- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2YT-6437-985/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02909-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- Marijampolės savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., V. B., A. O. M.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovei L. Ž.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys L. G., A. O. M., V. B., institucija teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas peržiūrėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-737-769/2009 ir pripažinti L. G. (duomenys neskelbtini) asmeninių turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; paveldėjimo teisiniai santykiai; asmeninių neturtinių santykių srityse - šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimti sprendimus; darbo teisinių santykių sritis; sveikatos priežiūros sritis; balsavimo teisė; savitvarkos įgūdžių sritis.
Pareiškėjo atstovė prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens L. G. atstovė prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo V. B. prašė pareiškimą tenkinti, sutinka būti globėja.
Institucijos atstovė palaikė išvadą, prašė inicijuoti bylą dėl globėjo pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu L. G. pripažintas (duomenys neskelbtini); 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatyta globa, globėja paskirta A. O. M..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti L. G. (duomenys neskelbtini) keistinas ir ji pripažintina (duomenys neskelbtini) tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. kovo 10 d. sprendimu L. G. (duomenys neskelbtini) pripažinta dėl jai teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės metu nustatytų (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jos savijauta palaipsniui blogėjanti. L. G. prasmingam kontaktui neprieinama, elgesys nenuspėjamas, nesiorientuoja situacijoje, laike, vietoje, pasako ir parašo savo vardą, pavardę, tačiau daugiau duomenų apie save negali nurodyti, neatpažįsta pinigų, nesuvokia jų vertės, negeba vertinti, nusakyti savo sveikatos būklės, negeba pasirūpinti asmens higiena, negeba užpildyti dokumentų, nesuvokia žodžių nekilnojamas, kilnojamas turtas, palikimas, juridinis asmuo reikšmių, negeba suprasti informacijos, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo sprendimo priėmimo, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis.
Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, riboti veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.
Be to įvertinus tai, kad L. G. (duomenys neskelbtini) egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, o jos sveikatos būklė negerėja, nėra prasmės riboti veiksnumą tiek darbo santykių srityje, nes ji dirbti negali dėl sveikatos pobūdžio, tiek gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje jis galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad jis pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine (duomenys neskelbtini) diagnoze.
Įvertinus bylos aplinkybes, sprendimas, kuriuo L. G. pripažinta (duomenys neskelbtini), keistinas ir ji pripažintina (duomenys neskelbtini) asmeninių turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; paveldėjimo teisiniai santykiai; asmeninių neturtinių santykių srityse - sveikatos priežiūros srityje; savitvarkos įgūdžių srityje (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str., 2.11 str., Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 p.).
L. G. pripažinus (duomenys neskelbtini) aukščiau išvardintose srityse, šiose srityse jai nustatytina globa ir skirtinas globėjas (CK 3.238 str. 1 d., 3.242 str. 1 d., CPK 468 str. 4 d.). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi jos globėja paskirta A. O. M.. Institucija prašė inicijuoti bylą dėl globėjo pakeitimo dėl sveikatos būklės. Įvertinus institucijos prašymą ir nurodytas faktines aplinkybes, inicijuotina byla dėl globėjos pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 - 469 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-737-769/2009 ir pripažinti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; paveldėjimo teisiniai santykiai; asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros; savitvarkos įgūdžių srityje.
Nustatyti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; paveldėjimo teisiniai santykiai; asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros; savitvarkos įgūdžių srityje.
Inicijuoti bylą dėl globėjos pakeitimo.
Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.