiajai G. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo metu. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.