Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1186-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-30
Bylos Nr.
2A-1186-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00052-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
Atsakovas
T. P.

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1186-777/2014

Teisėja Aldona Burbienė (Proceso Nr. 2-33-3-00052-2013-4)
Procesinio sprendimo kategorijos 38.; 44.5.2.16.; 99.5; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. liepos 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir atsakovo T. P. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, 2014-01-15 ieškinį patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo 13 914,64 Lt žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2013-12-31. Nurodo, kad dėl atsakovo kaltės 2010-04-04 buvo sužalotas V. P.. Dėl patirto sunkaus sužalojimo iki traumos buvęs visiškai darbingas V. P. neteko dalies darbingumo: nuo 2010-07-28 iki 2011-07-27 nustatytas 45 proc. darbingumo netekimas, nuo 2011-07-28 iki 2012-08-02 – 45 proc. darbingumo netekimas, nuo 2012-08-01 iki 2014-07-31 – 50 proc. darbingumo netekimas. Dalies darbingumo netekusiam V. P. ieškovas moka netekto darbingumo pensiją, už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2013-12-31 sumokėta 13 914,64 Lt. Kadangi teismo nuosprendžiu nustatyta, jog V. P. darbingumo neteko dėl atsakovo kaltės, atsakovas privalo VSDFV Mažeikių skyriui atlyginti patirtą žalą dėl išmokėtos netekto darbingumo pensijos V. P..

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-04-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 9 000 Lt žalos atlyginimą ir 270 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad V. P. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su 2010-04-04 patirtu sužalojimu dėl atsakovo veiksmų, o kitų V. P. nedarbingumo priežasčių nenustatyta. Ieškovas išmokėdamas V. P. netekto darbingumo pensiją patyrė 13 914,64 Lt materialinę žalą. Ieškovo išmokėtos išmokos skirtos nukentėjusiajam iš dalies nuostoliams, susijusiems su darbingumo netekimu, kompensuoti, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl jo veiksmų atsiradusią žalą. V. P. prarastas negautas pajamas tik iš dalies kompensuoja išmokėta netekto darbingumo pensija, kuri yra mažesnė už V. P. tuo metu prarastas pajamas. Kadangi netekto darbingumo pensija atlieka prarastų darbo pajamų ir išlaidų, susijusių su sužalojimu, padarinių šalinimu, kompensavimo funkciją, V. P. išmokėta netekto darbingumo pensija už tuo laikotarpiu jo negautas ir prarastas pajamas yra mažesnė, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą. Teismas, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad turtinės ir neturtinės žalos dalį atsakovas atlygino tiesiogiai nukentėjusiajam gera valia, netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsiamas, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės dirbti ir atlyginti žalą šiuo metu yra ribotos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo T. P. atstovas advokatas A. Kornikas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nes neatsižvelgė į ankstesnius V. P. sveikatos sutrikimus. Atsakovas mano, jog ankstesnė V. P. galvos trauma turėjo įtakos jo sveikatai bei darbingumo netekimui, be to, jis anksčiau buvo gydytas stacionare dėl nuotaikos sutrikimų, taip pat jau anksčiau buvo gydomas dėl nuotaikos sutrikimų, galvos skausmų ir pan. negalavimų. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Atsakovo atstovas nurodo, kad ekspertizės aktas, kuriuo teismas rėmėsi, neatitinka tikrovės, yra prieštaringas, nes ekspertizės akto pradžioje nurodyta, kad V. P. jau anksčiau patyrė galvos traumą. Teismas neatskleidė priežastinio ryšio tarp V. P. patirtos traumos ir jo paties veiksmų, būtina įvertinti ir paties nukentėjusiojo įtaką patirtai traumai. Tarp atsakovo neteisėto veikimo ir V. P. patirtos traumos ir nustatyto nedarbingumo priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs, kad kiltų atsakovo atsakomybė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. P. dėl atsakovo veiksmų neteko pajamų, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų apie pajamas, kurias V. P. gaudavo iki traumos. Byloje nėra įrodymų, kad V. P. pajamas prarado dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pažymėjo, kad ir po traumos bei nustatyto nedarbingumo V. P. verčiasi nelegaliais darbais, piktnaudžiauja alkoholiu, žaidžia futbolo klube „Versmė“, be to, jo nedarbingumas yra 50 proc., taigi jis gali dirbti, tačiau dėl savo gyvenimo būdo negali gauti darbo.

Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius prašė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimo dalį, kuria nepriteista dalis žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į tai, jog atsakovo veiksmai, dėl kurių V. P. neteko darbingumo, buvo tyčiniai, taip pat nepagrįstai atsižvelgta į tai, kad atsakovas turtinę ir neturtinę žalą V. P. atlygino gera valia. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus, o jo turtinė padėtis sunki laikinai, iki bausmės atlikimo.

Atsiliepimas

Atsakovo T. P. atstovas advokatas V. Kornikas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti bei tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovo T. P. apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, nurodo, kad teismas tinkamai įvertino atsakovo skunde nurodytas aplinkybes ir dėl šios dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl V. P. sužalojimo ir netekto darbingumo yra kaltas atsakovas. Be to, V. P. mokama netekto darbingumo pensija kompensuoja tik dalį pajamų, kurias jis galėtų uždirbti, jeigu nebūtų patyręs sužalojimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl atsakovo T. P. apeliacinio skundo

Byloje keliamas klausimas dėl draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgytos regreso teisės į žalą padariusį asmenį ribų. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti netekto darbingumo pensijos išmoką, nes mano, kad V. P. nustatytas nedarbingumas nėra susijęs su atsakovo nusikalstamais veiksmais. Ieškovas nesutinka su priteistos žalos dydžiu ir nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas T. P. Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo V. P.. 2010-04-04, apie 20 val., Varkalių agroserviso asfaltuotoje aikštelėje prie garažų vieną kartą delnu stūmė į veidą V. P., tokiu būdu jį pargriaudamas ant asfalto, dėl to V. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: galvos ir smegenų sumušimas, lydimas kaukolės pamato kaulų lūžio ir kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Nuosprendis įsiteisėjo 2012-07-05. Iš byloje esančių 2010-07-28, 2011-08-03 ir 2012-08-01 darbingumo lygio vertinimo aktų Nr. DL -2197, DL-3010, DL-2871 nustatyta, kad V. P. laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2011-07-27 nustatytas 45 proc. darbingumo netekimas, nuo 2011-07-28 iki 2012-08-02 – 45 proc. darbingumo netekimas, nuo 2012-08-01 iki 2014-07-31 – 50 proc. darbingumo netekimas dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių po galvos traumos (t. 1, b. l. 38–40, 128-133, 111–116, 105–110). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus komisijinės ekspertizės akto išvadose taip pat patvirtinta, kad V. P. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su 2010-04-04 patirtu sužalojimu dėl atsakovo veiksmų. Kitų V. P. nedarbingumo priežasčių nenustatyta (t. 2, b. l. 5–9). Ieškovas 2010-08-30, 2011-08-08 ir 2012-08-06 sprendimais nusprendė V. P. mokėti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (t. 1, b. l. 121–123) ir laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2013-12-31 išmokėjo 13 914,64 Lt.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nes neatsižvelgė į ankstesnius V. P. sveikatos sutrikimus. Atsakovas mano, jog ankstesnė V. P. galvos trauma turėjo įtakos jo sveikatai bei darbingumo netekimui. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi byloje esančiu 2013-11-22 ekspertizės aktu Nr. EKG2547/13(03), kuriame konstatuota, jog iki atsakovo padaryto nusikaltimo V. P. nepasireiškė centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai; taip pat konstatuota, kad V. P. darbingumo netekimui bei patirtai traumai įtakos neturėjo ankstesnė 2004-11-16 patirta trauma (t. 2, b. l. 5–9). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje ekspertizės aktą bei jame padarytą vienareikšmišką išvadą apie atsakovo padarytus sužalojimus V. P. ir dėl to V. P. nustatytą nedarbingumą (CPK 185 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad V. P. po 2004-11-16 patirtos traumos dirbo, jam nebuvo nustatytas nedarbingumas iki pat 2010-04-04, t. y. iki atsakovo padaryto sveikatos sutrikdymo.

Atsakovo atstovas nurodo, kad ekspertizės aktas, kuriuo teismas rėmėsi, neatitinka tikrovės, yra prieštaringas, nes ekspertizės akto pradžioje nurodyta, kad V. P. jau anksčiau patyrė galvos traumą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esančiame 2013-11-22 ekspertizės akte įvertinti V. P. medicininiai duomenys, jo ankstesnės traumos, patirti sužalojimai ir padaryta išvada, jog ankstesnė 2004-11-16 patirta trauma bei buvę sveikatos sutrikimai neturėjo įtakos 2010-04-04 patirtai traumai ir jos sukeltoms pasekmėms. Taip pat konstatuota, kad V. P. darbingumo lygiui įtakos neturėjo nei jo aktyvi fizinė veikla, sportas, nei ankstesni sužalojimai. V. P. padarytus sužalojimus bei jo sukeltas pasekmes, remdamiesi pateiktais objektyviais medicininiais duomenimis, įvertino kompetentingi ekspertai. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad ekspertizės aktas neatitinka tikrovės. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad tarp atsakovo neteisėto veikimo ir V. P. patirtos traumos ir nustatyto nedarbingumo priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs, kad kiltų atsakovo atsakomybė. Pirmą kartą nedarbingumas V. P. buvo nustatytas 2010-07-28, jau po neteisėtų atsakovo veiksmų. 2013-11-22 ekspertizės akte nurodyta, kad V. P. sveikatos sutrikimai, patirtos traumos neturėjo įtakos V. P. nustatytam nedarbingumui, taip pat nenustatyta jokių kitų, išskyrus atsakovo neteisėtus veiksmus, V. P. nedarbingumo priežasčių.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neatskleidė priežastinio ryšio tarp V. P. patirtos traumos ir jo paties veiksmų, nes būtina įvertinti ir paties nukentėjusiojo įtaką patirtai traumai. Su tokia nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-15 bei Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-05 nuosprendžiais nustatytas aplinkybes dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-05 nuosprendyje konstatuota, jog tuo atveju, jeigu T. P. nebūtų stūmęs V. P. delnu į veidą, šis nebūtų kritęs ir patyręs galvos traumos. Taigi įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais buvo konstatuota, jog tarp V. P. patirtų sužalojimų ir neteisėtų atsakovo T. P. veiksmų yra priežastinis ryšys, taip pat pažymėta, kad nėra aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą (t. 1, b. l. 30–36). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš naujo nenustatinėjo aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. P. dėl atsakovo veiksmų neteko pajamų, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų apie pajamas, kurias V. P. gaudavo iki traumos. Apskaičiuojant netekto darbingumo pensiją yra aktualus ne faktas, ar žalą asmens sveikatai sukėlusių veiksmų metu asmuo dirbo, bet minimalus šio asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, kuris turi būti sukauptas iki neteisėtų veiksmų. Ieškovas, apskaičiuodamas V. P. mokėtiną netekto darbingumo pensiją, įvertino jo stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas (t. 1, b. l. 120, 121). Teismas, priteisdamas ieškovui žalos atlyginimą, paskirtos nedarbingumo pensijos neperskaičiuoja, o remiasi ieškovo įstatymų nustatyta tvarka atliktais apskaičiavimais. Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius V. P., dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netekusiam pajamų, nuo 2010-07-28 iki 2013-12-31 išmokėjo 13 914 Lt netekto darbingumo pensijos, tai sudarė vidutiniškai 339 Lt per mėnesį. Taigi, netekto darbingumo pensijos išmokėjimu V. P. buvo kompensuojama mažiau nei pusė šiuo metu nustatyto 1 000 Lt minimalaus darbo užmokesčio, kurį V. P. bent minimaliai būtų gavęs darbo santykių pagrindu. Įvertinant iš apelianto faktiškai priteistą 9 000 Lt sumą, žalos V. P. atlyginimo iš Fondo biudžeto lėšų dydis nesudarytų nė pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. V. P. ieškovas kompensavo tik dalį patirtos žalos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad ir po traumos bei nustatyto nedarbingumo V. P. verčiasi nelegaliais darbais, piktnaudžiauja alkoholiu, žaidžia futbolo klube „Versmė“, be to, jo nedarbingumas yra 50 proc., taigi jis gali dirbti, tačiau dėl savo gyvenimo būdo negali gauti darbo. Šiuos argumentus teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingus, nes netektas darbingumas V. P. buvo nustatytas ne dėl jo gyvenimo būdo ar kitokių sveikatos sutrikimų, o būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Būtent aplinkybė, kad V. P. yra darbingas tik 50 proc., įrodo, kad jis negali gauti pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu būtų 100 proc. darbingas.

Dėl ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus apeliacinio skundo

Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį, nes atsakovas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, turės viskas galimybes dirbti ir atlyginti žalą, nes yra jaunas ir darbingas.

Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Plungės rajono apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, kad žalos dalį atsakovas atlygino pačiam nukentėjusiajam, į tai, kad netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsiamas, bei į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės dirbti yra ribotos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo pozicija, nes CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, mažinti nuostolių atlyginimą. Pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalį žalos atlyginimas gali būti sumažintas, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Įvertinus tai, kad dalį žalos atsakovas gera valia atlygino, atsižvelgus į tai, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, be to, nukentėjusysis nusikaltimo metu buvo neblaivus, atsakovą ir nukentėjusįjį siejo draugiški santykiai, konstatuotina, jog priteistinas žalos atlyginimas sumažintas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteistinas žalos atlyginimas sumažintas tik šioje konkrečioje byloje, įvertinus tik šioje byloje reikšmingas aplinkybes. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovui kreipiantis dėl žalos atlyginimo už kitas sumas, kurios bus išmokėtos ateityje, šioje byloje reikšmingos aplinkybės bus vertinamos tapačiai.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinius skundus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepaskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas