- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2YT-18620-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- S. L. T., A. L., J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų S. L. T., A. L., J. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjų pareiškime nurodoma, kad po N. K. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja S. L. T., nepraleidusi įstatymų nustatyto trijų mėnesių termino kreipėsi į paskutinės mirusiosios gyvenamosios vietos Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Palikimas buvo priimtas pagal testamentą, patvirtintą 2014-06-20 Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Astos Kielienės, kuriuo pareiškėjai S. L. T. yra paliktas visas palikėjai N. K. nuosavybės teise priklausantis turtas. Kaip nurodyta notarės patvirtintame pareiškime apie palikimo priėmimą, į testamento paskelbimą atvyko pareiškėja ir testamentinė įpėdinė S. L. T.. Apie palikimo atsiradimą ir testamentą yra žinoma ir pareiškėjams A. L., kuris yra pareiškėjos ir testamentinės įpėdinės S. L. T. tėvas, bei jo broliui J. L.. Jie abu yra vieninteliai mirusiosios N. K. ir jos sutuoktinio mirusiojo A. L. vaikai. Palikėja mirė būdama našle, palikėjos sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties nei palikėja, nei mirusiojo vaikai (pareiškėjai A. L. ir J. L.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Palikimas atsirado tame pačiame 10-ajame notarų biure, ir notarė patvirtino, jog paveldėjimo byla jos notaro biure nebuvo užvesta, dėl to nurodė testamentinei įpėdinei kreiptis į teismą, nes palikėja nebuvo priėmusi paveldėto turto po savo sutuoktinio mirties. Taigi, pareiškėjai šiuo pareiškimu kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad palikėja N. K. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą viena, faktiškai pradėjusi jį valdyti, kadangi liko gyventi viena bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir visą laiką iki mirties jame gyveno, jį išlaikė ir juo rūpinosi viena. Taip pat viena prižiūrėjo ir valdė sodo sklypą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jai ir sutuoktiniui A. L.. Pridedami minėtus faktus patvirtinantys mokėjimo už įvairias turtui tiektas paslaugas kvitai, sąskaitos, N. K. gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma. Vilniaus miesto 10-ojo Notarų biuro notarė Žana Palaimienė negali išduoti pareiškėjai S. L. T. paveldėjimo teisės liudijimo, nes palikimą sudarantis turtas buvo įgytas palikėjai gyvenant santuokoje su savo velioniu vyru, ir jis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su palikėjos sutuoktiniu A. L.. Kadangi palikėja iki savo mirties nebuvo įforminusi palikimo priėmimo fakto po vyro mirties, todėl šis faktas nustatytinas teismo tvarka tuo tikslu, kad pareiškėja S. L. T. galėtų priimti palikimą pagal testamentą po savo močiutės mirties pilna apimtimi. Tokią išvadą daro notaras, vedantis paveldėjimo bylą. Pareiškėjos S. L. T. močiutės ir pareiškėjų Aleksandro ir J. L. motinos N. K. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), tai įrodo pridedamas išrašas iš gyventojų registro tarnybos. Pareiškėjas A. L. yra buto adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Butas buvo įgytas lygiomis dalimis su savo motina N. K. ir tėvu A. L.. Pareiškėjai šiuo patvirtina, jog po tėvo mirties jo buto dalį pradėjo valdyti jo motina N. K., ji viena šiuo butu naudojosi, jį tvarkė ir prižiūrėjo, jame gyveno, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Po sutuoktinio mirties N. K. priėmė valdyti ir jų turėtą mėgėjų sodų paskirties žemės sklypą, Vilnius, (duomenys neskelbtini), kuris nors ir registruotas mirusio A. L. vardu, tačiau buvo įgytas jam gyvenant santuokoje su N. K., todėl buvo jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Per visą laikotarpį iki pat savo mirties N. K. gyveno sutuoktiniams priklausiusiame kartu su A. L. bute, viena tvarkėsi ir naudojosi sodo sklypu, mokėjo su juo susijusius mokesčius. Dėl to nustatytinas faktas, jog N. K. priėmė palikimą po savo vyro mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėjai Aleksandras ir J. L., kurie kartu laikytini ir suinteresuotais asmenimis, po tėvo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo, bei nepradėjo faktiškai naudotis jo turtu po jo mirties. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., po savo sutuoktinio A. L. mirties (duomenys neskelbtini), viena priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. priėmė santuokos metu įgyto turto sutuoktiniui tenkančią dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. L. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad N. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų atstovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 1028. Pareiškėjai A. L. ir J. L. yra mirusiųjų A. L. ir N. K. sūnūs. Pareiškėja S. L. T. yra pareiškėjo A. L. dukra. A. L. mirė (duomenys neskelbtini) N. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-01-06 išrašo nustatyta, kad A. L. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 1) 0,0620 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (adresas objektui nesuteiktas) (toliau – Sklypas). Minėtas žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. L. nuo 1996-04-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/96-10149 pagrindu; 2) 1/3 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Buto dalis). Minėto Buto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausė A. L. nuo 1992-05-28Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-2828 pagrindu. Aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas įgytas N. K. ir A. L. santuokos metu, t. y. atitinkami - (duomenys neskelbtini) ir 1992-05-28. Po A. L. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei sutuoktinė N. K. nei kiti įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, ir šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Žanos Palaimienės 2020 m. spalio 14 d. liudijimas, notarinio registro Nr. P1-6264. Iš Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Žanos Palaimienės 2020 m. spalio 14 d. Liudijimo, notarinio registro Nr. P1-6263, matyti, kad pareiškėja S. L. T. yra mirusios N. K. testamentinė įpėdinė ir nepraleidusi nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad N. K. po sutuoktinio A. L. mirties per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi N. K. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. L. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 1) 0,0620 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (adresas objektui nesuteiktas); 2) 1/3 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad 0,0620 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (adresas objektui nesuteiktas), nepaisant jo įregistravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė A. L. ir jo sutuoktinės N. K. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. K. kartu su sutuoktiniu A. L., iki jo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtame bute N. K. liko gyventi ir po sutuoktinio A. L. mirties. VĮ Registrų centras gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad A. L. ir N. K. nuo 1963-05-07 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: mokesčių už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas mokėjimo kvitai, patvirtina, kad pareiškėja N. K. mokėjo visus mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, jokių įsiskolinimų už butą nėra. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą (Sklypą ir Buto dalį) yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po A. L. mirties.
Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad N. K. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per šešis mėnesius po sutuoktinio A. L. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad N. K. priėmė palikimą po sutuoktinio A. L. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjai įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jiems teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.