Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-16 · Administracinė byla Nr. P-663-142-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-16
Bylos Nr.
P-663-142-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Jonavos rajono policijos komisariatui
Kategorijos
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P15-142/2006Procesinio sprendimo kategorija 66.13.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2006 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-264-406/2005 pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Jonavos rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Jonavos rajono policijos komisariato 2004 metais dėl indeksavimo koeficiento taikymo jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį - 1224,84 Lt. Nurodė, kad indeksavimo koeficientas buvo taikytas neteisėtai, nes jo taikymą numačiusius teisės aktus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kad jam neišmokamas visas darbo užmokestis, o jį apskaičiuojant vadovautasi Konstitucijai prieštaraujančiomis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatomis, jis sužinojo tik 2005 m. sausio pradžioje, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu. Su Jonavos rajono policijos komisariato viršininko įsakymais dėl indeksavimo koeficiento taikymo apskaičiuojant darbo užmokestį jis nebuvo supažindintas. Teigė, kad kiekvieną mėnesį gauna skirtingą darbo užmokestį, atsiskaitymo lapeliuose nebuvo nurodyta apie taikomą indeksavimo koeficientą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios iki 2004 m. gruodžio 18 d., atlyginimo policijos pareigūnams ir kitiems policijos įstaigų valstybės tarnautojams Vyriausybės 2005 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 220 įgaliotas Policijos departamentas. Pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais Jonavos rajono policijos komisariato viršininko įsakymais, kurie yra įvykdyti ir sukėlę pareiškėjui realias teisines pasekmes. Jiems nuginčyti pastarasis yra praleidęs vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Teigė, kad atsakovas turėjo vadovautis Konstitucijai prieštaraujančiais teisės aktais, nes atlyginimas buvo skaičiuojamas ir mokamas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Darytina išvada, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003. Pažymėjo, kad pagal Konstitucijos aiškinimo mokslinę doktriną Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų padariniai yra erga omnes ir ex nunc. Be to pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalimi darbdavys gali keisti darbo apmokėjimo sąlygas, kai toks reguliavimas nustatytas įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose. Apie indeksavimo koeficiento taikymą pareiškėjas buvo informuotas žodžiu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 13 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija Nr. IX-1243) 1 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53, priėmė įsakymus dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Pareiškėjas šių įsakymų įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neginčijo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, jog indeksavimo koeficiento taikymą numatę teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. nutarime pateiktais išaiškinimais darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Atsakovo sprendimai taikyti indeksavimo koeficientus iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos yra įvykdyti, tad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalis neišmokėtai darbo užmokesčio daliai negali būti taikoma.

II.

Pareiškėjas R. S. 2006 m. kovo 17 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-264-406/2005 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos turi būti taikomos tol, kol išlieka galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pareiškėjas R. S. prašymą atnaujinti procesą pateikė 2006 m. kovo 17 d. (išsiųsta paštu 2006 m. kovo 15 d.). Minėtą prašymą jis grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 priimtoje nutartyje padarytomis išvadomis, tad spręstina, kad prašymas buvo pateiktas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.

IV.

Prašymas dėl proceso byloje atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu - kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Pirmosios instancijos teismas 2005 m. balandžio 13 d. sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo reikalavimus, grindė išvadomis, kad atsakovo įsakymai dėl indeksavimo koeficiento nustatymo nebuvo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nuginčyti; šie įsakymai buvo įvykdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šios teismo išvados prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai administracinių teismų praktikai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Aiškindama šią įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5, yra pažymėjusi: ,,Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Šarkys v. Kauno rajono policijos komisariatas, kat. 16.5, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalimi, tai pat ir minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, išvadomis, konstatavo, kad: „ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio ,,sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.“

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Nutartyje taip pat konstatuota, kad vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas R. S. dėl 2004 metais taikant indeksavimo koeficientą jam neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismą kreipėsi 2005 m. vasario 22 d. (b. l. 11 - 12), tai yra neparleidęs minėto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatyto trijų metų senaties termino.

Remiantis tuo, kas pasakyta, procesas administracinėje byloje Nr. I-264-406/2005 yra atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

V.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį), tačiau prašyme nėra nurodyta, kurių materialinių normų pažeidimas jas taikant buvo padarytas. Atsižvelgus į tai pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą minėtu pagrindu nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-264-406/2005 pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Jonavos rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Administracinę bylą Nr. I-264-406/2005 perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius