Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimo panaikinimo, civilinėje byloje pagal V. Š. ieškinį atsakovui M. L. , tretysis asmuo Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras, dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, atsakovo priešieškinį dėl asmeninio testamento netvirtinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas savo sprendimą, kuriuo atmetė reikalavimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo, grindė tokiomis aplinkybėmis kaip testatorės A. N. K. neraštingumas, taip pat tuo, jog ji pastaruoju metu labai blogai matė, tačiau įsiteisėjus šiems sprendimams paaiškėjo esminės bylai aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, jos turėjo esminę reikšmę bylai, o būtent, - kad testatorė buvo raštinga. Aplinkybės, patvirtinančios raštingumą, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi dokumentai, patvirtinantys šias aplinkybes – A. N. K. darbo knygelė, du jos rašyti atvirlaiškiai, atsirado pareiškėjo žinioje tik 2006 m. balandžio mėn.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šioje byloje atnaujino procesą CPK 366 str.1 d.2 p. pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o šiuo atveju yra teikiami įrodymai, susiję su asmeninio testamento surašymu bei patvirtinimu.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo panaikinimo atmetė. Teismas, nustatęs, jog A. N. K. savo ranka surašė ir pasirašė asmeninio testamento tekstą, bet jame nenurodė sudarymo datos ir vietos, ji išreiškė valią palikti jai priklausantį turtą butą vyrui (tekste įvardijamam „mužu“) V. Š. , nors byloje nustatyta, jog testatorė mirė būdama našle, konstatavo, kad jos asmeninio testamento tekstas ir testatorės valia išreikšta neaiškiai. Teismas sprendė, jog liudytojos R. T. prierašas A. N. K. asmeninio testamento egzemplioriuje neatstoja testamento surašymo datos, o iš kitų aplinkybių šios datos nustatymui nėra sąlygų, testamento sudarymo momento siejimas su šios liudytojos įrašo data – 2003-03-15, laikytinas prielaida. Teismas padarė išvadą, kad A. N. K. valia savarankiškai surašant (perrašant) kito asmens parengtą testamento tekstą, nebuvo laisvai išreikšta (Civilinio kodekso 5.18 str.). Asmeninio testamento turinys taip pat yra neaiškus. Pagal tokio turinio testamentą negalėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, nes jame turi būti nurodytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagrindas-konkretus asmeninis testamentas, jo sudarymo data, bei paveldėtojas su jo asmenį identifikuojančiais duomenimis. Teismas sprendė, jog pareiškėjo V. Š. teisių perėmėja neįrodė būtinos A. N. K. asmeninio testamento galiojimui sąlygų, nustatytų CK 5.30 str. 1d., visumos.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, taip pat įrodinėjimą civiliniame procese, sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninio testamento turiniui keliamus reikalavimus, taip pat sutarčių teisės bendrąsias nuostatas, o tai sąlygojo iš esmės neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Nurodo, jog teismas peržengė ribas, kurias apibrėžia proceso šioje byloje atnaujinimo pagrindas. Teismas priimtą nutartį grindė tomis aplinkybėmis, kurios net nebuvo tirtos bei nagrinėtos atnaujinto proceso šioje byloje metu. Aplinkybės, jog asmeninio testamento turinys yra su trūkumais (nenurodytas testamentinio įpėdinio asmens kodas, neva neaiški asmeninio testamento sudarymo data ir vieta), nebuvo nustatyti bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, be to, teismai nustatė, jog šis asmeninis testamentas buvo sudarytas 2003-03-15, jiems nekilo abejonių, jog V. Š. yra subjektinę reikalavimo teisę turintis asmuo, šios aplinkybės nebuvo ginčytos.

Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teismas neįvertino, jog buvo atlikta pakartotinė ekspertizė, patvirtinusi atsakovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų melagingumą.

Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nenurodė jokių motyvų, dėl kurių visi ieškovo (pareiškėjo) bei jo teisių perėmėjos į bylą pateikti įrodymai buvo atmesti, tokiu būdu pažeidė Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio nuostatas. Skundžiama teismo nutartis yra išdėstyta nesuprantamai ir nesudaro vieningos visumos.

Teismas nepagrįstai taikė sutarčių teisę reglamentuojančias teisės normas, nes testamentui kaip vienašaliam sandoriui šios normos negali būti taikomos.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 5.30 straipsnio nuostatas nurodydamas, jog nėra V. Š. identifikuojančių duomenų, nes įstatymas to nereikalauja.

Taip pat nurodo, jog teismas neteisingai nurodė šios teismo nutarties apskundimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos I. T. prašymą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-07-11 sprendimo panaikinimo, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą ir bylos nagrinėjimą atnaujintus procesą, įrodymų vertinimo taisykles, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninio testamento turiniui keliamus reikalavimus, todėl nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo.

Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, atnaujinęs procesą byloje, peržengė jos nagrinėjimo ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesą teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006). Pareiškėjai kreipusis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo remiantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir teismui atnaujinus procesą šioje byloje, vien ta teismo nustatyta aplinkybė, jog testatorė buvo raštinga ir kad ginčo testamentas surašytas ir pasirašytas jos ranka, nebuvo pakankama, kad pareiškėjos pareikštas reikalavimas galėtų būti patenkintas. Esant civilinėje byloje pareikštam reikalavimui dėl testamento patvirtinimo, turi būti siekiama išsiaiškinti ne tik tai, kas pasirašė tokį testamentą, bet ir kitus tokio testamento turinio elementus, kurių buvimą imperatyviai nustato įstatymas. Civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; testatoriaus valios išraiška; asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismui sprendžiant, jog ginčo testamente nenurodyta jo sudarymo data ir vieta, tokių ir kitų aplinkybių tyrimas negali būti laikomas peržengimu bylos ribų, kurios nustatytos įstatyme nagrinėjant bylą pakartotinai, nes teismas tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus gali priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Taip pat kolegija nurodo, jog teismas atnaujintą bylą išnagrinėjo nepažeisdamas Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl toks atskirojo skundo argumentas taip pat atmestinas. Teismo nutartis atitinka jai keliamus procesinio įstatymo nustatytus reikalavimus.

Kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 5.30 straipsnio nuostatas. Testatoriaus valia turi būti išreikšta aiškiai, kad galėtų būti tinkamai įvykdyta. Tokiu būdu kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje esančius prieštaringus įrodymus apie tai, kad testatorė ginčo testamente išreiškė valią palikti jai priklausantį turtą – butą vyrui (tekste įvardijamam „mužu“) V. Š. (t. 1, b.l. 6), nors teismo nustatyta, jog A. N. K. mirė būdama našle (1 t., b.l. 5), padarė pagrįstą išvadą, kad nesant V. Š. identifikuojančių duomenų, nėra galimybės nurodytą asmenį sieti su ieškovu šioje byloje.

Apeliantė nurodo, jog teismas, aiškindamas testamento turinį, nepagrįstai taikė sutarčių teisės bendrąsias normas, būtent – Civilinio kodekso 6.193 straipsnį, tačiau su tokiu argumentu kolegija nesutinka. Kadangi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. Šio sandorio aiškinimui yra taikomos ir Civilinio kodekso 6.193 straipsnio taisyklės, kadangi Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas neteisingai nurodė šios teismo nutarties apskundimo terminą, nes teismas išnagrinėjęs, bylą bei nusprendęs prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmesti, sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 2 dalies reikalavimo priėmė įstatyme numatytą procesinį dokumentą – teismo nutartį, o sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio teismo nutarties apskundimo terminas yra septynios dienos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas M. L. patyrė bylinėjimosi išlaidų – 1 062 Lt. Atmetus atskirąjį skundą įstatymas numato galimybę ieškovo naudai priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių bei kitų kriterijų, numatytų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, todėl prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 400 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. T. M. L. naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.