Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu E. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta nuobauda subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta - 1013 (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų laikotarpiui.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, E. G. skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti.Skunde E. G. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu yra kaltinamas, jis nepadarė. Kadangi buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, kurio nepadarė, pamanė, kad policijos pareigūnai reikalauja iš jo pinigų ir pasiūlė pareigūnams 300 Eur, o vėliau 2000 Eur kyšį, t. y. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. jo atžvilgiu priėmė nutartį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi padarytą nusikalstamą veiką jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. E. G. neneigia, kad kirto dvigubą ištisinę liniją, t. y. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Su jam inkriminuotu pažeidimu nesutinka, kadangi jis nematė, kad jį kas nors būtų stabdę ir juo labiau vijęsi bei pateikia savo įvykio versiją. Taip pat nurodo, kad buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimą turėjo, jo vairuotojo stažas 15 metų, policijai jis nėra žinomas kaip pažeidėjas, transporto priemonė techniškai tvarkinga, apdrausta, draudžiamų ar neteisėtų daiktų automobilyje jis neturėjo, todėl jokio motyvo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir nuo jų bėgti neturėjo. Be to, važiuodamas jis klausėsi muzikos, kuri kėlė papildomą triukšmą, todėl nei girdėti, nei matyti, už kitų transporto priemonių važiuojančio policijos automobilio, jis neturėjo galimybės.Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas, nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kuriais jie siekė suklaidinti teismą, be to, jų parodymai yra prieštaringi ir neatitinka tikrovės. E. G., pateikdamas savo įrodymų vertinimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino administracinio teisės pažeidimo protokolo esmės, nevertino akivaizdžių faktų, kad 2016 m. birželio 8 d. 16.48 val. policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę nebuvo ir jis neturėjo pareigos sustabdyti transporto priemonę bei paklusti neegzistuojantiems policijos pareigūnų reikalavimams. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, kad patrulių D. G. ir R. K. parodymai yra nenuoseklūs ir kinta esminiuose dalykuose (dėl šviesos ir garso signalų įjungimo momento), kas kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Be to, nei D. G. nei R. K. negalėjo nurodyti kiek jiems laiko reikėjo apsisukti pastebėjus pažeidimą. Ši aplinkybė turi ypatingą reikšmę siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Kaip nurodė liudytojai A. K. bei M. M., VPVS duomenys nėra patikimi, todėl jais remtis kaip įrodymais teisme negalima. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vaizdo medžiagos bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų nėra visiškai aiškiai ir neabejotinai nustatyta, po kiek laiko policijos patruliai apsisuko pastebėję pažeidimą, kada įjungė tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, kokiu atstumu buvo nuo jo vairuojamo automobilio ir kt.Skunde E. G. nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia ir tvirtina, kad jokio motyvo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę neturėjo, o jų reikalavimų tiesiog nematė ir negirdėjo, be to, kai buvo stabdomas kitų policijos pareigūnų aiškiai ir suprantamai, jis pakluso ir sustojo, todėl darytina išvada, kad jis nevengė atsakomybės už tą pažeidimą.Skunde taip pat nurodoma, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis atitinkamomis ATPK nuostatomis, kuriose nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Surinktoje medžiagoje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai.Skunde apeliantas taip pat kelia versiją, kad policijos pareigūnai D. G. ir R. K. klaidingai nurodė buvusias įvykio aplinkybes, taip galimai siekdami pateisinti savo pavėluotą reagavimą į jo padarytą KET pažeidimą arba pateisinti savo vėlavimą į A7 kelio maršrutą, kuriame jau turėjo būti prieš 18 min., o iki jo dar buvo net neprivažiavę. Yra pagrindo pagrįstai abejoti šių policijos pareigūnų duotų parodymų patikimumu, nes jų parodymai tiek dėl tariamai padaryto KET 16 p. pažeidimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tiek dėl policijos veiksmų, yra prieštaringi, prieštaraujantys tarpusavyje ir nepagrįsti jokiais nenuginčijamais įrodymais, todėl byloje nesant kitų jo pažeidimą patvirtinančių įrodymų, vien policijos pareigūnų vienašališki parodymai bei VPVS sistemos duomenys, kuriais remtasi tik tiek, kiek naudinga kaltinančiai pusei, negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti jį padarius administracinį teisės pažeidimą.Iš skundo turinio taip pat matyti, jog E. G. nesutinka ir su jam paskirta administracine nuobauda.Atsiliepimu į E. G. apeliacinį skundą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. skundas atmetamasApeliaciniame skunde E. G. ginčija savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymo ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šio pažeidimo jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. G. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nors E. G. apeliaciniame skunde neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, jog nematė, kad būtų stabdomas policijos pareigūnų, be to, neturėjo motyvo nepaklusti policijos pareigūnų nurodymams sustoti, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t. y.: liudytojų policijos pareigūnų, kurie vijosi E. G. vairuojamą transporto priemonę, D. G. ir R. K. tarnybiniai pranešimai bei pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (t. 1, b. l. 3-4, 5, 93-94, 94-95), liudytojo policijos pareigūno D. J., kuris sustabdė E. G. vairuojamą transporto priemonę, parodymai (t. 1, b. l. 96), liudytojo A. K. parodymai (t. 1, b. l. 104-105), policijos pareigūno M. M. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 53), žemėlapiai, su pažymėtai keliais, kuriais važiavo policijos pareigūnų ekipažas (t. 1, b. l. 59-78), kompaktinis diskas su ekipažo „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo maršrutais, kita bylos medžiaga.Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, tačiau sutikti su tokiais E. G. argumentais nėra pagrindo. Apklausiami teismo posėdyje policijos pareigūnai D. G. ir R. K. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad pamatė nuo Marijampolės atvažiuojantį sidabrinės spalvos „Audi A6“ automobilį, kuris lenkė sunkvežimį per dvigubą ištisinę liniją su raudona skiriamąja juosta. Su šiuo automobiliu prasilenkė ir apsisukę jį visosi. Automobilį stabdė garso ir šviesos signalais, tačiau automobilis nuo jų tolo, ir vejantis žvyrkeliu, jis dingo iš akiračio. Liudytojų D. G. ir R. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes bei jų parodymus patvirtina ir liudytojo D. J. parodymai, kuris parodė, kad radijo ryšio priemones išgirdo, kad Marijampolės kelių policijos pareigūnams nestoja automobilis „Audi A6“ ir tarnybiniu automobiliu kartu su M. M. išvyko į pagalbą. Jiems sustabdžius minėtą automobilį, ant jo matėsi šviežios dulkių žymės, o netrukus atvykę Marijampolės kelių policijos pareigūnai, patvirtino, kad tai tas pats automobilis, kuris jiems nestojo. Liudytojų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys žemėlapiai ir vaizdo įrašas su ekipažo „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo maršrutais. Apelianto keliamos prielaidos apie policijos pareigūnų parodymų nepatikimumą, kad neva tai policijos pareigūnai siekė jį nepagrįstai apkaltinti, taip siekdami išvengti atsakomybės dėl jų padarytų tarnybinių pažeidimų, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas juos atmeta. Ta aplinkybė, jog pareigūnų D. G. ir R. K. tarnybiniai pranešimai yra identiški, taip pat niekaip neįrodo, kad juose pateikta informacija yra neteisinga. Abu liudytojai patvirtino, kad tarnybiniai pranešimai buvo surašyti po įvykio, vienas nuo kito jie tarnybinių pranešimų nenusirašė, be to, teismo posėdyje minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštarauja nei tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, nei vienas kito parodymams. Visiškai nepagrįstas ir skundo argumentas dėl pareigūnų judėjimo priešinga kryptimi. Kaip jau minėta, liudytojai D. G. ir R. K. nurodė, kad E. G. vairuojamas automobilis žvyrkelyje dingo jiems iš akiračio, todėl ta aplinkybė, kad pareigūnai ieškodami minėto automobilio kirto A5 kelią, abejoti jų parodymai nesudaro visiškai jokio pagrindo.Nors E. G. nurodo, kad jokio motyvo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir nuo jų bėgti jis neturėjo, tačiau tokią apelianto versiją aukštesnės instancijos teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Be to, šią jo versiją paneigia liudytojų policijos pareigūnų D. G. ir R. K. parodymai, jog E. G. jiems siūlė atlygį ir nurodė, jog stabdomas nestojo, kadangi buvo girdėjęs, jog už lenkimą kertant ištisinę liniją gali būti skirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o teisė vairuoti jam yra būtina darbui. Aukštesniojo teismo vertinimu šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad E. G. pareigūnams už protokolo nesurašymą siūloma suma padidėjo nuo 300 iki 2000 Eur.Nepagrįsti apelianto skundo argumentai ir dėl to, jog VPVS duomenys nėra patikimi ir nėra visiškai aiškiai ir neabejotinai nustatyta, po kiek laiko policijos patruliai apsisuko pastebėję pažeidimą, kada įjungė tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, kokiu atstumu buvo nuo jo vairuojamo automobilio ir kt. Nors ir sutiktina, jog šie duomenys nėra visiškai tikslūs, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jie atitinka liudytojų E. K. ir D. G. parodymus apie jų važiavimo greitį, naudotus garso ir šviesos signalus, apie persekiojamo automobilio buvimo vietą. Be to, liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ši sistema nėra skirta sekundės tikslumu suskaičiuoti pareigūno darbą ir reikėtų vadovautis ne viena eilute, o lyginti prieš ir po buvusius duomenis, žiūrėti loginę seką. Todėl šie duomenys teismui abejonių nekelia kadangi juos patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma.Aptartų aplinkybių kontekste, kaip nepagrįsti atmetami ir E. G. skundo argumentai, jog važiuodamas jis klausėsi muzikos, kuri kėlė papildomą triukšmą, todėl nei girdėti, nei matyti, už kitų transporto priemonių važiuojančio policijos automobilio, jis neturėjo galimybės.Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir kitus bylos duomenis aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad E. G. akivaizdžiai suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų ir sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, nepakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nestojo. Tokie E. G. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.Iš skundo turinio taip matyti, jog E. G. nesutinka su jam paskirta nuobauda. Šiame kontekste pažymima, jog ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Iš bylos medžiagos matyti, jog skirdamas E. G. administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, jog pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, nedirba, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir pagrįstai paskyrė ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą - 1013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metų laikotarpiui. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir galutinė subendrinta nuobauda E. G. paskirta - 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog E. G. paskirta galutinė subendrinta nuobauda yra proporcinga ir nėra griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Aplinkybių, kurios galėtų lemti švelnesnės bausmės taikymą, nenurodė ir apeliantas.Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl E. G. kaltės padarius 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. G. atžvilgiu nutraukti ar sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.