Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2002-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straispnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2004-06-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2006-04-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 12 MGL bauda, kuri 2007-04-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į 6 paras arešto;

4) 2006-08-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2012-04-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2014-09-10 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

6) 2016-12-14 Kauno apylinkės tesimo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2017 m. vasario 1 d. apie 13.30 val., Respublikinės Kauno ligoninės, esančios Kaune, Hipodromo g. 13, 205 palatoje, tarpusavio konflikto su buvusia sugyventine S. V., su kuria kartu negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau kaip aštuonis mėnesius, metu tyčia delnu smogė jai vieną kartą į dešinę veido pusę, taip, mušdamas S. V., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad atvykęs į ligoninę sukonfliktavo su nukentėjusiąja S. V.. Konfliktas įvyko dėl apmokėjimo už privačią ligoninės palatą. S. V. norėjo, kad T. P. išeitų, todėl smogė jam į veidą. T. P., stumdamas nukentėjusiąją nuo savęs, smogė jai delnu į veidą. Įvykio metu buvo blaivus. Nurodė, kad su sugyventine turi bendrą vienerių metų vaiką, vaikui moka išlaikymą, kuris priteistas teismo sprendimu. Apie tai, kad nukentėjusioji smogė jam, pranešė policijai, tačiau sužalojimas nebuvo nustatytas. Jaučiasi kaltas dėl to, kad trenkė S. V., daugiau nesmurtaus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. P. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenų matyti, kad S. V. nurodė, jog 2017-02-01 apie 13.30 val. Kauno 3-čioje ligoninėje, esančioje Kaune, Hipodromo g. 13, palatoje Nr. 205, jos buvęs sugyventinis T. P., žodinio konflikto metu, sudavė jai delnu į dešinę veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 4-5; 6-7);

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-02-01 apie 13.38 val. policijoje gautas pranešimas, kad Kaune, Hipodromo g. 13, Vaikų skyriuje, 205 palatoje, prieš pranešėją panaudotas fizinis smurtas - buvęs sugyventinis T. P. sudavė jai į veidą. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad T. P. buvusiai sugyventinei S. V. sudavė ranka į dešinį skruostą. Pranešėja verkė, buvo susijaudinusi, jos dešinys skruostas buvo paraudęs. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad smurto nenaudojo (1 t., b. l. 9-10);

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta kaip nukentėjusioji S. V. parodė, kad kažkada su kaltinamuoju kartu gyveno. Kai gimė vaikas, išsiskyrė. Įtariamasis vaiko tėvas. Gyveno kartu apie du metus. Ji gulėjo su vaiku ligoninėje ir apie tai pasakė buvusiam sugyventiniui. Tuomet jis atvyko vakare, galimai 18 val., bet buvo neblaivus, tai ji paliepė jam išeiti. Kitą dieną T. P. atvyko blaivus, su juo susitarė, kad jis perves alimentus, padengs pusę išlaidų, turėtų dėl vaiko gydymo, tačiau to nepadarė ir kitą kartą, jam atėjus į palatą Nr. 205, apie 13.30 val. tarp jų kilo konfliktas. Jo metu T. P. ją žemino, įžeidinėjo vartodamas jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Konfliktuojančiam T. P. neleido ant rankų paimti jų vaiko, tai jis ją stūmė ir trenkė per veidą. Pastūmimas jai nesukėlė fizinio skausmo. Vaikas pradėjo verkti. Kaip parodė nukentėjusioji, konflikto esmė buvo ta, kad jis ją pradėjo įžeidinėti, trenkė. Jai sudavė delnu į kairę veido pusę, kaip vėliau patikslino - į dešinę veido pusę ir dėl to sudavimo ji juto fizinį skausmą. Ir pareigūnai, kurie buvo atvykę, matė paraudimą. Tai buvo stiprus antausis. Konflikto metu buvęs sugyventinis isterikavo, ją vadino visokiais žodžiais. Policiją kvietė pagalbos telefonu. Ji paaiškino telefonu, kad yra ligoninėje. Neprisimena, ar paaiškino, kokiais veiksmais buvo smurtaujama (1 t., b. l. 29-30);

Apklausta kaip liudytoja I. Š. parodė, kad 2017 m. nuo sausio mėnesio 25 dienos iki vasario 2 dienos ji, kartu su savo mažamečiu vaiku, buvo Kauno Respublikinėje ligoninėje, esančioje Hipodromo gatvė 13, Kaune. Tiksliai nepamena, bet jų palata galėjo būti nr. 216. 2017-02-01, apie 14.00 val., ji išgirdo ginčą tarp vyro ir moters. Girdėjo kaip vyras labai intensyviai kažko reikalavo, aiškino. Ginčo metu dominavo moters balsas, tačiau atrodė kad moteris tiesiog ginasi, o vyro tonas atrodė agresyvus. Atrodė, kad puolama moteris, tačiau konkrečių žodžių ką jie vienas kitam sakė, kokius konkrečius žodžius sakė, nurodyti negali. Girdėjo kaip verkia vaikas. Iš moters balso tono suprato, kad moteris nepatenkinta vyro atėjimu ir net atrodė, kad moteris bijo. Ji nematė to konflikto, tik girdėjo. Nei su moterimi, kuri buvo palatoje už sienos, nei su vyru, su kuriuo galimai ta moteris konfliktavo, ji nebendravo (1 t., b. l. 40-41);

Apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas R. Š. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog į palatą atėjo buvęs sugyventinis ir ją muša. Nuvykus į įvykio vietą, pareiškėja stovėjo prie palatos durų, o T. P. sėdėjo palatos gale. Moteris verkė, atrodė išsigandusi, o vyriškis ramiai sėdėjo. Vyriškį iš karto išvedė iš palatos, o jo kolegė liko su nukentėjusiąją. T. P. nebuvo sužalotas, jokių sužalojimų ar paraudimo ant jo veido jis nematė. Išvestas iš palatos jis jam pasakojo, kad su pranešėja yra išsiskyrę, kad norėjo pamatyti savo vaiką, kad ji specialiai taip daro, kad jis nieko nedarė (1 t., b. l. 44-47);

Apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė L. S. parodė, kad ji matė pareiškėjos veidą - ji visa buvo paraudusi, galimai nuo verkimo, tačiau dešinys skruostas akivaizdžiai paraudęs labiau. Ji pati matė paraudimą ir tą užfiksavo tarnybiniame pranešime. Pareiškėja nurodė, kad buvęs sugyventinis T. P., du kartus stumtelėjo, bet detaliau apie tai nieko nepasakojo, bei vieną kartą ranka trenkė į dešinį skruostą (1 t., b. l. 50-53);

2017-03-17 objektų apžiūros protokole užfiksuoti garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros rezultatai. Užfiksuoti duomenys apie tai, kad S. V., kviesdama pagalbą nurodo, kad buvęs sugyventinis jai sudavė ranka į veidą (1 t., b. l. 58-60).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad konflikto metu, stumdamas nukentėjusiąją nuo savęs, sudavė jai delnu į veidą. Kad 2017-02-01 konflikto metu S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ir pačios nukentėjusiosios bei liudytojų – policijos pareigūnų R. Š. ir L. S. – parodymai. Kadangi T. P. tyčia delnu vieną kartą smogė sugyventinei S. V., su kuria kartu negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau kaip aštuonis mėnesius, į dešinę veido pusę ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). T. P. nusikalto laisvės apribojimo bausmės pagal 2016-12-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą vykdymo laikotarpiu (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017-01-03), o tai reiškia, kad nusikalto būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir tai lemia jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skirdamas bausmę T. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant T. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas septintą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, priklausomybės ligų įskaitoje (1 t., b. l. 113) ir Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t., b. l. 110) neužregistruotas.

Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti ir į tai, kad T. P. prieš S. V. smurtauja nebe pirmą kartą, ką patvirtina įsiteisėję Kauno apylinkės teismo 2014-09-10 ir 2016-12-14 teismo baudžiamieji įsakymai. Fizinį smurtą nukentėjusiosios S. V. atžvilgiu naudojo 2016-12-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės metu, tačiau tai neturėjo pozityvios įtakos kaltinamojo elgesiui ir nesulaikė jo nuo naujų to paties pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Šiuo nuosprendžiu konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad laisvės apribojimo bausmė nėra veiksminga, siekiant pakeisti T. P. nusikalstamą elgesį ir tokios rūšies bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o esant jo atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, nustatomas bausmės dydis lygus vidurkiui.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis T. P. augina mažametį vaiką, prisideda prie jo išlaikymo, dalyvauja vaiko auklėjime. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl nusikaltimo gailėjosi, pažymėjo, kad daugiau prieš buvusią sugyventinę nesmurtaus, teigė pasimokęs iš savo netinkamo elgesio. Teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad ji su T. P. susitaikė. Taigi, šie paminėti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis keičia savo gyvenimo būdą ir kad yra minimalus, tačiau pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslais dar gali būti pasiekti neizoliavus T. P. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką T. P. padarė būdamas neatlikęs 2016-12-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl bausmės bendrintinos pagal BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatas, bausmes dalinai sudedant (BK 64 str. 3 d.)., tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos 2016-12-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) dalį (BK 65 str. 1 d. 1 p. b.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 140), paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-02-01 13.42 val. (1 t., b. l. 117) iki 2017-02-02 13.33 val. (1 t., b. l. 119).

Daiktiniai įrodymai - CD diskas su garso įrašu, esantis byloje (Priedas Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-12-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-01 13.42 val. iki 2017-02-02 13.33 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, T. P. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD diską su garso įrašais, esantį byloje (Priedas Nr. 1), palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.