Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. J. ir D. Ž. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas ir priimtas pareiškėjų K. J. ir D. Ž. prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį. Prašyme nurodyta, kad tarp pareiškėjų kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Pareiškėjai mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė užbaigti ginčą taikiai ir sudarė taikos sutartį. Taikos sutartį pareiškėjai teikia teismui ir prašo patvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus nustatyta supaprastinto proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjai patvirtina, kad jiems yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo teisme teisinės pasekmės, t. y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos dalyviams turi galutinio teismo sprendimo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis).

Kartu su prašymu pateikta 2020 m. gegužės 7 d. taikos sutartis, sudaryta tarp K. J. ir D. Ž., bei kiti dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CK 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tokia sutartimi realizuojamas subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjų pateiktame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pateiktoje taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta pareiškėjų valia ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo. Toks taikos sutarties sudarymas užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Taikos sutarties patvirtinimo pasekmės – teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir ji yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis); patvirtinus taikos sutartį, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) – pareiškėjams yra žinomos (Taikos sutarties 2.5 punktas). Taikos sutarties sąlygos įstatymams neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji tvirtintina (CPK 582 straipsnis).

Išaiškintina pareiškėjams, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579-582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų prašymą tenkinti.

Patvirtinti 2020 m. gegužės 7 d. tarp K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) bei D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalis Nr. 1), ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalis Nr. 2), toliau vadinami Šalimis, nutarė tarpusavio ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir kitų susijusių klausimų išsprendimo užbaigti. Šalys, bendradarbiaudamos ir siekdamos optimizuoti ginčo sprendimo finansines ir laiko sąnaudas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.986 straipsnių ir Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsnio nuostatomis, mediacijos būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė užbaigti ginčą taikiai tokiomis sąlygomis:

1.1. D. Ž. įsipareigoja teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantiems kartu su motina K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo šios sutarties sudarymo dienos iki vaikų pilnametystės, bet ne trumpiau nei iki vaikas mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, ir ne ilgiau nei iki vaikui sueis 24 metai. Išlaikymas kasmet yra indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka.

1.2. Šalys patvirtina, kas šios sutarties sudarymo dieną D. Ž. yra skolingas sūnaus A. Ž. ir dukters D. A. Ž. išlaikymui 900 (devynis šimtus) eurų. D. Ž. įsipareigoja sūnaus ir dukters išlaikymo skolos dengimui kas mėnesį iki skola bus visiškai padengta mokėti po 100 (vieną šimtą) eurų, šią sumą sumokant šios sutarties 1.3. punkte nurodyta tvarka.

1.3. D. Ž. pinigus sūnaus A. Ž. ir dukters D. A. Ž. išlaikymui ir išlaikymo skolą sumoka į K. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, akcinėje bendrovėje, už einamą mėnesį ne vėliau, kaip iki to mėnesio, už kurį mokami pinigai, 5 dienos.

1.4. K. J. gautus iš vaikų tėvo D. Ž. pinigus tvarko uzufrukto teise rūpestingai juos naudodama išskirtinai vaikų interesams.

1.5. Šalys susitaria, kad jų nepilnamečių vaikų sūnaus A. Ž. ir dukters D. A. Ž. gyvenamoji vieta yra kartu su motina K. J..

1.6. K. J. įsipareigoja pranešti D. Ž. apie savo gyvenamosios vietos ir banko sąskaitos pakeitimą.

1.7. Šalys susitaria, kad D. Ž. pagal savo galimybes maksimaliai bendraus su vaikais ir dalyvaus jų auklėjime, rūpinsis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šalys susitaria, kad D. Ž. ne mažiau nei lygiomis dalimis proporcingai finansinei padėčiai prisidės materialiai prie vaikų ugdymo ir užklasinės veiklos skatinimo bei talentų ir gebėjimų ugdymo specialiose veiklose, tame tarpe, bet tuo neapsiribojant, vaikų meninio ir sportinio lavinimo, atsižvelgiant į vaikų norus ir poreikius.

1.8. Šalys geranoriškai susitaria, kad vaikų auklėjime dalyvaus abu tėvai. Bendravimo tvarka su vaikais nenustatoma.

1.9. K. J. įsipareigoja sudaryti galimybę D. Ž. bendrauti su vaikais elektroninių ryšių priemonėmis, dalyvauti jų auklėjime, aplankyti vaikus ir juos pasveikinti jų gimimo dieną, per didžiąsias metų šventes (Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas), bent vieną kartą per du metus pasiimti vaikus vasaros atostogoms ne mažiau kaip vienos savaitės laikotarpiui.

1.10. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę. D. Ž. be atskiro K. J. sutikimo neturi teisės išsivežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų.

2.1. Pasirašydamos šią taikos sutartį šalys patvirtina, jog yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir su jomis sutinka bei įsipareigoja jų sąžiningai laikytis. Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią.

2.2. Šalys konstatuoja, kad įvykdžius šios sutarties įsipareigojimus, šalys viena kitai jokių turtinių /neturtinių pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

2.3. Ši taikos sutartis yra pateikiama tvirtinti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nustatyta supaprastinto proceso tvarka remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi.

2.4. Taikos sutartis sudaryta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai, vienas taikos sutarties egzempliorius pateikiamas tvirtinti Marijampolės apylinkės teismui.

2.5. Teismui patvirtinus sutartį, sutartis turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei bus priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis), taip pat šalims yra žinomos kitos teisinės pasekmės, kylančios iš ir susijusios su sutarties sudarymu, pateikimu tvirtinti teismui ir tinkamu sutarties vykdymu.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nutarties nuorašus įteikti pareiškėjams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir apeliacine tvarka neskundžiama.