Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-384-919/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
1S-384-919/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23562-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Kęstutis Dargužis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
M. D.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-384-919/2021Proceso Nr. 1-01-1-23562-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. D. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. D. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 3 dalį ir nuteistas galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia - 2020 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistojo M. D. gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistojo M. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustatyta 15 balų. Tai suponuoja, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistojo pataisos procesai ir jų rezultatai jau yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog jis išleistas į laisvę nenusikals ir laikysis įstatymų reikalavimų. Skundo autorius atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl lygtinio paleidimo nuteistiesiems taikymo, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenims, kuriems nustatoma netgi ženkliai didesnio lygio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (netgi esant vidutinei rizikai), nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai sumenkino M. D. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vietoje to, teismas visiškai neargumentuotai konstatavo, kad jis, išleistas į laisvę, gali būti linkęs į naujų nusikalstamų veikų darymą, nepaisant nustatytos žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Vadovaujantis tokia teismo motyvacija iš esmės apskritai paneigiama OASys nuteistųjų elgesio vertinimo metodika, kuria nuteistiesiems nustatinėjama pakartotinio nusikalstamumo rizika, kadangi, kaip matyti iš teismo motyvų, faktiškai į tyrimo rezultatus nebuvo atsižvelgiama.

4.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis M. D. palaiko artimus ryšius su šeima, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų kur gyventi ir dirbtų UAB „L.“. Nors M. D. buvo išreiškęs norą dirbti pataisos namuose, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Šios aplinkybės įrodo, jog jau dabar M. D. yra pasirengęs resocializuotis ir likusią bausmės dalį atlikti nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės bei kurdamas visuomenei realią naudą.

4.3. Skunde gynėjas pažymi, kad nors veiksnių, susijusių su praeityje įvykdytais teisės pažeidimais M. D. jau neturi galimybių pašalinti, visgi, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos, už kurią nuteistajam paskirta bausmė, sunkumas ir pavojingumas savaime negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo tokio nuteistojo atžvilgiu. Lygtinio paleidimo sąlygos privalo būti siejamos su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, o ne tik su jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumu ir paskirtos bausmės trukme. Skunde akcentuojama, jog M. D. neneigia savo kaltės padarant nusikalstamas veikas ir pripažįsta praeities klaidas bei suvokia, kad bausmės atlikimas yra tiesioginė jo nusikalstamų veiksmų pasekmė. Visgi, nuteistasis geba atpažinti veiklas ir vietas, kurių reikia vengti, siekiant pakartotinai nebenusikalsti, išreiškia motyvaciją nebekartoti praeities klaidų, todėl, manytina, yra vertas teismo pasitikėjimo sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Be to, nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės apylinkės teismas ypač akcentavo tai, jog BK 260 straipsnio 3 dalį, pagal kurią M. D. ir nuteistas, numatyta sankcija - laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teismas akcentavo, jog M. D. ir taip skirta mažesnė negu BK straipsnio, pagal kurį Pareiškėjas nuteistas, sankcijoje nurodyta bausmė. Skundo autorius pažymi, kad M. D. ne veltui buvo skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta bausmė, o toks teismo nuosprendis buvo sąlygotas aplinkybių, jog jo veiksmai darant nusikalstamą veiką buvo antraeiliai, o vien tai, jog jam nuosprendžiu paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė negali būti naudojama prieš nuteistąjį, atsisakant jam taikyti lygtinį paleidimą.

4.4. Be to, skunde gynėjas nurodo, jog Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistojo M. D. neatliktos bausmės dalis yra didelė, o nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti. Pažymėtina, jog pagal baudžiamosios teisės teoriją, bausmės vykdymo tikslai nėra tiesiogiai susiję su aplinkybėmis, ar visą bausmės laiką nuteistasis atliks būdamas įkalintas ir izoliuotas nuo visuomenės. Vien aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atliks pataisos įstaigoje, savaime nereiškia, jog tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai. Atvirkščiai, asmeniui bausmę atliekant su kitais nuteistaisiais, gali būti formuojama kriminalinė pasaulėžiūra dėl kurios asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos gali būti dar labiau linkęs nusikalsti. Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina vadovautis ir Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija REC (2003)22 valstybėms narėms, kurioje teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių nuteistojo integraciją j visuomenę. Rekomendacijoje yra nurodyti kriterijai, kurie turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius, tampančių įstatymą gerbiančiais piliečiais, asmenų reikalavimus ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad nuteistasis neatitinka kriterijų. Tai rodo, kad pagal šią rekomendaciją lygtinis paleidimas yra laikoma norma, o ne išimtimi, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiai argumentuota ir paremta objektyviais argumentais, o ne vien formaliais pagrindais. Juolab, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Toje pačioje nutartyje teismas taip pat pasisakė, jog lygtinio paleidimo sąlygos neturėtų būti siejamos tik su nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pavojingumu ir paskirtos bausmės trukme. Lygtinio paleidimo institutas jokiu būdu nereiškia, kad asmuo bus atleistas nuo bausmės atlikimo ar bausmės laikas jam bus sutrumpintas. M. D., pritaikius jam lygtinį paleidimą, vis dar privalėtų vykdyti jam nustatytas pareigas, atlikti veiksmus, kurie padės jam ir toliau keisti savo mąstymą bei nuostatas, tačiau tai jis galėtų daryti nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės ir, be kita ko, kurdamas realią naudą visuomenei, dirbant bei mokant mokesčius į valstybės biudžetą.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė atsiliepimu į nuteistojo gynėjo skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime prokurorė pažymi, kad M. D. šiuo metu bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus - kontrabandą ir neteisėtų disponavimų labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, abu nusikaltimai įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje, kas neabejotinai rodo dar didesnį nusikaltimų pavojingumą. Tokie nusikaltimai laikytini išskirtinai pavojingais, o jų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad šiuos nusikaltimus M. D. įvykdė būdamas pakankamai subrendęs - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tai rodo, jog nuteistajam negalioja visuomenėje egzistuojančios moralės normos, jis yra pavojingas visuomenei, todėl jo pataisos procesas turi ir toliau būti tęsiamas pataisos namuose. Ir nors nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - 2 metai 6 mėnesiai ir 4 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai) vertinant su visa paskirta bausme, yra labai didelė. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis M. D. nors laisvėje finansinių problemų ir sunkumų neturėjo, tačiau susigundė papildomų didesnių pajamų gavimu, todėl ir įvykdė nusikaltimus. M. D. nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje, nusikaltimų padaryme dalyvavo kaip vykdytojas. Nusikaltimų padarymo motyvas savanaudiškos paskatos. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis M. D. lengvai pasiduoda draugų ar pažįstamų įtakai, susigundo lengvais pinigais, stokoja atsakomybės jausmo, kodėl įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

5.2. Prokurorė nurodo, kad nors nuteistojo M. D. nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 15 balų, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kriminogeniniai kintantys veiksniai išlieka finansinio stabilumo stoka ir netinkamas gyvenimo būdas, kas iš esmės ir sąlygojo nusikalstamų veikų įvykdymą. Manytina, kad daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, nuteistasis yra išbuvęs per mažą bausmės dalį, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas. Būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nors pagal socialinio tyrimo išvados duomenis galima teigti, jog nuteistasis M. D. keičia savo požiūrį, mąstymą ir elgesį teigiama linkme, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą negalima remtis tik tuo, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formalieji pagrindai ir sąlygos, teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą bei kitas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kas rodo, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėjas, nėra jokio pagrindo.

8. Įvertinus M. D. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vieną kartą paskatintas, drausmine tvarka nėra baustas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (su skundu gauta UAB „L.“ pažymos kopija apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Marijampolės apylinkės teismo vertinimu, M. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (15 balų), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra tik 5 balai, iš ko seka, kad M. D. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai – įvykdyta nusikalstama veika (nekintantis), finansinio stabilumo stoka ir netinkamas gyvenimo būdas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. D. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nors nuteistasis rodo teigiamą darbinę motyvaciją galimo lygtinio paleidimo metu, tačiau pataisos namuose nedirba ar nesimoko, kadangi nėra poreikio. Be to, M. D. nurodo, kad dirbtų tam, kad greičiau laikas praeitų, tačiau nėra laisvų darbo vietų. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui ir negeba įžvelgti darbo teikiamų privalumų. Nors nuteistojo gynėjas su skundu pateikė duomenis, jog galimo paleidimo metu nuteistasis M. D. būtų įdarbintas. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę turi stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme ir įrodyti, kad jis pakeitė savo elgesį ir požiūrį, kad yra vertas pasitikėjimo, tai yra sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai apie stiprią nuteistojo darbinę motyvaciją, kuri, būnant laisvėje, padėtų jam greičiau integruotis į darbo rinką. Įvertinus minėtas aplinkybes nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo gaunamų pajamų jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam M. D. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad M. D. pasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, ką liudija ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau teisėjų kolegija jokio išimtinai teigiamo, nepriekaištingo elgesio nenustatė. Tai, jog M. D. nėra baustas drausmine tvarka, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Pateiktos medžiagos duomenimis M. D. skatintas tik vieną kartą – (duomenys neskelbtini) d., iki tol jo elgesys nebuvo vertinamas kaip vertas paskatinimo priemonės (pažymėtina, jog į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nuteistasis atvyko (duomenys neskelbtini) d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis M. D. antrą kartą yra svarstomas dėl lygtinio paleidimo, pirmasis Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam buvo priimtas (duomenys neskelbtini) d. Taigi aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo rodomas teigiamas elgesio pokytis stebimas visai neseniai, tai yra pavyzdingu bausmės atlikimu jis susirūpino tik tuomet, kai pradėjo artėti galimo lygtinio paleidimo svarstymo terminai. Be to, nuteistasis per daugiau nei 8 mėnesius nuo vienintelio paskatinimo daugiau skatintas nebuvo.

13. Pateiktame skunde nurodomos Vilniaus apygardos teismo, Kauno apylinkės teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apylinkės teismo nutartys, kuriose neva labiau neigiamai charakterizuotiems nuteistiesiems nei M. D. buvo taikyti lygtiniai paleidimai iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieną nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma vertinama individualiai. Vienas konkretus dėmuo niekada nenulemia galutinio sprendimo – taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, visada vertinama aplinkybių visuma, nei vienam dėmeniui nesuteikiant išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Tokiu būdu vien faktas, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos aukštesnį balą turinti asmuo yra paleidžiamas lygtinai, o žemesnį balą turinčiam asmeniui atsisakoma taikyti tą patį institutą, nereiškia, jog teismų praktika analizuojamu klausimu yra ydinga ar prieštaringa.

14. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistojo gynėjo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. D. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDarius KantaravičiusAurelijus Rauckis