- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 1-2077-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10051-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Advokatai
- Teisutis Milickis, Petras Butkevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis R. A. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent:
2019-03-10, apie 21.20 val., bare ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilės neblaivumo laipsnis), asmeninio konflikto su L. J. metu, tyčia, mėtydamas į ją nuo stalo paimtas lėkštes ir bokalus ir šiais į ją pataikydamas, padarė pastarajai tris muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, dešinės plaštakos II piršto galinio pirštakaulio lūžį, linijinius odos nubrozdinimus nosies viršūnėje, dešiniame žande, pjautinę žaizdą dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, pasmakrėje, kakle, kairiame dilbyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl dešinės plaštakos II piršo lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta. Prokurorė labai aiškiai viską išdėstė. Kilo žodinis konfliktas, jį bare apipylė, tuomet jis, kas po ranka pakliuvo, mėtė į nukentėjusiąją. Buvo išgėręs. Nukentėjusiąją L. (J.) pažinojo, kadangi ne kartą yra susidūręs su ja būtent tame bare. Iki įvykio vakaro turėjo su ja vieną žodinį konfliktą. Paaiškina tik tiek, kad buvo ne bokalai, o alaus taurės. Viena tokia taurė atšoko nuo sienos ir pataikė nukentėjusiajai į galvą. Paskui atvyko policija bei greitoji medicinos pagalba. Pripažįsta kaltę dėl savo veiksmų, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų. Atlygino turtinę žalą barui „(duomenys neskelbtini)“ bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, sumokėjo jai pirmą sutartą sumą. Atsiprašo nukentėjusiosios ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Jie susitaikė.
Nukentėjusioji L. J. teismo posėdyje pareiškė, kad po šio įvykio ji su kaltinamuoju susitaikė, susitarė dėl jai padarytos turtinės bei neturtinės žalos, kurią įvertina 5000 eurų suma, atlyginimo tvarkos ir terminų. Ji atleidžia kaltininkui.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jo parodymų matyti, jog veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas, sutinkant kaltintojai, kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.).
Iš liudytojo D. Z. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad L. J. jis pažįsta nuo praeitų metų. 2019-03-10, apie 18 val., kartu su L. J. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Valgė, gėrė alų. Prie stalo sėdėjo jis, L., V., pavardės nežino, tel. (duomenys neskelbtini). Už jų dešinėje pusėje buvo kitas staliukas, kur sėdėjo R. su savo pažįstamais. R. taip pat pažįsta, bet nežino jo pavardės. Jie susipažino „(duomenys neskelbtini)“ praeitais metais. R. daug bendravo ir, kiek atsimena, stovėjo prie savo stalo, nuolat bendraudamas su kažkuo. Jis, L., R. dažnai matosi minėtoje kavinėje. Jam yra žinoma, kad R. dėl kažkokios priežasties pyksta ant L.. Iki įvykio R. bandė kažkaip kelis kartus pakomentuoti prie jų staliuko vykstantį pokalbį, o L. liepė jam atstoti, pasakydama, kad jo komentarai niekam neįdomūs. Paskui jis dėl išgerto alaus užmigo ir kas buvo toliau - nežino. Kai prabudo, L. gulėjo be sąmonės ant grindų prie staliuko, jos veidas buvo kruvinas. Jis ją pakėlė ir tuomet atvažiavo pareigūnai ir greitoji pagalba. L. gali charakterizuoti kaip bendraujantį žmogų, ji - nekonfliktiška. Jam matant L. pati pirma su R. bendrauti nepradėjo. L. pasakojo, kad į ją R. metė lėkštę. Daugiau nieko nesakė. Kaip lūžo jos rankos pirštas, ji nesakė (b.l.66).
Liudytoja S. G. tyrimo metu parodė, kad pažįsta L. J. nuo 2018 lapkričio, R. A. pažįsta daugiau nei metus. L. nėra artima draugė, tačiau jis ir draugai, tarp jų ir L., kaip alaus mėgėjai, krepšinio fanai, dažnai susirenka bare „(duomenys neskelbtini)". Jų kompanijoje dažniausiai būna V., M., J., A. Ž., R., A., V., D., K. Pažįstamų pavardžių nežino, nesidomi, kur jie dirba, kuo užsiima. Eidami į „(duomenys neskelbtini)“, niekas su niekuo nesitaria, tiesiog bendrauja su tais, kas tuo metu ateina. L. yra draugiška, bendraujanti. Jos manymu, R. yra priešiškai nusiteikęs prieš nelietuvius, prieš L. taip pat. Buvo toks atvejis, kai jis prieš Kalėdas L. apvadino visų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais. R. yra impulsyvus ir išdidus. 2019-03-10 nei jos, nei A. bare nebuvo. Po 2019-03-10 įvykio „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo su L., kuri pasakojo, kad R. jai pasakė nenustebti dėl to, kad jos dukra gali negrįžti iš mokyklos. Būtent po šių žodžių, kaip aiškino L., ji nesusivaldė ir apipylė alumi R.. O paskui, pasak L., R. metė į ją kažkokius indus - lėkštę ar stiklinę. Jos manymu, žodinį konfliktą pradėjo R., nes jis nuolat ieško kabliukų prisikabinti prie L.. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis lūžo L. pirštas, pasakyti negali, ji apie tai nepasakojo (b.l.68).
Liudytoja T. B. tyrimui parodė, kad dirba barmene UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent - bare, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-03-10 dirbo nuo 10 val. ryto iki 22 val. vakaro. Apie 17 val. bare susirinko kompanija iš pažįstamų asmenų, o būtent L., D., V.. Šių asmenų pavardžių ir telefono numerių nežino, jie yra pastovūs baro lankytojai. V. neužilgo, maždaug po valandos, pusantros išėjo ir liko L., D.. A. R., M., J.. Su minėta kompanija dar buvo jai mažai matytas vyrukas su poilgiais tamsiais plaukais, kurie šiek tiek garbanoti, su akinukais. Visa kompanija sėdėjo savo įprastoje vietoje, nuo baro iš kairės. Matė, kad tarp L. ir R. vyksta žodinis ginčas, bet nebuvo girdėti dėl ko, nes R. kalba pakankamai tyliai, labiau girdėjo L. balsą, bet neįsidėmėjo žodžių, ką ji sakė. Kelis kartus girdėjo, kad vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Ji yra padariusi jiems pastabą. Matė, kad R. apsirengė, norėdamas išeiti, bet paskui L. atsistojo nuo savo vietos ir jį apipylė alumi. G. R. ką nors išeidamas dar pasakė L., kas ją labai suerzino ir ji taip pasielgė. R., kaip matė, kažką griebė nuo stalo ir numetė daiktą į L. pusę, bet ar tikrai pataikė į ją, pasakyti negali. Kad R. pataikė į sieną, tai tikrai matė, nes siena apgadinta. Taip pat matė, kad L. bandė išvengti kontakto su į ją paleistais daiktais ir mano, kad L. galva buvo sužalota tik nuo sudužusio stiklinio indo šukių. L. veidas buvo nesužalotas, buvo tik daug kraujo. Po šių R. veiksmų, L. pati puolė R., jį spardydama kojomis, mušdama rankomis, kol nukrito ir prarado sąmonę. Kitą dieną dirbdama bare sužinojo, kad L. susilaužė pirštą, bet kaip, nežino, galimai krisdama. Nori patikslinti, kad kompanija, apie kurią kalba apklausoje, susirinko ne vienu metu, vyrai ateidavo skirtingu laiku. Po kelių savaičių R. buvo atėjęs į barą ir atsiprašė už savo veiksmus (b.l.70).
Liudytojas A. M. tyrimo eigoje parodė, kad pažįsta L. J. ir R., pavardės nežino. Retkarčiais susitinka kavinėje "(duomenys neskelbtini)" draugų rate išgerti alaus. Iš savo draugės S. ir iš pačios L. žino, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ įvyko konfliktas tarp R. ir L., kurio metu nukentėjo L.. Taip pat apie konfliktą minėjo ir pats R., kuris pasakė, kad pasikarščiavo. Pats šio konflikto nematė ir tuo metu, kai jis vyko, kavinėje nebuvo. Kokia žala padaryta L., nežino. Dėl ko įvyko minėtas konfliktas, nežino, niekas apie tai nepasakojo. Gruodžio mėnesį 2018 metais taip pat buvo konfliktas tarp L. ir R., kurio metu R. įžeidinėjo L. negražiais žodžiais. Bet blogesnių pasekmių pavyko išvengti. L. gali charakterizuoti kaip ramų žmogų, o R. yra impulsyvus ir gali sukelti konfliktus (b.l.72).
Liudytojas V. Š. parodė, kad pažįsta L. J. apie metus. Taip pat pažįsta R., pavardės jo nežino, jo pravardė Garbanis. Jį pažįsta apie pusantrų metų. Žino, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp L. ir R. kilo kažkoks konfliktas, kurio metu nukentėjo L.. Apie konfliktą papasakojo barmenė T.. Tai buvo 2019 m. kovo mėnesį, datos tiksliai nežino. Konflikto dieną taip pat buvo „(duomenys neskelbtini)“, bet išėjo valanda anksčiau, nei prasidėjo konfliktas. Konfliktuoja R. ir L. jau seniai ir jis mano, kad konfliktas kyla dėl to, kad L. į R. nekreipia jokio dėmesio. Kol buvo „(duomenys neskelbtini)“ iki konflikto, girdėjo, kad R. įžeidinėjo L., vadindamas „rusiška prostitutė, moskovskaja b....(necenzūrinis žodis)“. Visi tą dieną, kurie buvo atėję į „(duomenys neskelbtini)“, ramino R.. Specialiai tą dieną niekas kviestas nebuvo. Savo kompanijoje susirinkdavo „(duomenys neskelbtini)“, ateidavo tas, kas gali, kviečiamas niekas nebuvo. Dar nori pasakyti, kad L. rodė nuotraukas, kuriose matė, kad jai buvo sužalotas veidas, rankos pirštas. Kai taip įvyko, nežino, konflikto smulkmenomis nesidomėjo. L. gali charakterizuoti tik teigiamai, ji bendraujantis žmogus, turintis sveiką humoro jausmą. R. yra karštakošis, mėgsta papilti ugnies, ką nors žodžiu užkabinti, bet asmeniškai su juo santykiai yra normalūs. Daugiau apie šį konfliktą nieko pasakyti negali (b.l.74).
Liudytojas G. G. parodė, kad 2019-03-10, apie 21.25 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patrule A. L., gavo pranešimą iš Vilniaus VPK OVS, kad kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), vyras sumušė moterį. Jiems atvykus nurodytu adresu, kavinėje ant grindų kruvinu veidu ir galva gulėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. J., kuri negalėjo atsikelti, negalėjo net pasakyti savo vardo, buvo silpna. Apsaugos darbuotojas parodė vyrą, kuris konfliktavo su moterimi. Tai buvo R. A.. Vyras pasakė, kad įvyko konfliktas su moterimi, bet daugiau nieko nepaaiškino. Jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis elgėsi ramiai ir vykdė jų reikalavimus, bet dėl jų pačių saugumo jam buvo uždėti antrankiai. Liudytojas D. Z., kuris buvo prie moters, kategoriškai atsisakė ką nors papasakoti apie įvykį. R. A. buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK, o L. J. GMP buvo nuvežta į ligoninę. GMP automobilyje moteriškei atsigavus, ji paaiškino, kad tarp jos ir vyro kilo konfliktas, kaip suprato dėl nacionalinių priežasčių, bet kuo jai buvo suduota, moteris paaiškinti negalėjo (b.l. 77).
Liudytoja A. L. tyrimo metu parodė, kad 2019-03-10, apie 21.25 val., patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu G. G., iš Vilniaus m. VPK OVS gavo pranešimą, kad kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), vyras sumušė moterį. Atvykus nurodytu adresu, ant grindų pamatė kruvinu veidu bei galva gulėjusią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. J., šalia jos buvo neblaivus D. Z., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. D. Z. jokių aplinkybių paaiškinti negalėjo ir apskritai atsisakė ką nors parodyti apie įvykį. Kavinės apsaugos darbuotojas nurodė asmenį, vidutinio amžiaus vyrą, kaip vėliau paaiškėjo R. A., kuris konfliktavo su moterimi. R. A. buvo neblaivus, nuo jo taip pat sklido alkoholio kvapas. Apie įvykį jis tik paaiškino, kad tarp jo ir moters įvyko konfliktas, bet nieko nepasakė apie tai, ar moterį mušė. Jis buvo ramus ir vykdė visus jų reikalavimus. Dėl jų pačių saugumo R. A. buvo uždėti antrankiai iš nugaros. Jos akivaizdoje L. J. jautėsi silpnai, gulėjo ant grindų, negalėjo atsistoti, negalėjo kalbėti, pasakyti net savo vardo. GMP automobilyje moteris atsigavo ir paaiškino, kad įvyko konfliktas su R. A. dėl to, kad ji paminėjo, jog ilgą laiką gyveno Ukrainoje, o R. A. grubiai atsakė, ką ji daro Lietuvoje ir liepė vykti atgal. Ji taip pat minėjo, kad R. A. konflikto metu paėmė nuo stalo kažkokį daiktą ir juo sudavė jai. Kas per daiktas, moteris tiksliai pasakyti negalėjo, pasakė, kad neatsimena. R. A. buvo sulaikytas ir atvežtas į Vilniaus m. 1 PK, o L. J. buvo nuvežta į ligoninę (b.l.79).
2019-03-12 valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 823/2019(01) konstatuota, kad L. J. nustatytos muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje (trys), dešinės plaštakos II piršto galinio pirštakaulio lūžis, linijiniai odos nubrozdinimai nosies viršūnėje, dešiniame žande, pjautinė žaizda dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, pasmakrėje, kakle, kairiame dilbyje. Pjautinė žaizda dešiniame skruoste padaryta aštrią briauną, smailumą ar ašmenis turinčiu daiktu, kiti sužalojimai - kietu, buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019-03-10. Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl dešinės plaštakos II piršto lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir griuvimui ant lygaus paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti sužalojimo įrankį, neužsifiksavo. L. J. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b.l. 40-41).
2019-04-03 ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas garso įrašas: Garso įrašas pavadinimu 10.102.186.21_2019-03-10_21-22-16_25.01. Garso įrašo pradžia 21:22 val., įrašo trukmė 1:31 min. Skambutis Pagalbos centras-112.Vyras- Čia iš (duomenys neskelbtini) skambina, čia Rimi, čia problema pas mus (duomenys neskelbtini). Pagalbos centras- Kas atsitiko pas Jus? Vyras-Čia sumušimas įvyko. Reikia greitosios ir policijos. Pagalbos centras-Dabar sakykit, (duomenys neskelbtini), kokiu adresu esat? Vyras-(duomenys neskelbtini).Pagalbos centras-(duomenys neskelbtini)?Vyras-(duomenys neskelbtini).Pagalbos centras-(duomenys neskelbtini)?Vyras-Taip, taip, (duomenys neskelbtini) rys. Pagalbos centras-Tai (duomenys neskelbtini)? Vyras-Taip, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagalbos centras-Tai čia tokio adreso nerodo (duomenys neskelbtini) gatvėj. Tai čia gal ne (duomenys neskelbtini) gatvė? Vyras-Čia RIMI. Pagalbos centras-Kaip? Vyras-Čia RIMI. Pagalbos centras-RIMI? Vyras- Taip, (duomenys neskelbtini). Duokit jai servetėlių. Pagalbos centras-Palaukit, bet tokiu adresu RIMI, gal ten (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini).Vyras- Ai, (duomenys neskelbtini), atsiprašau. Pagalbos centras-Nu tai va. O Jūs apsauga būsit? Vyras- Jo, jo, apsauga. Pagalbos centras-O kas ten sužalotas? Vyras- Jinai, jinai moteris yra sužalota, praskelta galva. Pagalbos centras-Praskelta galva ?Vyras-O tai kas ją sumušė? Fone girdime rusiškai kalbančią moterį, kuri liepia D. išeiti. "D. uidi" Vyras-Vyras. Pagalbos centras - Yra jisai ten? Aš Jūsų negirdžiu, žinokit. Jisai yra šalia? Vyras-Aš bandau čia nuramint, žinokit. Pagalbos centras-Jis yra šalia tas vyras? Vyras-Taip, taip, taip. Čia viskas yra šalia. Fone girdime vyr. balsą, kalbanti rusiškai ir bandanti visus nuraminti: "vse uspokoites" Pagalbos centras-Gerai, laukit policijos ir greitosios, (duomenys neskelbtini), laukit Vyras-Taip, taip, taip. Pagalbos centras-O moteris maždaug kokio amžiaus? Vyras-Nu pagyvenusi Pagalbos centras-Kiek, tai 60 kažkur?Vyras-(duomenys neskelbtini) metų kažkur. Pagalbos centras-Gerai, laukit (b.l.11).
Prie bylos medžiagos yra pridėti ir apžiūrėti 2019-03-15 UAB "(duomenys neskelbtini)" tyrimui pateikti du vaizdo įrašai (b.l.23-25).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojančių šią veiką aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Įvertinęs byloje surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visumą, analizuojant įrodymus jų pakankamumo išvadai dėl asmens kaltumo konstatavimo aspektu, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis R. A. tyčia padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia išvadą patvirtina kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. J. bei liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašai.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. A. bei nukentėjusioji L. J. pateikė prašymą baudžiamąją bylą, jiems susitaikius, nutraukti. Prokurorė savo išvadoje nurodo, kad yra faktinis bei įstatyminis pagrindas bylos nutraukimui kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjant bylą teisme jis savo kaltę dėl veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino žalą barui „(duomenys neskelbtini)“ bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susitarė dėl žalos atlygino nukentėjusiajai L. J., pradėjo tai daryti šalių nustatytu terminu bei susitaikė su nukentėjusiąja. Pastaroji jam atleidžia. Prie bylos yra pridėtas prašymas nutraukti bylą šalims susitaikius (b.l. 168-169).
Tačiau, vien tik kaltininko prisipažinimo, žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei susitaikymo su juo BK 38 straipsnio nuostatų taikymui nepakanka. Būtina sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.
Kaip matyti iš kaltinamojo R. A. asmenybės, jis yra vedęs, dirba dviejose bendrovėse. Gailisi dėl savo veiksmų, savo noru atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei barui „(duomenys neskelbtini)“, atsiprašė nukentėjusiosios už savo veiksmus. Įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajai, raštu susitarė su ja dėl žalos atlyginimo terminų ir pradėjo šį susitarimą vykdyti. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Todėl, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, kad kaltinamasis atitinka visus BK 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismui nekyla.
BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamasis - neteistas, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Dėl civilinių ieškinių
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.1 d.).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 263,47 eurų dydžio ieškinys dėl žalos atlyginimo už nekentėjusiosios gydymą atmestinas, kadangi žalą kaltininkas atlygino (b.l. 171).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymas nuo ieškinio turi būti priimtas, nes padarytą žalą bendrovei kaltininkas atlygino (b.l.18).
Nukentėjusiosios L. J. 5000 eurų dydžio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (ieškovė reikalavimus sumažino nuo 15000 eurų iki 5000 eurų) įrodytas ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 297 str., 301-303 str. 4 d., 308 str., teismas
nusprendė:
R. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, jam ir nukentėjusiajai L. J. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. A., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 263,47 eurų dydžio ieškinį dėl žalos atlyginimo už nekentėjusiosios gydymą atmesti, nes žalą kaltininkas atlygino.
Priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo civilinio ieškinio, nes bendrovei padaryta žala atlyginta.
Nukentėjusiosios L. J. 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti.
Patvirtinti 2019-07-17 kaltinamojo R. A. ir L. J. susitarimą dėl žalos atlyginimo terminų, pagal kurį nustatomos žalos atlyginimo sąlygos: kas mėnesį nuo 2019 m. liepos iki lapkričio mėn., 15 (penkioliktą) kiekvieno mėnesio dieną R. A. įsipareigoja mokėti nukentėjusiajai po 1000 eurų.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.