- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- ATP-23-511/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-01036-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marko Borisniovo apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 3 d., apie 10 val., prie Strilungių kaimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, ne per muitinės kontrolės punktą, neleistinoje vietoje ties valstybės sienos ženklu Nr. 1723, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei prekes – 4500 pakelių cigarečių „Premjer“, kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 31545 Lt (242,65 MGL). Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir administracinę bylą M. B. atžvilgiu nutraukti, o nepatenkinus prašymo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą pakeisti: sumažinti paskirtos baudos dydį iki sankcijoje numatyto minimumo ir išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dvejiems metams. Teigia, kad nei vienas iš apklaustų teisme liudytojų asmeniškai nematė, kad jis kartu su V.Č. per valstybės sieną gabeno cigaretes ir jas paslėpė netoli sienos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti ar apklausti asmenys (vietiniai gyventojai), kurie matė du nepažįstamus asmenis su nešuliais apvyniotais juoda plėvele. Teigia, kad prie valstybės sienos nebuvo, o kai sužinojo, kad reikės padėti nešti cigaretes, atsisakė ir nuėjo į plentą tikslu grįžti į Vilnių. Nors teismas nustatė, kad nėra atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bet neatsižvelgė į tai, kad yra pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimą, yra bedarbis. Taip pat nekilnojamojo turto ir automobilių neturi, todėl objektyviai negali iš karto sumokėti visos baudos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vadas pulkininkas V. Š. prašo palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl mažinti paskirtą baudą ar jos iš vis neskirti nėra pagrindo. V. Č. sulaikyme ir apklausoje nei fizinis smurtas, nei grasinimai prieš jį nebuvo naudojami ir parodymus apie M. B. veiksmus jis davė pats, be jokios prievartos.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d., t.y. jis per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, ne per muitinės kontrolės punktą, neleistinoje vietoje ties valstybės sienos ženklu Nr. 1723, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei prekes – 4500 pakelių cigarečių „Premjer“, kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 31545 Lt (242,65 MGL)
ATPK 210 str. 1d. numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų <...> gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 MGL. ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Šalies argumentai
M. B. teigia, kad per sieną cigarėčių negabeno, o tik nuvyko su V. Č. į Ignalinos rajoną parnešti kažkokius daiktus, sužinojus, kad reikės gabenti cigaretes per sieną jis atsisakė ir išsiskyrė, nuėjo keliu, ketindamas išeiti į plentą ir grįžti į Vilnių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Ignalinos rajono apylinkės teismo išvada, jog M. B. kaltė dėl ATPK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. B. kaltės klausimą, pagrįstai vadovavosi V. Č. paaiškinimais, duotais 2012-10-03 valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui S. N. (b.l. 19-20). Šiuos paaiškinimus patvirtina kruopščiai surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teisme išsamiai nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. B. kaltė įrodyta daiktų paėmimo protokolu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų J. B., V. R., V. Č. tarnybiniais pranešimais, liudytojų V. B., S. N., V. R., A. S., V. Č., J. G., J. A. ir R. U. parodymais pirmosios instancijos teisme, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacija dėl ne bendrijos prekių (cigarėčių) vertės 2012 m. spalio mėn. bei kita surinkta administracinio teisės pažeidimo medžiaga. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas išsamiai išdėstyti skundžiamame nutarime ir jais M. B. keliama versija teismo visiškai paneigta. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išdėstytais motyvais šiuo klausimu ir dar kartą jų nekartoja.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo sumažinti paskirtos baudos dydį. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, todėl įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Ignalinos rajono apylinkės teismas apeliantui skyrė baudą, ATPK 210 str. 1 d. sankcijoje numatytos piniginės baudos vidurkį. 15000 litų dydžio piniginė bauda M. B. paskirta teisingai įvertinus padarutą pažeidimą ir apelianto atsakomybę apibūdinančius duomenis, įvertinus tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Aplinkybių, leidžiančių taikyti apeliantui ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nei minimali baudą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pažeidėjo sunkios materialinės padėties atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tokią aplinkybę patvirtinantys įrodymai nepateikti. M. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog yra bedarbis ir neišgali sumokėti paskirtos baudos. Pažymėtina, jog įstatymas reikalauja, kad prie prašymų būtų pateikiami sunkią materialinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tačiau teismui tokių duomenų nepateikta, o vien tai, jog padaręs pažeidimą M. B. užsiregistravo darbo biržoje, sunkios M. B. materialinės padėties nepatvirtina.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Kadangi apeliantas savo sunkios materialinės padėties ir negalėjimo iš karto sumokėti baudą leistinais įrodymais nepagrindė, todėl nagrinėjant apeliacinį skundą tenkinti šį jo prašymą ir išdėstyti baudos mokėjimą dalimis nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
M. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą paliktinas nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.