- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- e2-2720-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22790-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ atstovei advokatei V. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ atstovui pagal įgaliojimą V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos cukrus“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Kauen craft“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „ Lietuvos cukrus“ (buvusi UAB „Arvi cukrus") ieškovo UAB „Kauen craft" naudai 12 656,33 EUR (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 33 euro centus), sumą. Priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Kauen craft" naudai 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2015-08-06 UAB „Kauen craft“ (buvusi UAB "Selita" ir Ko) ir UAB „Arvi cukrus“, šiuo metu UAB „Lietuvos cukrus“ sudarė Pirkimo pardavimo sutartį Nr. AC-G-2015-08/, pagal kurią įsipareigojo parduoti UAB „Kauen craft“ baltąjį cukrų, o UAB „Kauen craft“ įsipareigojo priimti ir sumokėti už prekes Sutartyje numatytomis sąlygomis. 2015-08-06 UAB „Kauen craft“ ir UAB „Lietuvos cukrus“ taip pat sudarė susitarimą prie Sutarties, pagal kurį UAB „Kauen craft“ įsipareigojo nupirkti, o UAB „Arvi cukrus“ parduoti 168 t cukraus. 2015-12-14 buvo gautas UAB „Lietuvos cukrus“ pranešimas Nr. AC-S-PN-2015-12/156 dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriame nurodoma, kad UAB „Lietuvos cukrus“ Sutartimi/Susitarimu prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdys. UAB „Lietuvos cukrus“ pagal sutartines prievoles nepateikė 77,575 tonų cukraus už 38 484,96 EUR su PVM. UAB „Lietuvos cukrus“ nevykdant sutartinių prievolių UAB „Kauen craft“ buvo priversta užsakytą iš UAB „Lietuvos cukrus“ cukraus kiekį pirkti iš kitų pardavėjų, to pasėkoje laikotarpiu nuo 2016-01-25 iki 2016-04-06 iš UAB „Širmulis“ bei UAB „Positus“ nusipirko 77,575 tonų cukraus už 51 141,29 EUR su PVM. Taigi UAB „Kauen craft“ patirti nuostoliai dėl UAB „Lietuvos cukrus“ sutartinių prievolių nevykdymo sudaro 12 656,33 EUR (51 141,29 EUR – 38 484,96 EUR) tai yra Sutartyje nustatytos cukraus kainos ir UAB „Kauen craft“ didesne kaina įsigytų iš kitų tiekėjų cukraus kainų skirtumas. LR Civilinio kodekso 6.256 str. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). LR Civilinio kodekso 6.251 str. 1 dalyje įtvirtintas principas, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. LR CK 6.249 str. žala yra apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos - neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys, kaltė (išskyrus kai atsakoma be kaltės) ir žala, kuri suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Darytina išvada, kad UAB „Lietuvos cukrus“ veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, todėl UAB „Lietuvos cukrus“ , privalo atlyginti uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ dėl neįvykdytų sutartinių prievolių patirtus 12 656,33 EUR nuostolius.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad pagal LR CK 6.212 str. 1 d. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Atsakovė yra verslininkė, todėl privalo įvertinti riziką. Ieškovei cukrus yra sudedamoji jos gaminamos produkcijos dalis, todėl būtina tinkamam įsipareigojimų vykdymui. Negaudama sutarto cukraus kiekio ir nenorėdama patirti dar daugiau neigiamų pasekmių ieškovė buvo priversta įsigyti reikiamą cukraus kiekį iš trečiųjų asmenų brangiau ir dėl to patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Atsakovė neneigia, kad sutarto cukraus kiekio nepateikė, todėl reikia įrodyti tik nuostolių dydį ir priežastinį ryšį. Mano, kad abi šios aplinkybės yra įrodytos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nebuvo gavusi jokios informacijos ar sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi ir kada bus vykdomi, todėl cukrų įsigijo ir trečiųjų asmenų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Lietuvos cukrus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimu atlyginti nuostolius nesutinka. 2015-08-06 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. AC-G-2015- 08/. Vadovaujantis susitarimo prie sutarties 2 p., ieškovė įsipareigojo iki 2015-08-07 sumokėti už perkamą cukraus kiekį avansu 83 344,8 EUR. Dėl objektyvių ir nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių (katastrofiškai nepalankių žemės ūkiui klimato sąlygų, kurios buvo beveik visoje Marijampolės apskrityje) neužaugus pakankamam cukrinių runkelių kiekiui, atsakovė negalėjo sutartyje nurodytais terminais įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, ko pasėkoje 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. AC-S-PN-2015-12/156 informavo ieškovę apie sutartinių įsipareigojimų įvykdymo negalimumą. Neneigia to fakto, kad ieškovei buvo neparduota cukraus už 38 484,96 EUR. Dėl šios skolos išieškojimo ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismo 2016-05-06 nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, pagal kurią buvo patvirtinti skolos sumokėjimo terminai, tame tarpe ir 739,69 EUR palūkanų sumokėjimas. Taikos sutarties sąlygas atsakovė įvykdė. Buvo įsitikinę, jog ieškovė yra sąžiningas partneris ir jokių papildomų reikalavimų, iš tos pačios sutarties nekels ir taikos sutartyje neaptarė šių sąlygų. Tačiau praėjus kuriam laikui, ieškovė iš tos pačios sutarties sąlygų, iškėlė dar vieną civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo.
Ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti nuostolius turėtų būti atmesti, kadangi ginčo teisiniams santykiams taikytinas atleidimo nuo atsakomybės (atsakomybės netaikymo) institutas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str., civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo visiškai arba iš dalies gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. 2015-2016 m. cukrinių runkelių perdirbimo sezono metu, cukrinių runkelių augintojai, jiems skirtą cukrinių runkelių kvotą įvykdė tik 89,30 %. Tai reiškia, kad vietoje nustatytų 140 442,001 t cukrinių runkelių, ūkininkai pristatė tik 125 359,71 t cukrinių runkelių ir dėl to buvo nepagaminta 2 104,694 t baltojo cukraus, o tuo pačiu negauta ir didelė pajamų dalis . Ūkininkai nepristatė sutarto cukrinių runkelių kiekio todėl, kad 2015 m. vasaros sezono metu dėl stichinės sausros nebuvo gautas jų planuotas cukrinių runkelių derlius. Šios aplinkybės yra pagrindžiamos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3D-592 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių, kuriose užfiksuota stichinė sausra, sąrašo patvirtinimo“. Sąraše yra nurodytos trys savivaldybės, iš kurių dvi - Kalvarijos ir Kazlų Rūdos yra Marijampolės apskrityje. Sausra buvo užfiksuota ir Vilkaviškio rajone, ką pavirtina 2015-07-07 BNS ir Lietuvos ryto informacinis pranešimas. Visi paminėti regionai ir sudaro pagrindinį atsakovės cukrinių runkelių augintojų skaičių. Pažymi, kad atsakovė sutarties neįvykdė būtent dėl minėtų aplinkybių - itin prastų klimato sąlygų - lėmusių prastą derlių (pasėlių sunaikinimas). Vadovaujantis CK 6.212 str. 1 d. ir CK 6.253 str., atsakovės atžvilgiu civilinė atsakomybė, susijusi su sutartimi ir jos neįvykdymu/ netinkamu įvykdymu, turėtų būti netaikoma arba atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure aplinkybių, apie kurias ieškovei buvo ir yra žinoma, t. y. ieškovei iš atsakovės neturėtų būti priteisiami ieškinyje nurodyto dydžio nuostoliai. Pagal ieškovę, minėti nuostoliai dėl cukraus kainų skirtumo sudaro 12 656,33 EUR. Mano, kad atsakovės atžvilgiu dėl force majeure aplinkybių turėtų būti taikomas atleidimo nuo civilinės atsakomybės/ civilinės atsakomybės netaikymo institutas, todėl vien dėl šios priežasties ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl nuostolių priteisimo turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovė žemės ūkio produkciją perdirbanti įmonė, todėl jai neturėtų būti taikomi verslininkams taikytini standartai/ kaltės ar visiškos atsakomybės prezumpcija (CK 6.256 str.). Nesutinka su ieškovės nurodytu nuostolių paskaičiavimu ir prašomų priteisti nuostolių dydžiu. Tam, kad atsakovės atžvilgiu būtų taikoma civilinė atsakomybė ir būtų galima priteisti atitinkamo dydžio nuostolius, turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str. - 6.249 str.) (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys taip neteisėtų veiksmų ir nuostolių, nuostolių dydis). Atsakovė ieškiniu neįrodinėja konkrečių civilinės atsakomybės sąlygų, šioje situacijoje buvimo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovės nuostolių skaičiavimas akivaizdžiai nesąžiningas ir leidžiantis ieškovei praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė neįrodė, kad prašomi priteisti dydžio nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, t. y. kad egzistuoja CK 6.247 str. įtvirtintas priežastinis ryšys. Mano, kad galima reikalauti priteisti tik faktiškai patirtus nuostolius t. y. nuostoliai turi būti patirti, o ne teoriniai. Ieškovė nepateikė neabejotinų įrodymų, kad ji iš tiesų patyrė reikalaujamo priteisti dydžio nuostolius. Mano, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė prašomų priteisti nuostolių iš tiesų nepatyrė, dėl ko reiškiamas ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. LR CK 6.251 str. 1 d. numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, o to paties CK 6.251 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašo teismo, tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad egzistuoja atsakovės civilinė atsakomybė, mažinti ieškovės naudai prašomų priteisti nuostolių dydį iki minimalios protingumo ir teisingumo principus atitinkančios piniginės sumos.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, jog atsakovė dėl stichinės nelaimės t.y. sausros, nepagamino reikiamo cukraus kiekio ir savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ne tik ieškovei, tačiau ir daugeliui kitų t.y. nebuvo pagaminta daugiau kaip 2000 tonų cukraus. Ieškovei pranešė, kad ieško galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kreipėsi į partnerius Lenkijoje, tačiau jie patiekti cukraus taip pat negalėjo. Šias aplinkybes byloje patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas. Lenkijos partneriai buvo vieninteliai kurie galėjo aprūpinti reikiamu cukraus kiekiu. Iš kito gamintojo „Nordic Sugar“ įgyti cukraus nebuvo jokių galimybių, nes jie yra patys didžiausi konkurentai ir daro viską, kad atsakovus sužlugdytų, kitų stambių gamintojų iš kurių galima būtų įsigyti cukrų, Lietuvoje, nėra. Ieškovai neįrodė, jog jie patyrė nuostolių. Nors pateikti dokumentai rodo, kad reikiamą cukraus kiekį jie įgijo brangiau, tačiau byloje nėra jokių duomenų, ar parduodami savo gaminamą produkciją jos nepabrangino, taip kompensuodami cukraus įgijimo pabrangimo. Visais atvejais nuostoliai turi būti realūs, o ne teoriniai.
Liudytoja apklausta V. B. nurodė, kad per 3-4 metų šalių bendradarbiavimą cukraus pritrūko pirmą kartą. Šalys kalbėjosi apie galimybę įvykdyti sutartį, tačiau cukraus nebuvo iš kur įsigyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2015-08-06 d. ieškovė su atsakove sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AC-G-2015-08/ ( e. b. 6-10), bei prie jos buvo sudarytas susitarimas ( e. b. 11-12). 2015-12-14 atsakovės UAB „Lietuvos cukrus“ pranešimas patvirtina, kad ieškovė buvo informuota apie negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ( e. b. 13). Iš 2016-10-07 pretenzijos atsakovei nustatyta, kad ieškovė informavo atsakovę apie atsiradusius nuostolius dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, nepristačius reikiamo cukraus kiekio, nurodyta nuostolių suma yra 12 656,33 Eur ( e. b. 14-15). Ieškinio reikalavimas pagrįsti ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras išrašytas UAB „Širmulis“ ir UAB „Positus“, kuriomis įrodinėja cukraus įsigijimą iš kitų įmonių, dėl kurio įsigyjant brangiau buvo patirti nuostoliai, bei pateikia nuostolių detalizavimo lentelę, pagal byloje esančias PVM sąskaitas faktūras iš ko matyti, kiek ir kokiomis kainomis ieškovė įgijo cukrų, kurio pagal sutartinius įsipareigojimus negalėjo įvykdyti atsakovė ( e. b. 16-25, 116).
Atsakovai nurodė, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdyti negalėjo dėl nenugalimos jėgos, kadangi negalėjo supirkti reikiamo cukrui pagaminti cukrinių runkelių kiekio dėl sausros. Be to nurodė, kad ieškovai neįrodė nuostolių dydžio. Nesutikdami su dydžiu nurodė, kad rinkoje buvo galima įsigyti pigiau negu įsigijo ieškovai ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė PVM sąskaitą faktūrą tarp „Nordic Sugar“ ir UAB Suslavičiaus – FELIZ, kuriame užfiksuota tonos kaina 475,00 Eur, tuo tarpu ieškovai pirko po 534-500 Eur.
Ieškovė nesutikdama su šiais argumentais, nurodė, kad atsakovės pateikta PVM sąskaita faktūra negali būti vertinama, nes ji nesusijusi su bylos šalimis, nėra žinomi šių įmonių susitarimai, viena kitai daromų nuolaidų apimtys, be to atsakovė į bylą nepateikė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos patvirtinančios nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą t.y. neįrodė jos atžvilgiu buvusios nenugalimos jėgos aplinkybių.
Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių konstatavimo
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma : 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Atsakovė remdamasi nenugalimos jėgos aplinkybe teismui pateikė 2015 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-592 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių, kuriose užfiksuota stichinė sausra, sąrašo patvirtinimo“, kurio priede nurodyta, kad stichinė sausra užfiksuota Kalvarijos, Kauno r. Kazlų Rūdos savivaldybėse ( e. b. 81-83). Ieškovė nesutikdama su tuo nurodė, kad nenugalimos jėgos sąlygas galima būtų konstatuoti tik turint Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą (force majeure) aplinkybes liudijančią pažymą, kuri išduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr.222 pagrindu. Teismas su šiuo ieškovės argumentu neturi pagrindo sutikti ir daro išvadą, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota ar neišduota, nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma, kaip tokia, nesukuria materialinių padarinių. Materialinius teisinius padarinius t. y. atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą lemia nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne jas liudijančios pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.
Teismas išnagrinėjęs bylą sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė sudarydama sutartį ir būdama verslininke prisiėmė riziką, todėl negalėdama įvykdyti įsipareigojimų privalo atlyginti dėl to ieškovės patirtus nuostolius. Teismas išanalizavęs šalių paaiškinimus daro išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, net ir esant pateiktam Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymui Nr. 3D-592 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių, kuriose užfiksuota stichinė sausra, sąrašo patvirtinimo“, nesudaro pagrindo atleisti atsakovės nuo civilinės atsakomybės. Teismas daro išvadą, kad force majeure sąvoka nereiškia tik absoliutaus negalėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, tai turi būti suvokiama atsižvelgiant į su subjektu nesusijusias, neįprastas ir nenumatomas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė superka žemės ūkio produktus, cukrinius runkelius, kurių augimas priklauso nuo tinkamų gamtos sąlygų, todėl sudarydama sutartis gali numatyti, prognozuoti įvairius superkamos produkcijos kiekių svyravimus. Iš byloje šalių sudarytos sutarties matyti, kad sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2015-08-06. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų t. y. įsakymo apie stichinę sausrą nustatyta, kad jis buvo priimtas dar prie šios sutarties sudarymą t .y. 2015 m. liepos 23 d., o viešoje erdvėje informacija apie sausrą ir jos padarinius buvo skelbiama daugiau nei mėnesis iki sutarties pasirašymo tarp šalių t. y. 2015-07-07 ( e. b. 81-83), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė sudarydama sutartį su ieškove netinkamai įvertino savo galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir veikė savo rizika. Teismas, pagal byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad jau sudarant sutartį buvo nustatytas sausros faktas, todėl buvo galima protingai numatyti perkamos produkcijos kiekio svyravimus ir galimus sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus. Teismas daro išvadą, kad atsakovė suprasdama jog yra priklausoma nuo trečiųjų asmenų, turi pareigą imtis atsargumo priemonių ir turi imtis priemonių apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jai pernelyg didelių nuostolių t.y. pvz. sutartis sudarinėti taip, kad būtų galimybė jas koreguoti vykdymo eigoje, nepatiriant didelių nuostolių. Pagal teismų formuojamą praktiką, objektyvusis force majeure elementas reiškia, kad aplinkybės, padariusios sutarties įvykdymą neįmanomu, privalo būti neįprastos bei nesusijusios su subjektu, prašančiu jį atleisti nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Neįprastomis aplinkybėmis bus pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurių atsiradimo šalys negalėjo nei numatyti, nei prognozuoti. Teismas sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad sunku prognozuoti galimo derliaus supirkimo aplinkybes, sausros tikimybę, tačiau teismas mano, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti aiškinamos vadovaujantis siaurinamuoju aiškinimo būdu, kas nulemia, kad net jei tam tikra aplinkybė, dėl kurios pasidaro neįmanoma įvykdyti sutartį, yra pakankamai reta, tačiau praktikoje kartais pasitaikanti, ji nebus laikoma force majeure aplinkybe. Teismas atkreipia dėmesį, jog meteorologų prognozės yra pakankamai tikslios ir iš laisvai prieinamos informacijos, nustatyta, kad dar 2014 metais buvo prognozuojama itin didelė sausra 2015 metais, tą patvirtina pačios atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai į ką atsakovė sudarydama sutartį galėjo atsižvelgti. Teismas sutinka su ieškovės atstovės pozicija, kad atsakovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jei šalis sutarties neįvykdė dėl aplinkybių, dėl kurių atsiradimo ji buvo prisiėmusi riziką. Kaip tokia aplinkybė gali būti traktuojama tam tikrų žaliavų, šiuo atveju cukrinių runkelių, kurias atsakovė turėjo supirkti neužaugimas dėl sausros. Kaip nustatyta, atsakovė veikia tam tikroje rinkoje, todėl privalo prisiimti riziką, kad verslo sąlygos tam tikroje rinkoje gali kardinaliai pasikeisti, taigi, tokia aplinkybė negali būti traktuojama kaip nenugalimos jėgos aplinkybe. Teismas išnagrinėję bylą konstatuoja, kad atsakovė neįrodė visų CK 6.212 straipsnyje įtvirtintų nenugalimos jėgos sąlygų (požymių) kurie turi būti konstatuojami.
Dėl nuostolių dydžio
Ieškovai nurodė, kad UAB „Lietuvos cukrus“ pagal sutartines prievoles nepateikė 77,575 tonų cukraus už 38 484,96 EUR su PVM. UAB „Lietuvos cukrus“ nevykdant sutartinių prievolių UAB „Kauen craft“ buvo priversta užsakytą iš UAB „Lietuvos cukrus“ cukraus kiekį pirkti iš kitų pardavėjų, to pasėkoje laikotarpiu nuo 2016-01-25 iki 2016-04-06 iš UAB „Širmulis“ bei UAB „Positus" nusipirko 77,575 tonų cukraus už 51 141,29 EUR su PVM. Taigi UAB „Kauen craft“ patirti nuostoliai dėl UAB „Lietuvos cukrus“ sutartinių prievolių nevykdymo sudaro 12 656,33 EUR (51 141,29 EUR – 38 484,96 EUR) tai yra sutartyje nustatytos cukraus kainos ir UAB „Kauen craft" didesne kaina įsigytų iš kitų tiekėjų cukraus kainų skirtumas. Ieškovė savo reikalavimui pagrįsti pateikė nuostolių detalizavimo lentelė iš kurios matyti, kad 2016-01-25 perkamo cukraus kaina buvo 534 Eur, 2016-02-25 cukraus kaina 550,00 Eur, 2016-04-06 cukraus kaina 547,00 Eur, 2017-01-27 cukraus kaina 534,00 Eur. Atsakovai nesutikdami su ieškovės įsigyto cukraus kaina teismui pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu tarp kitų įmonių cukraus kaina buvo 475,00 Eur. Teismas sutinka su ieškovės atstovės pozicija, kad pateikta sąskaita tarp dviejų su bylos šalimis nesusijusių juridinių asmenų, kurioje yra nurodyta mažesnė cukraus kaina, nei įgijo ieškovė, nėra įrodymas byloje nustatant ginčo laikotarpiu cukraus kainą rinkoje. Iš šalių paaiškinimų, o taip pat iš į bylą šalių pateikto susirašinėjimo ( e. b. 94-103) nustatyta, kad 2016 metais įgyti reikiamą cukraus kiekį buvo pakankamai sunku, todėl ieškovė įsigijo už tokią kainą, kokia yra nurodyta pateiktose PVM sąskaitose faktūrose t. y. žymiai brangiau negu buvo sutarusi su atsakove, ir dėl to patyrė nuostolius, kurie yra 12 656,33 Eur. Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, iš jos ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą ( LR CPK 98 str. 1 d.). Ieškovė į bylą nepateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 285,00 Eur žyminio mokesčio, ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovės naudai priteitina 285,00 Eur žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Lietuvos cukrus“ įmonės kodas 151004254 (buvusi UAB „Arvi cukrus") ieškovo UAB „Kauen craft“ įmonės kodas 135774259 naudai 12 656,33 EUR ( dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt šešių eurų 33 centų), sumą, bei 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme ( 2016-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 285,00 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.