- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- II-1-420/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00195-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pažeidėjas
- T. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio(duomenys neskelbtini), dirbančio(duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto, skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Zarasų PK 2015-04-24 nutarimu Nr. 58N-29579857-15 T. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK, ATPK) 127 str. 2 d. 45 Eur bauda, už tai kad jis 2015-04-24, 13.40 val. kelyje Dusetos-Degučiai-Dūkštas 3.75 km., vairuodamas automobilį „Audi S4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, vietovės reljefą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 119, 127 p., ir susidūrė su atvažiuojančia transporto priemone „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo.
Šalies argumentai
T. G. skundu su nutarimu nesutinka ir prašo jam skirtą nuobaudą panaikinti. Skunde nurodė, jog administracinė byla buvo tiriama paviršutiniškai, nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės ir priimtas nepagrįstas nutarimas. Kadangi eismo įvykyje dalyvavę asmenys paaiškinimus surašė savarankiškai, juose trūksta pilnos ir reikiamos informacijos, kokios aplinkybės (sąlygos) ir kieno veiksmai lėmė eismo įvykio situacijos neišvengiamumą. Pareiškėjo nuomone, eismo įvykio kaltininkė yra K. S., vairavusi automobilį „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nes tarp jos veiksmų ir kilusio eismo įvykio yra priežastinis ryšys. K. S. vairuojamas automobilis, įvažiavęs į jo eismo judėjimo juostą, trenkėsi į jo vairuojamą automobilio „Audi S4“ kairiąją pusę, apsuko jo automobilį ir taip automobilis nevaldomas atsidūrė griovyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime neįvardijama, kad jo galimai padaryti KET pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, taip be pagrindo teigiama, kad jis nepasirinko važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas. Mano, jog „Audi 80“ vairuotoja K. S., išvažiavusi iš posūkio ir pamačiusi atvažiuojantį jo automobilį, pasimetė, nesuvaldė automobilio gana siaurame kelyje ir, kirtusi ašinę liniją, kliudė jo automobilio kairiąją pusę. K. S. paaiškinimai, kad prieš eismo įvykį ji matė, kad jo automobilis „mėtėsi tai į vietą, tai į kitą pusę“, todėl ji manevravo dešiniau ir važiavo dešinės pusės ratais žvyruotu kelkraščiu iki pat susidūrimo, neatitinka eismo įvykio schemos duomenims. Jo vairuojamas automobilis tapo nebevaldomas po kontakto su K. S. automobiliu, o ne prieš eismo įvykį. Jeigu jis būtų vingiavęs po kelią prieš susidūrimą, situacija kelyje būtų buvusi visai kita. 2015-04-24 eismo įvykis nėra ištirtas išsamiai ir objektyviai.
Atsiliepimas
Zarasų PK su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, jog eismo įvykio galima susidūrimo vieta, žvelgiant iš T. G. važiavimo krypties, – nuokalnė, iš K. S. važiavimo krypties – įkalnė. T. G. vairuojamo automobilio „Audi S4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pirminis smūgis buvo į automobilio kairės pusės galinę dalį, K. S. – kairės pusės priekinę dalį. T. G., iki įvykstant eismo įvykiui, važiavo tiesiu, mažai kalvotu keliu, o staigiai išvažiavęs į nuokalnę ir nesitikėdamas priešpriešai atvažiuojančios transporto priemonės, prarado budrumą, pradėjo automobilį stabdyti ir, vairą pasukdamas į dešinę pusę, neišvengė susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone, ko pasėkoje buvo apgadinta jo vairuojamo automobilio galinė dalis. T. G. automobilio sustabdyti iš karto nepavyko ir jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o K. S. vairuojamas automobilis „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio sustojo, liko savo eismo juostoje, tik nuo smūgio apsuktas. Po eismo įvykio T. G. vairuojamas automobilis buvo nevaldomas 116,25 m. Šioje kelio atkarpoje greitis yra ribojamas 70 km/h.
Teismo posėdžio metu T. G. savo skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė teismo skirti autotechninę ekspertizę.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Zarasų PK atstovas taip pat palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir neprieštaravo, kad byloje būtų paskirta autotechninė ekspertizė.
Liudytoja K. S. parodė, kad 2015-04-17 apie 12 val. ji važiavo automobiliu „Audi 80“ iš Dusetų į Šunelės kaimą, keliu Dusetos – Vencavai – Degučiai. Kelias toje vietoje kalnuotas, asfaltuotas, šone žvyrkelis. Važiavo 50-60 km/h greičiu, jos automobilio dešinės pusės ratai buvo ant žvyrkelio. Atvažiuojantį automobilį pamatė netoli kalnelio viršūnės, jis dideliu greičiu važiavo iš Sadūnų pusės, nė kiek nestabdė, įsirėžė galiniais ratais į jos automobilio kairį šoną, maždaug į galines dureles. Po smūgio automobilis sustojo lygiai, jį apsuko 90 laipsnių kampu. T. G. vairuojamas automobilis visai nevažiavo žvyrkeliu, o važiavo viduriu asfalto. Ji negalėjo atidaryti savo durelių, todėl iš automobilio išlipo per keleivio pusę.
Liudytojas R. A. parodė, kad dirba Zarasų PK vyriausiu patruliu. Š.m. balandžio 17 d. su kolega vyko į autoįvykį, nes vairuotojai nesutarė kas yra kaltas. Nuvykę rado vieną automobilį stovintį važiuojamoje dalyje, o kitą – toliau, nuvažiavusį nuo kelio. Tame kelyje yra nuokalnės ir įkalnės. Susidūrimas buvo nuokalnėje. Audi80 stovėjo ant kelio, buvo apsuktas, o automobilis Audi S4 buvo už 100 metrų toliau, matėsi slydimo žymės ant asfalto, kelkraštyje, pats automobilis buvo krūmuose. Nubraižė įvykio schemą, nufotografavo. Audi 80 buvo sulankstytas kairys šonas. Susidarė toks vaizdas, kad Audi S4 automobilis viršijo greitį, toje vietoje jis ribojamas iki 70km/h, be to pats vairuotojas prisipažino, kad važiavo apie 80-90km/h., kad po susidūrimo buvo apgadinta jo galinė dalis, kad įvažiuodamas į kelkraštį slydo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Viską – slydimo žymes, šukes – užfiksavo schemoje. T. G. su pažeidimu nesutiko.
Liudytojas S. L. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas R. A..
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
LR ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, t. y. būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas kaip T. G. vairuojamas automobilis „Audi S4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) taip ir K. S. vairuojamas automobilis „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. G. nesutinka, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, pareiškėjo nuomone, eismo įvykio kaltininkė yra K. S.. Tačiau teismas laiko, jog T. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. S. parodė, kad ji važiavo 50-60 km/h greičiu, jos automobilio dešinės pusės ratai buvo ant žvyrkelio. Atvažiuojantį automobilį pamatė netoli kalnelio viršūnės, jis važiavo dideliu greičiu, nė kiek nestabdė, atsitrenkė galiniais ratais į jos automobilio kairį šoną. Jos parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojai R. A. ir S. L. – įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, kurie parodė, kad T. G. prisipažino viršijęs leistiną greitį. Be to, liudytojas S. L. patvirtino, kad pagal automobilių paliktus pėdsakus ir jų apgadinimus suprato, jog susidūrimas įvyko dėl T. G. kaltės. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti šioje byloje bei administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai. Iš įvykio vietos apžiūros metu darytų įvykio schemos ir nuotraukų matyti, kad susidūrimo metu K. S. vairuojamo automobilio „Audi 80“ dešinėji ratai buvo dešiniajame kelkraštyje (b. l. 20). Šias aplinkybes patvirtina ir eismo įvykio techninės ekspertizės aktas (b. l. 59-65). Ekspertizės akte nustatyta, kad kelio pločio atžvilgiu tikėtina pirminio transporto priemonių kontakto vieta yra apie 1,35 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, K. S. vairuojamo automobilio „Audi 80“ eismo juostoje; susidūrimo metu automobilis „Audi 80“ dešine puse buvo įvažiavęs į dešinįjį kelkraštį, o T. G. vairuojamas automobilis „Audi S4“ judėjo jo atžvilgiu iš dešinės į kairę apie 5 laipsnių kampu; pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, kad kelio ruože, kur važiuojamosios dalies plotis nepakankamas saugiai prasilenkti dviem automobiliams, automobilio „Audi S4“ vairuotojas T. G. važiavo važiuojamosios dalies viduriu ir nepaliko tarpo iš šono saugiam prasilenkimui su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Audi 80“.
Tokiu būdu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. G. kaltę pagal ATPK 127 str. 2 d. T. G. duotus paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės ir juos atmeta, nes jie visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Teismas pripažįsta, kad T. G. skundžiamu nutarimu nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Skunde nurodytais motyvais naikinti nutarimą pagrindo nėra.
Už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 str. 2 d. redakcija nuo 2015-01-01) nustatyta bauda nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, T. G. atsakomybę lengvinančiu aplinkybių, numatytų LR ATPK 31 str., nenustatė, o atsakomybę sunkinančia pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), paskyrė jam 45 Eur baudą, t. y. pasirinko švelnesnę nuobaudą, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Teismas laiko, jog nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, nuobauda nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. G. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.